Naujienos

Hakatono „Hack4Vilnius“ nugalėtojai pasiūlė naują būdą pažinti sostinės lankytinas vietas
2020-10-19

Hakatono „Hack4Vilnius“ nugalėtojai pasiūlė naują būdą pažinti sostinės lankytinas vietas

Spalio 16–18 d. trečius metus iš eilės vykęs Vilniaus miesto idėjoms skirtas hakatonas „Hack4Vilnius“ praturtino miestą 19 naujų idėjų, sprendžiančių miesto taršos, automobilių spūsčių, [...]

Spalio 16–18 d. trečius metus iš eilės vykęs Vilniaus miesto idėjoms skirtas hakatonas „Hack4Vilnius“ praturtino miestą 19 naujų idėjų, sprendžiančių miesto taršos, automobilių spūsčių, darnios kaimynystės, laisvalaikio planavimo, turizmo ir kitas Vilniaus problemas.

Nuotolinis renginys subūrė daugiau nei 150 dalyvių (programuotojų, verslo vystytojų ir kitų sričių atstovų), kuriems sprendimus plėtoti ir įgyvendinti padėjo 16 įvairių sričių specialistų, rizikos kapitalo fondų ir miesto organizacijų atstovų. Hakatone dalyvavusios komandos visą savaitgalį bandė įveikti inovatyvaus judumo mieste iššūkius, siūlė sumanaus, saugaus ir įtraukiančio miesto aplinkos sprendimus.

Renginio atidarymo metu „Hack4Vilnius“ globėjas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad Vilnius siekia būti radikaliausiai atvirų duomenų politiką įgyvendinančiu miestu, ir hakatono dalyvius ragino naudotis miesto duomenimis ir nebijoti kurti naujus sprendimus, kurie sugriautų net nusistovėjusias tradicijas.

"My Wonder Bird" komanda

Pagrindinį 1500 eurų prizą, įsteigtą „Cognizant Technology Solutions Lithuania“, laimėjo komanda „My Wonder Bird“, pasiūliusi sprendimą, kaip sumaniai, tačiau kartu produktyviai surasti ir apžiūrėti Vilniaus lankytinas vietas. Maršrutą lankytojas susiplanuoja „Tinder“ programėlės principu: patikusios vietos sudėliojamos į planą ir paskirstomos pagal atskiras dienas, nurodant optimalų maršrutą.

"GMA" komanda

Galimybę tris mėnesius toliau plėtoti savo sumanymą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ laimėjo komanda „GMA“, pasiūliusi idėją, kaip paskatinti moksleivius domėtis gamtos mokslais pasitelkiant realius eksperimentus ir taip išplečiant tradicinių mokyklų bendrojo ugdymo programų galimybes.

"ARfilter" komanda

Bilietus į didžiausią Baltijos šalyse vykstančią programuotojų konferenciją „Build Stuff 2020“ iškovojo „Arfilter“ komanda, pateikusi sprendimą, kaip pasitelkus dirbtinį intelektą ir pridėtinę realybę paskatinti žmones aktyviau dalyvauti balsuojant už įvairius projektus mieste.

Plačiau
„Hack4Vilnius“: virtualioje realybėje gims išmanūs sprendimai sostinei
2020-09-18

„Hack4Vilnius“: virtualioje realybėje gims išmanūs sprendimai sostinei

Spalio 16–18 d. jau trečiąjį kartą vyks Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius“. 50 valandų truksiantis idėjų generavimo maratonas kvies dalyvius kurti sumanaus miesto aplinkos sprendimus, [...]
Spalio 16–18 d. jau trečiąjį kartą vyks Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius“. 50 valandų truksiantis idėjų generavimo maratonas kvies dalyvius kurti sumanaus miesto aplinkos sprendimus, inovatyvaus judumo mieste pasiūlymus ir rasti būdų, kaip Vilnių paversti kuo saugesniu ir labiau įtraukiančiu miestu. Nors šiemet hakatonas persikelia į virtualią erdvę, kaip ir kasmet, renginio metu vyks mentorystės sesijos su įvairių sričių ekspertais, verslumo ir verslo idėjų pristatymo mokymai.

Kompetencijas ugdys specialistas iš Danijos

Iššūkio sąvoka, turėjusi neigiamą konotaciją Covid-19 kontekste, yra hakatonų variklis. Ne išimtis ir ,,Hack4Vilnius“, kuriame dalyviai galės siūlyti savo idėjas arba imtis spręsti vieną iš hakatono organizatorių ir partnerių iškeltų iššūkių Vilniaus miesto inovacijoms kurti. Laukiami patys įvairiausi pasiūlymai ir miesto problemų sprendimo būdai.
 
Organizatoriai pastebi, kad dalis prototipų būna stiprūs idėjiškai, bet, juos pristatant komisijai, pritrūksta aiškios tolesnio plėtojimo ir monetizacijos strategijos. Siekiant stiprinti šias kompetencijas, šiemet renginio dalyviams mokymus apie idėjų pristatymą ves kompanijos „Opencircle Capital“ partneris Jensas Kristianas Damsgaardas, kuris per savo karjerą sėkmingai licencijavo daugiau kaip 75 įvairių sričių technologijas kompanijoms, tad puikiai žino, kaip pateikti idėją, kad ji būtų patraukli investuotojams.

,,Hack4Vilnius“ idėjoms padeda virsti realybe

Iki šiol vykę hakatonai „Hack4Vilnius“ iš viso sulaukė daugiau nei 250 dalyvių, sukūrusių 40 prototipų išmanesniam Vilniui. Dalis tokių projektų sėkmingai plėtojami ir po renginio patenka į tarptautinės rinkos akiratį.
 
„Į hakatoną atėjome norėdami pasinerti į kūrybinę atmosferą. Labai džiaugiamės paslaugiais mentoriais, motyvuotais dalyviais ir tuo, kad renginio metu gimusi idėja yra plėtojama toliau“, – džiaugiasi Algirdas Augustaitis iš „Lituanica X“ komandos, kuri pasiūlė sprendimą, kaip dalytis vaikų kuriamais žaidimais interneto portaluose.
 
Pirmojo hakatono nugalėtojų komanda „Reality Check“ sukūrė ir sėkmingai plėtoja programėlę „GetPet“, veikiančią „Tinder“ principu, skirtą padėti išsirinkti ir atsakingai priimti sprendimą globoti prieglaudoje esantį gyvūną. Ši programėlė jau buvo paminėta „The Washington Post“, „The New York Times“ bei kituose užsienio portaluose ir jaukius namus ir mylinčius šeimininkus padėjo rasti ne vienam prieglaudų augintiniui.
 
Pernykščio „Hack4Vilnius“ nugalėtojų komandos „Raindrop“ sukurtas sensorius sėkmingai matuoja dirvožemio drėgmę, temperatūrą ir realiuoju laiku siunčia informaciją apie tai, kada laistyti augalus. „Raindrop“ komandos nariai įsitikinę, kad pagrindinis hakatono privalumas yra galimybė sukurti baigtą produktą per gana trumpą laiko tarpą.
„Visas darbas vyksta labai efektyviai ir intensyviai, tad randamas tiesiausias kelias rezultato link“, – teigė nugalėtojai. Jų sukurtas sensorius veikia Vilniuje įsikūrusiame „Technariume“.

Dalyvių komandoms – vertingi prizai ir kompetencijų ugdymo galimybė

,,Hack4Vilnius“ komandos varžysis dėl pagrindinio 1500 eurų vertės prizo, kurį įsteigė „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.
 
„Plėtodami verslą siekiame ne tik auginti savo komandų kompetencijas, bet ir aktyviai dalyvauti vietinės bendruomenės veikloje – sudaryti sąlygas entuziastams realizuoti savo idėjas ir populiarinti technologines profesijas. „Hack4Vilnius“ yra puikus renginys, suteikęs pirminį impulsą ne vienam startuoliui“, – teigia įmonės IT departamento vadovas Andrius Byčkovas.
Dalyviai taip pat turės galimybę savo pasiūlytą idėją 3 mėnesius plėtoti „VilniusTech“ „LinkMenų fabrike“, laimėti bilietus į didžiausią Baltijos šalyse vykstančią programuotojų konferenciją „Build Stuff 2020“ bei “CodeAcademy” 1000 eurų stipendiją pasirinktiems kursams.
 

___

 

„Hack4Vilnius“ organizatoriai laukia visų miesto gyventojų idėjų ir pasiūlymų, kaip sostinę paversti inovatyvesniu, saugesniu, patrauklesniu miestu, ir kviečia iškelti iššūkį hakatono dalyvių komandoms. Tai padaryti galima čia.
Dalyvių registracija į hakatoną „Hack4Vilnius“ vyksta iki spalio 12 d. 23.59 val. Užpildyti registracijos formą galima čia.
 
 
„Hack4Vilnius 2020“ organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.
Plačiau
„ClimateLaunchpad“ nacionalinis finišas: tvariausios idėjos ir diskusijos apie planetos bei verslo ateitį
2020-08-21

„ClimateLaunchpad“ nacionalinis finišas: tvariausios idėjos ir diskusijos apie planetos bei verslo ateitį

Trys komandos, pasiūliusios kaip CO2 mažinimui patalpose efektyviai panaudoti dumblius, „įdarbinti“ žemės ūkio atliekas bei sukurti tvarias, biologiškai skaidomas pakuotes laimėjo pasaulinio žaliųjų [...]

Trys komandos, pasiūliusios kaip CO2 mažinimui patalpose efektyviai panaudoti dumblius, „įdarbinti“ žemės ūkio atliekas bei sukurti tvarias, biologiškai skaidomas pakuotes laimėjo pasaulinio žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinę atranką. Renginio metu taip pat vyko verslo, politikos bei mokslininkų diskusija apie būtinybę ir galimybes stabdyti klimato kaitą. 

Pirmoji vieta nacionaliniame konkurse atiteko komandai „Algy“, kuriančiai automatizuotą dumblių auginimo akvariumų tinklą, kuris filtruotų patalpų orą ir pašalintų CO2. Antrąją vietą pelnė „Pack’n GREEN“, siūlanti maistą išsinešti pakuoti į biologinę kompostuojamo popieriaus plaušienos pakuotę. Trečioji vieta atiteko komandai „Sustainline“, kuri rado sprendimą, kaip žemės ūkio atliekas panaudoti iš jų gaminant biologiškai skaidomas pakuotes.

Trys komandos laimėtojos pateko į kitą konkurso etapą ir įgijo galimybę savo idėjas pristatyti Europos finale. Pasiruošti Europos finalui komandoms laimėtojoms padės finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, skyręs laimėtojams mentorystės sesijas.

Konkurso dalyvių idėjos bei kitos žaliosios inovacijos turi potencialo bent iš dalies prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tam, kad būtų išvengta katastrofiškų klimato kaitos padarinių, ypač reikalinga tvari kelių itin taršių sektorių pažanga, tačiau svarbūs visi verslo ir gyventojų žingsniai link tvarumo, konkurso diskusijos „Verslo ir politikos vaidmuo stabdant klimato kaitą“ metu sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys.

„Globaliu mastu didžioji dalis šios taršos ateina iš energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto. Tvari pažanga šiuose sektoriuose duotų didžiausią teigiamą poveikį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Nemažinant taršos vidutinė Žemės temperatūra per ateinančius 80 metų galėtų pakilti 5 °C ir daugiau. Tai lemtų tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, maisto ir geriamo vandens stygių bei socialinių įtampų ir konfliktų didėjimą“, – pažymi J. Kilpys. 

Įmonių ateitis – tvarumas

Pasak programos partnerio banko „Swedbank“ Lietuvoje vadovės Dovilės Grigienės, didėjantis visuomenės sąmoningumas, politiniai sprendimai ir kintantis investuotojų požiūris lemia tai, kad visas ateities verslas privalės būti tvarus. 

„ES reikalavimai verslui dėl CO2 emisijų nuolat griežtėja, o ateityje netvarus verslo veikimas gali ne tik apriboti jo galimybes gauti finansavimą, bet ir tapti griežtų sankcijų objektu. Šiandieną tvarus verslas yra patrauklesnis darbuotojams, klientams ir investuotojams. Taigi, tvarių idėjų tapimo sėkmingais verslais potencialas kasdien auga, o tvarumo elementai versle tampa ne tik socialinės atsakomybės, reputacijos, tačiau ir verslo sėkmės garantu“ – sako D. Grigienė.

Kaip pažymi D. Grigienė, „Swedbank“ turi išsikėlęs aiškius tikslus, kaip sumažinti savo veiklos lemiamas CO2 emisijas – kitąmet beveik 40 proc. CO2 emisijų ketinama sumažinti atsisakant verslo kelionių ir renkantis nuotolinius susitikimus, patalpose bankas naudoja žaliąją energiją, efektyviai mažina atliekų kiekius bei rūšiuoja.

Savo klientus ir partnerius „Swedbank“ taip pat skatina rinktis tvaresnius sprendimus – suteikia palankesnes finansavimo sąlygas mažiau taršiems automobiliams, namų saulės elektrinėms, į tvarumo kriterijus atsižvelgia finansuodamas verslus, investuodamas. Pernai į tvarų verslą „Swedbank“ Lietuvoje nukreipė 370 mln. eurų pensijų fondų lėšų.

Tvarumą dar tik bando prisijaukinti

„Katalista Ventures“ bendraįkūrėja bei vadovė Greta Radzevičiūtė sako, kad nors jauni verslai, startuoliai supranta tvarumo svarbą bei nori prisidėti prie teigiamų pokyčių, žinių, kaip tai gali padaryti, jiems trūksta.

„Nors ir daug startuolių jau kalba apie tvarumą bei suvokia šios temos svarbą, žinių lygis, kas yra tvarumas, kaip sukurti tvarius verslo modelius, kaip matuoti savo poveikį bei jį teisingai iškomunikuoti, vis dar yra gana žemas. Norint kurti iš tiesų tvarius verslus, sprendžiančius opias pasaulines problemas, tvarumas turi tapti ne tik atskiru startuolio departamentu ar strategijos dalimi, ji turi būti integruotas taip, kad tvarumo strategija bei verslo strategija būtų vienas ir tas pats, o visi startuolio komandos nariai remtųsi tais pačiais, pagal verslo strateginius tikslus nustatytais tvarumo prioritetais“, – kalba G. Radzevičiūtė.

Itin svarbus vaidmuo tenka politikai

Savo ruožtu eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovas Marius Vaščega pasakoja apie politikos vaidmenį stabdant klimato kaitą bei ES Žaliąjį kursą, kuriuo Bendrija siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui

„Klimato kaita yra sisteminė krizė, kuri skausmingai ūmėja ir grasina fatališkais padariniais. Ji reikalauja mūsų neatidėliotino dėmesio. Europos žaliasis kursas yra sisteminis atsakas į sisteminę klimato kaitos krizę. Jis susideda iš aiškios žaliosios strategijos visoms sritims nuo energetikos, transporto ir statybų iki išteklių naudojimo, bioįvairovės ir aplinkos apsaugos. Jo tikslas – sukurti naują, tvarią ekonomiką, gerbiančią natūralias pasaulio ribas“, – sako M. Vaščega.

M. Vaščega sako, kad Europos Komisija (EK) stengiasi ir savo pavyzdžiu demonstruoti, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tai – toli pažengusi skaitmenizacija, galimybė darbuotojams gauti kompensacijas viešojo transporto kelinėms, kuriomis naudojasi daugybė EK darbuotojų.  Pasak jo, miestuose viešojo transporto naudojimas ypatingai prisideda prie CO2 emisijų mažinimo.

„Taip pat labai svarbu nepamiršti pandemijos metu išmoktų pamokų. Paaiškėjo, kad nebūtina turėti tiek daug verslo ir kitų kelionių – daugybę klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu, kartais netgi efektyviau ir dalyvaujant daugiau žmonių nei gyvai“, – kalba M. Vaščega.

„ClimateLaunchpad“ konkursas leidžia dalyviams pasitikrinti savo verslo idėjos potencialą, išgirsti naudingų patarimų, o nugalėtojams – patraukti tarptautinių investuotojų ir partnerių dėmesį“, – sako konkurso organizatoriaus – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko – direktorė Laima Kaušpadienė.

„ClimateLaunchpad“ – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio nacionalinę atranką Lietuvoje nuo 2015 metų vykdo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Pagrindiniai 2020 m. programos partneriai – „Swedbank“ Lietuvoje bei finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“.

 

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/3hvk2iE 

Renginio video: https://bit.ly/3ldDpif

 

 

Plačiau
Saulėtekio slėnyje iškils skaitmeninių inovacijų centras su beveik 2 mln. vertės MTEP įranga
2020-08-18

Saulėtekio slėnyje iškils skaitmeninių inovacijų centras su beveik 2 mln. vertės MTEP įranga

Saulėtekio slėnyje telkiamas skaitmeninių inovacijų kūrimo ir diegimo branduolys – čia 2023 metais iškils naujas Skaitmeninių inovacijų centras. Centro [...]

Saulėtekio slėnyje telkiamas skaitmeninių inovacijų kūrimo ir diegimo branduolys – čia 2023 metais iškils naujas Skaitmeninių inovacijų centras. Centro pastato plėtrai numatoma skirti apie 6 mln. eurų, iš kurių iki 30 % sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos, kita dalis – banko paskola. Planuojama, jog Skaitmeninių inovacijų centras per beveik 6 metų laikotarpį įmonėms suteiks paslaugų už beveik 33 mln. Eurų. Numatoma, jog Centro paslaugomis besinaudojančios įmonės sukurs per 450 naujų gaminių, paslaugų ar procesų prototipų.

Naujausia infrastruktūra už beveik 2 mln. eurų

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre veiks 14 įvairaus pobūdžio laboratorijų bei 11 tyrimų, prototipų gamybos, testavimo patalpų. Jose bus įdiegta naujausia, beveik 2 mln. Eur vertės įranga. Centro paslaugomis naudosis skaitmeninius sprendimus kuriančios ir diegiančios įmonės, kurios veikia informacinių technologijų, lazerių ir nanotechnologijų, švariųjų technologijų, gyvybės mokslų ir biotechnologijų, elektroninių prietaisų ir mechatronikos, skaitmeninės statybos ir projektavimo technologijų srityse. Skaitmenizacijos paslaugas Centre teiks plati centro narių grupė, kurią sudaro tokios įmonės, kaip „Femtika“, „CasZyme”, „R and R Technology”, „Prodivi“, „Critical Security“, „SENSmetry“, „Saulės grąža“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, „ECM studija“. Centro veiklą koordinuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.

Prieiga prie visos Saulėtekio slėnio infrastruktūros

Iki 7000 kv. m. dydžio centras iškils greta kitų Saulėtekio slėnyje esančių atviros prieigos centrų – Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gyvybės mokslų centro, Biotechnologijų verslo inkubatoriaus. Saulėtekio slėnyje veikia Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – jų sinergija padės geriau išnaudoti inovacinį, mokslinį bei technologinį potencialą įmonių skaitmeninimui ir spartesniam jų prisitaikymui prie ketvirtosios pramonės revoliucijos. 

Pagalba norintiems skaitmenizuoti savo procesus 

Numatoma, jog naujame Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre vyks renginiai, mokymai ir kursai, bus teikiamos konsultacinės ir inovacijų paramos paslaugos. Įmonės, ieškančios pagalbos skaitmenizuojant verslo procesus, jau dabar gali kreiptis į Centro komandą. Centro komandą sudaro skaitmeninių inovacijų ekspertai, teikiantys konsultacijas bei atliekantys įmonių technologinius auditus. 

„Skaitmeninės technologijos vystosi labai sparčiai ir verslo skaitmenizacija nebėra tik konkurencingumo rinkoje klausimas, tai – išlikimo klausimas. Šiuo metu gausu kvietimų ir finansavimo galimybių, skirtų verslo procesų skaitmeninimui, todėl labai rekomenduojame jais pasinaudoti. Norintys skaitmenizuoti verslo procesus, bet nežinantys nuo ko pradėti ar stokojantys žinių, gali kreiptis į Centro ekspertus, kurie suteiks reikiamą informaciją ir perduos gerąją patirtį”, – teigia Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, kuris koordinuoja Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centrą, vadovė.

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centrą 2017 m. įkūrė ir koordinuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Centras vienija Lietuvos skaitmeninių inovacijų lyderius ir bendradarbiauja su daugiau nei 50 partnerių organizacijų visoje Europoje.

Plačiau
Žaliųjų verslo idėjų konkurse „ClimateLaunchpad“ nustebinti pasaulį sieks ir lietuviai
2020-08-07

Žaliųjų verslo idėjų konkurse „ClimateLaunchpad“ nustebinti pasaulį sieks ir lietuviai

Pandemijos kontekste ima ryškėti dar didesnė tvarumo svarba – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas „ClimateLaunchpad“ šįmet pritraukė [...]

Pandemijos kontekste ima ryškėti dar didesnė tvarumo svarba – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas „ClimateLaunchpad“ šįmet pritraukė rekordinį 3 tūkst. dalyvių skaičių iš įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvą. Rugpjūčio 21-ąją 8 lietuvių komandos susitiks nacionaliniame konkurso finale. Tarp pretendentų laimėti nacionalinį konkursą – tvaresnių pakuočių, žemės ūkio veiklos bei inovacijų švaresniam patalpų orui idėjos.

„Kelyje link tvaresnio rytojaus svarbūs trys dalykai – kiekvieno gyventojo indėlis, dabar egzistuojančio verslo pokyčiai ir inovacijos. Pastarųjų atveju konkursas leidžia pasitikrinti savo verslo idėjos potencialą, išgirsti ekspertų patarimus, o nugalėtojams – patraukti tarptautinių investuotojų dėmesį“, – sako konkurso organizatoriaus – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko – direktorė Laima Kaušpadienė.

Savo ruožtu programos partnerio Lietuvoje banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė atkreipia dėmesį į tai, kad šalies visuomenė tvarumo temoje tampa sąmoningesnė. Keičiasi ir reikalavimai verslui, todėl tvarios idėjos ir inovacijos turi didelį potencialą ir yra ypač patrauklios investuotojams. „Kovoje su klimato kaita reikšminga kiekviena inovacija, galinti žmonių ir verslų kasdienybę padaryti draugiškesnę aplinkai. Visuomenei, politikams ir investuotojams vis labiau atsigręžiant į tvarias verslo idėjas, jų potencialas kasdien didėja. Svarbu suprasti, kad tvarumas yra susijęs ne tik su rizikom, bet ir su didžiulėmis verslo plėtros galimybėmis. „Swedbank“ tvarumas yra strateginės svarbos sritis, todėl matome didelę prasmę prisidėti prie žaliųjų verslumo iniciatyvų, tokių kaip „ClimateLaunchpad“, – teigia D. Grigienė.

Ieško sprendimų atliekų, plastiko ir CO2 mažinimui

Nacionalinėje Lietuvos atrankoje šiemet varžosi 8 komandos:

  • „Ncellum“ komandos idėja – iš kankorėžių atliekų gaminti nanokristalinę celiuliozę, kuri suformuotų ir stiprintų bioplastiką bei mažintų plastiko kiekį. Šią technologiją galima naudoti maisto ir gėrimų pakuotėms;
  • „Sustainline“ atkreipė dėmesį į tai, kad netinkamai tvarkomos žemės ūkio atliekos sukelia didelių ekologinių problemų. Komanda rado sprendimą jas efektyviai panaudoti iš jų gaminant biologiškai skaidomas pakuotes.
  • Lietuvoje per metus išmetama apie 100 tūkst. tonų plastiko atliekų, iš jų nemažą dalį sudaro vienkartinio naudojimo gaminiai. Todėl komanda „Pack’n GREEN“ siūlo maistą išsinešti pakuoti į biologinę kompostuojamo popieriaus plaušienos pakuotę.
  • „Sweeperly“ siekia surasti sprendimą, kuris skatintų žmones labiau rūpintis savo aplinka ir padėti jai apsivalyti nuo šiukšlių. Komanda kuria skaitmeninę platformą, kuri atliks ne tik motyvacinę funkciją, bet ir pagelbės organizuojant šiukšlių rinkimo akcijas savo gyvenvietėje.
  • Komanda „Elertis“ kuria skaitmeninę atsinaujinančios energetikos rinką, kuri sujungtų visus rinkos dalyvius ir leistų tiesiogiai pirkti ir parduoti žaliąją energiją.
  • „Algy“ atrado sprendimą, kuris padėtų efektyviau panaudoti pramonei, medicinai ir visai ekosistemai itin svarbų elementą – dumblius. Komanda nori sukurti visiškai automatizuotą dumblių auginimo akvariumų tinklą, kuris filtruotų patalpų orą ir pašalintų CO2.
  • Komanda „BGW Direction“ kuria platformą, kuri žemės ūkio įmonėms padėtų lengvai įsivertinti išmetamų teršalų mastą ir gauti rekomendacijas, kaip sumažinti bei valdyti išmetamą CO2 kiekį.
  • „GreenerWhileBetter“ siekia teikti asmenines konsultavimo paslaugas, kurios padėtų verslui tapti tvaresniam ir efektyvesniam bei skatintų geriau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

Laimėtojai atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse

Nacionalinio finalo metu komandos pristatys savo idėjas ir varžysis dėl galimybės atstovauti Lietuvai Europos finale. Europos finalo nugalėtojai dalyvaus pasauliniame konkurse bei turės galimybę laimėti kvietimus į Europos inovacijų ir technologijų instituto akceleravimo programą „Climate-KIC“. Į Europos finalą pateks 3 komisijos atrinktos komandos. Pasiruošti tarptautiniam finalui komandoms laimėtojoms padės finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „ROCKIT“, skiriantis laimėtojams mentorystės sesijas. „Lietuva jau dabar yra gerai žinoma visada pasaulyje kaip finansinių technologijų centras. Tikiu, kad ateityje galime tapti ir tvarių inovacijų bei žaliojo verslumo lyderiais. Mes savo ruožtu esame pasiruošę padėti Lietuvos komandoms nustebinti pasaulį,“ – komentuoja „ROCKIT“ vadovė Šarūnė Smalakytė.

Ankstesnių metų konkurso dalyviai sėkmingai vysto idėjas

Lietuva „ClimateLaunchpad“ konkurse dalyvauja nuo 2015 metų. Mūsų šalį atstovavusios komandos didžiajame konkurso finale yra dukart pripažintos kaip vienos geriausiųjų idėjų. Tarp visų laikų TOP 15 konkurso idėjų pateko lietuvių komanda „Black is the new green“, pasiūliusi anglies pluoštą gaminti iš atsinaujinančių išteklių, ir komanda „R-solar“, pristačiusi naują efektyvesnę saulės elektrinių modulių perdirbimo technologiją.

Net kelios ankstesnių metų komandos toliau sėkmingai tęsia savo veiklą: „Biovala“ vysto mobilų bioreaktorių, skirtą užterštų žemės plotų valymui; „Popa Boat“ sukūrė ir Klaipėdoje siūlo išbandyti saulės energija varomą, aplinkai draugišką katamaraną; „HempCup“ kuria vienkartinių ir daugkartinių indų gamybos technologiją, panaudojant kanapių pluoštą bei spalius; o „BalticFreya“ plėtoja vertikalios žemdirbystės sprendimą, papildytą išmania stebėjimo sistema.

Plačiau
Finišavo tvaraus verslo skatinimo programa „Futurepreneurs“
2020-05-13

Finišavo tvaraus verslo skatinimo programa „Futurepreneurs“

Finišavo tris mėnesius trukusi tvaraus verslo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Dėl piniginių premijų, galimybės pristatyti savo startuolio idėją Lenkijoje organizuojamame „Wolves Summit“ [...]

Finišavo tris mėnesius trukusi tvaraus verslo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Dėl piniginių premijų, galimybės pristatyti savo startuolio idėją Lenkijoje organizuojamame „Wolves Summit“ konkurse bei gauti 10 nemokamų mentorystės valandų iš ekspertų susirungė 9 komandos. Pirmoji vieta atiteko „Elertis“ komandai, kuri kuria platformą, leisiančią̨ žmonėms pirkti ir parduoti atsinaujinančią̨ energiją saugiai ir greitai.

„Džiaugiamės, kad padėdamas skleistis 10-čiai tvaraus verslo idėjų „Futurepreneurs“ sėkmingai finišavo nepaisant karantino apribojimų. Dar daugiau – virtualūs susitikimai tapo produktyvesni, o į programą tokiomis pačiomis sąlygomis galėjo įsitraukti dalyviai iš kitų miestų ar šalių. Komandas finalinio renginio metu vertino tarptautinė komisija, kurią sudarė verslo ir tvarumo ekspertai iš Lietuvos, Nyderlandų ir Izraelio“, – sako Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio „Futurepreneurs“ programą, vadovė Laima Kaušpadienė.

Pagrindinio programos partnerio banko „Swedbank“ vadovės Dovilės Grigienės teigimu, programos metu vystytos idėjos dar kartą patvirtino, kad ateitis priklauso tvariam verslui

„Tvarumas „Swedbank“ yra strateginės svarbos sritis, todėl siekiame ne tik integruoti jį į savo verslo procesus, bet ir prisidėti prie tvarumo idėjų skatinimo visuomenėje. „Futurepreneurs“ tapo ta prasminga iniciatyva, kurioje išvydome jaunus žmones, būsimus verslininkus, turėjusius galimybę savo vizijoms ir idėjoms suteikti apčiuopiamą formą. Džiugu, kad šios vizijos nuo pat pradžių savyje turėjo tvarumo elementų, o komandos – siekį spręsti visuomenei aktualias problemas“, – teigia D. Grigienė.

Tai, kad tvarumo elementas yra tarp daugelio jaunų ir būsimų verslininkų prioritetų rodo ne tik „Futurepreneurs“ dalyvių idėjos, bet ir „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Net 73 proc. turinčių arba planuojančių savo verslą 18–29 m. šalies gyventojų sako, kad verslo esmė – rasti pusiausvyrą tarp pelno siekimo ir socialinės atsakomybės.

Tarp nugalėtojų - energetikos ir sveikatos apsaugos sričių inovacijos

Pirmąją vietą laimėjusiai „Elertis“ komandai atiteko 1 tūkst. eurų piniginis prizas bei galimybė savo idėją be papildomos atrankos pristatyti projekto partnerių iš Lenkijos organizuojame „Wolves Summit“ konkurse. Komanda siekia transformuoti esamą elektros energijos sistemą, įnešdama į rinką daugiau lankstumo, atvirumo ir inovacijų̨ bei sukurdama platformą prekybai atsinaujinančia energetika.

Savo prizą „Elertis“ taip pat skyrė ir projekto partneriai „Katalista Ventures“. „Elertis“ vystomą produktą jie išskyrė kaip tvariausią projekto idėją ir komandai padovanojo 10 valandų nemokamos savo ekspertų mentorystės.

Antrą ir trečią vietas pasidalijo komandos „Act On Crisis“ bei „Nosticks“. Joms atiteko atitinkamai 600 ir 300 eurų piniginiai prizai bei vietos „Wolves Summit“ konkurse. Komanda „Act On Crisis“ kuria programėlę, padėsiančią rūpintis emocine sveikata. Tuo metu komanda „Nosticks“ kuria medicininį prietaisą̨, kuris padėtų̨ diagnozuoti ligoninės pacientams giliųjų̨ venų̨ trombozę prieš̌ pasirodant simptomams.

Žinios ir patarimai iš sričių lyderių

Prieš tris mėnesius startavusios programos metu dalyviai turėjo galimybę išgirsti savo sričių profesionalų pranešimus bei sudalyvauti praktiniuose mokymuose. Projekto atidarymo metu patirtimi dalijosi „Silicon Vikings“ vadovė Charlotte Danielsson, „Swedbank“ vadovė D. Grigienė, „Katalista Ventures“ ir „Lietuvos verslo angelų tinklo“ atstovai

Vėliau sekė penkios praktinės mokymų sesijos. Jų metu lektoriai dalinosi savo žiniomis apie skirtingus verslo vystymo etapus. Dalyviai išgirdo praktinių patarimų ­– nuo koncepcijos iki galutinės idėjos ir jos pristatymo investuotojams. Tarp šių praktinių sesijų dalyviai dirbo komandose, konsultavosi su mentoriais.

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/34p5pJX 

Renginio video: https://bit.ly/2Qjhecr

Plačiau
Akceleravimo programa „Futurepreneurs“: tvarumo reikia jau nuo idėjos
2020-02-12

Akceleravimo programa „Futurepreneurs“: tvarumo reikia jau nuo idėjos

Trečiadienį ketvirtą kartą Vilniuje prasidėjo tvaraus verslo akceleravimo programa „Futurepreneurs“, orientuota į labai ankstyvos stadijos verslą.

Šiemet [...]

Trečiadienį ketvirtą kartą Vilniuje prasidėjo tvaraus verslo akceleravimo programa „Futurepreneurs“, orientuota į labai ankstyvos stadijos verslą.

Šiemet programoje „Futurepreneurs“ užsiregistravo per 100 dalyvių, per trejus metus – 560, sukurta ir pristatyta 60 verslo idėjų.

Organizatoriai akcentuoja tvarumą, kuris ne tik lems didesnį startuolių, naujų verslų patrauklumą, bet ir tampa būtinybe.

„Pastaraisiais metais tvarumui skiriama vis daugiau dėmesio. Padidėjo ne tik visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys, bet ir investicijos į tvarų, globalias problemas sprendžiantį verslą. Statistika rodo, kad šiuo metu Europoje yra daugiau nei 500 išorės investicijas pritraukusių startuolių, kurių verslo pagrindas – bent vieno iš Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų siekimas“, – pranešime spaudai cituojama Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio „Futurepreneurs“ programą, vadovė.

Dovilės Grigienės, pagrindinio „Futurepreneurs“ partnerio banko „Swedbank“ vadovės, teigimu, norint, kad verslo idėja turėtų potencialą, ji nuo pat pradžių privalo būti tvari.

„Pasaulinio tvarių investicijų aljanso duomenimis, nuo 2014 m. iki 2018 m. tvarių investicijų portfelis Europoje išaugo 24%. „Swedbank“ savo veikloje taip pat puoselėja tvarumo idėjas. Manome, kad kiekvieno brandaus verslo pareiga yra šiomis idėjomis įkvėpti pradedančius verslus, dalytis su jais žiniomis“, – nurodo D. Grigienė.

Charlotte Danielsson, „Silicon Vikings“, Šiaurės Europos ir Baltijos šalių tinklo, jungiančio startuolius su Silicio slėniu, vadovė, nurodo, kad visi nauji verslai, Europoje besikuriantys startuoliai, jau skiria didelį dėmesį tvarumui.

„Tvarumo idėjų puoselėjimas kuriant startuolius, vystant verslą neabejotinai yra viena ryškesnių pastarojo meto tendencijų. Europoje darnaus vystymosi tikslai vaidina didesnį vaidmenį visų pradedančių įmonių verslo planuose negu JAV, nepaisant to, kokios srities tai startuoliai. Valstijose atsiranda vis daugiau tvarius produktus kuriančių kompanijų, tačiau jos ne visada siekia, kad jų pačių veikla būtų tvari“, – kalba Ch. Danielsson.

Tarptautinė tvaraus verslo pre-akceleravimo programa „Futurepreneurs“ veikia ketvirtus metus. Orientuota į labai ankstyvos stadijos verslą programa mokymų ir praktinių užduočių pagalba padeda išauginti startuolį nuo idėjos, iki sprendimo, kurį galima pristatyti investuotojams.

Trečiadienį startavusios programos dalyviai dirbs komandomis, savo verslo idėjas jie vystys du mėnesius. Per tą laiką bus surengtos 5-ios mokymų sesijos, kurias ves savo sričių ekspertai. Dalyviai bus supažindinami su verslo pagrindais bei svarbiausiais žingsniais, kuriuos turi atlikti būsimi sėkmingi startuoliai. Savo patirtimi čia dalinsis „Silicon Vikings“, „Swedbank“, „Katalista Ventures“ ir „Lietuvos verslo angelų tinklo“ atstovai.

Renginio video įrašas: https://bit.ly/3lf5gyI

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/2FVLLuZ

Renginio after-movie: https://bit.ly/2EoK20u 

Plačiau
Hakatono ,,Hack4Vilnius“ nugalėtojai kuria inovatyvesnio Vilniaus viziją
2019-09-24

Hakatono ,,Hack4Vilnius“ nugalėtojai kuria inovatyvesnio Vilniaus viziją

Rugsėjo 20–22 d. vyko antrasis ,,Hack4Vilnius“ hakatonas, kurio metu dalyviai ieškojo inovatyvių sprendimų, kaip Vilniaus miestą paversti sveikesniu, švaresniu, sumanesniu  ir judresniu. ,,Inovacijų [...]

Rugsėjo 20–22 d. vyko antrasis ,,Hack4Vilnius“ hakatonas, kurio metu dalyviai ieškojo inovatyvių sprendimų, kaip Vilniaus miestą paversti sveikesniu, švaresniu, sumanesniu  ir judresniu. ,,Inovacijų savaitę“ užbaigęs renginys susilaukė daugiau nei 150 dalyvių susidomėjimo. Dvi paras trukusiame idėjų generavimo maratone savo jėgas išbandė ne tik įmonių atstovai, studentai, bet ir moksleiviai, kurių jauniausiam buvo vos trylika. 

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sveikindamas hakatono dalyvius džiaugėsi, kad jo globojamas renginys tapo tęstiniu ir pabrėžė, kad šiuolaikiniame ir skaidriame mieste jo administravimas neapsieina be visiems atvirų duomenų. Jis taip pat linkėjo dalyviams, kad jų sukurtos idėjos taptų garsios ir už Lietuvos ribų, kaip kad pernai laimėjusi ,,GetPet“ programėlė, apie kurią rašė The Washington Post“, „The New York Times“, „MailOnline“ bei kiti portalai.

Hakatono metu dalyviai naudodamiesi atvirais Vilniaus miesto duomenimis sprendė tiek savo pačių pastebėtas sostinės problemas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų įstaigų iškeltus uždavinius. Viso renginio metu komandos galėjo konsultuotis su daugiau kaip 20 mentorių iš ,,Trafi“, Turto banko, ,,Susisiekimo paslaugų“, vieno iš pirmaujančių Izraelyje „Inno-Negev“ akseleratoriaus ir kitų įmonių bei organizacijų.  Komandų pasiūlytos idėjos varijavo nuo aplinkos tvarkymo sprendimų, viešų erdvių dalijimosi, demokratijos skatinimo iki Vilnių geriau pažinti leidžiančių programėlių ir savanorystę palengvinančių platformų. 

Sekmadienį iš 23 komandų buvo atrinkti ir paskelbti hakatono nugalėtojai. Pagrindinis prizas, įsteigtas įmonės ,,Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 1500 eurų čekis tolimesniam idėjos vystymui, atiteko komandai ,,RainDrop“, pateikusiai realų prototipą sensoriaus, kuris matuotų dirvožemio drėgmę ir siųstų informaciją į duomenų bazę. Realiuoju laiku drėgmę matuojantis ir informaciją perduodantis sensorius padėtų želdynų priežiūrą vykdančiai įmonei efektyviau vykdyti savo darbą, taip Vilniaus miestą paverčiant žalesniu ir patrauklesniu. 

Bilietai į „Build Stuff 2019“ konferenciją atiteko komandai ,,Vilantis“, pasiūliusiai telefono programėlę, registruojančią vairuotojų vairavimo įgūdžius ir siūliusią nuolaidomis apdovanoti pavyzdingiausius vairuotojus. ,,Lux Express“ įsteigtą prizą – bilietus pirmyn ir atgal pasirinkta kryptimi – laimėjo komanda ,,Pasaka“, pasiūliusi platformą ,,Mano Vilnius“, kuri skatintų demokratiją bei suteiktų galimybę Vilniaus miesto savivaldybei kartu su vilniečiais generuoti idėjas miestui. ,,Trafi“ įsteigtą 300 eurų ,,Amazon“ čekį laimėjo komanda, pasiūliusi geriausią mobilumo sprendimą – SMS žinute gaunamus viešojo transporto tvarkaraščius, neturintiems išmaniojo telefono. 3 mėnesių narystė VGTU ,,Linkmenų fabrike“ atiteko ,,SpaceCam“ komandai, pasiūliusiai dirbtinio intelekto sprendimą kovojant su vandalizmu mieste. 3 mėnesių narystę Saulėtekio slėnio mokslų ir technologijų parko bendradarbystės erdvėje ,,Work Inn“ laimėjo komanda ,,Susitvarkom“, kuri pasiūlė platformą, padedančią organizuotai tvarkyti šiukšlių išvežimą mieste. Code academy prizas atiteko ,,Lituanica X“ komandai, pasiūliusiai sprendimą, kaip dalintis vaikų kuriamais žaidimais interneto portaluose. 

Renginio organizatoriai: Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“, „Go Vilnius“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, ,,Inovacijų savaitė“. 

Renginio after-movie: https://bit.ly/3hp1Gjh

 

Plačiau
Įsteigtas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris
2018-10-18

Įsteigtas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris

Pasirašyta Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartis, kurios įgyvendinime dalyvaus 25-ios įmonės, valstybės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos. Kaip skelbiama atsiųstame [...]

Pasirašyta Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartis, kurios įgyvendinime dalyvaus 25-ios įmonės, valstybės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos. Kaip skelbiama atsiųstame pranešime spaudai, sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai ketina bendradarbiauti kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus.

„Visame pasaulyje augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir žmogiškos veiklos padarinių aplinkai, švariosios technologijos įgyja vis didesnę reikšmę tiek įmonių veikloje, tiek visų žmonių kasdieniame gyvenime. Įsteigdami švarių technologijų klasterį norime paskatinti skirtingų verslo, mokslo ir viešųjų organizacijų kooperavimą vykdant sprendimų paiešką, kuriant ir diegiant inovacijas, galiausiai, stiprinant visos šalies įvaizdį švariųjų technologijų srityje“, – teigia naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė Laima Kaušpadienė.

Pasak L. Kaušpadienės, švariosios technologijos apima bet kokį procesą, produktą ar paslaugą, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai per energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tvarų resursų naudojimą, aplinkosaugines veiklas. Tai gali būti technologijos, susijusios su antrinių žaliavų perdirbimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ekologišku transportu, taupiaisiais apšvietimo sprendimais, išmaniomis pastatų valdymo sistemomis.

Pereiti prie žaliosios generacijos ir diegti kitus aplinką tausojančius sprendimus yra tarp „Lietuvos energijos“ grupės siekių.
„Lietuvos energijos“ strateginis tikslas – tapti viena inovatyviausių energetikos bendrovių pasaulyje. Be to, siekiame, kad inovacijos ir švariosios technologijos atneštų tiesioginės naudos Lietuvai. Dalyvavimas švariųjų technologijų klasterio steigime ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis bei verslu yra aiškus žingsnis įgyvendinant strategijoje iškeltus tikslus“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, jau ne vienerius metus universitetas skiria daug dėmesio darniosioms statybos, transporto, aplinkos ir energetikos technologijoms

„Mokslo institucijos atlieka svarbų vaidmenį diegiant inovacijas ir skatinant teigiamus pokyčius visuomenėje. Prisidėdami prie švarių technologijų klasterio esame pasirengę dalytis savo sukauptomis žiniomis, mokslinių tyrimų baze ir kompetencijomis sumaniųjų specializacijų srityse“, – teigia prof. A. Daniūnas.

„Mokslas, technologijos ir inovacijos – tai kiekvienos šiuolaikinės valstybės konkurencingumo pagrindas. Pasaulyje šiuo metu vyksta didelio masto klimato pokyčiai, kurie daro didesnį ar mažesnį poveikį visoms šalims, todėl tvaraus vystymosi ir švariųjų technologijų reikšmė tampa vis aktualesnė. Savalaikis šių technologijų įsisavinimas per artimiausią dešimtmetį gali lemti ne tik atskirų įmonių ar organizacijų, bet ir visos valstybės proveržį. Švariųjų technologijų klasteris yra pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo“, – sako Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

Švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį pasirašė 4 klasterio nariai – „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas ir klasterio koordinatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“.

Iš viso klasterio veikloje dalyvauja 25 organizacijos – nuo aukštųjų mokyklų ir tyrimų institucijų, verslo įmonių iki verslo asociacijų. Klasteris yra atviras naujiems nariams, todėl tikimasi, kad ateityje prie jo prisijungs ir kitos organizacijos, norinčios prisidėti kuriant ir plėtojant inovacijas šioje srityje.

Panašūs švariųjų technologijų klasteriai veikia daugelyje pažangių pasaulio šalių. Klasteriu siekiama, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse.

Vykdant klasterio veiklas bus didinama švariųjų technologijų sričių integracija, tarpdiscipliniškumas. Ketinama ieškoti aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų švariųjų technologijų srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o kuriant bei diegiant inovacijas, bus didinamas tiek atskirų klasterio narių, tiek viso švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumas tarptautiniu mastu.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalio pradžioje paragino imtis aktyvių priemonių stabdant pasaulinį klimato šilimą. Siekiant išvengti dar didesnių klimato pokyčių, per artimiausią dešimtmetį į atmosferą išskiriamas anglies dvideginio kiekis, anot mokslininkų, turėtų būti sumažintas beveik du kartus, o 85 proc. visos elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių

Klasterio iniciatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ nuo 2015 m. vykdo nacionalinę pasaulinio konkurso „Climate Launchpad“ atranką. Tai – didžiausias tarptautinis žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio metu ieškoma inovatyvių švariųjų technologijų sumanymų, o geriausiems projektams užtikrinamas palaikymas tolesnei jų plėtrai.

Švariųjų technologijų klasterio nariai: VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų̨ parkas“ (Klasterio koordinatorius), UAB „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Lietuvos energetikos institutas, UAB „Rokvesta“, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Eksponentė“, UAB „Bioversija“, UAB „Ineco“, UAB „Rekin“, UAB „Saulės grąža“, UAB „Super solem“, UAB „Saulės vėjo aruodai“, UAB „Soli Tek cells“, UAB „Solet technics“, UAB „Mes darom“, VšĮ „Susivienijimas ŽALI.LT“, UAB „Insectum“, Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Žaliosios politikos institutas“.

Plačiau