Įprasti verslo modeliai gali atrodyti tinkami trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje čia reikalingi pokyčiai – perėjimas prie tvarių modelių. Tai, pirmiausia, diktuoja poreikis stoti į kovą su klimato pokyčiais ir šį iššūkį apsunkinantis tvarių procesų trūkumas. Tad reikalingi būdai, kurie leistų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apsaugoti gamtą bei visuomenę, tačiau tuo pat metu užtikrintų galimybes verslams augti ir generuoti tvarų pelną.

B. S. Gigler nuomone, čia atsiranda daug vietos skaitmenizacijai.

Efektyvūs pokyčiai versle – apvertus mąstymą

„Siekiant pereiti prie tvarios ekonomikos, skaitmeninės technologijos tampa vis svarbesnės. Tačiau tam, kad norimi pokyčiai vyktų sėkmingai, reikia ir pačias technologijas paversti kuo žalesnėmis. Tad ekonomikos ir visuomenės skaitmeninė transformacija neturėtų būti atskirta nuo siekio kurti ir vystyti tvarius veiklos modelius, – įsitikinęs pašnekovas. – Visa tai, pirmiausia, reikalauja pokyčių mūsų mąstyme ir pasirinkimuose.“

Smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) skaitmeninės technologijos suteikia galimybę siekti teigiamų pokyčių savo veikloje: jos įgalina inovacijas ir leidžia teigiamai transformuoti verslo procesus. Tačiau, pasak B. S. Gigler, dalis šiuo keliu žengiančių verslų geriausių rezultatų pasiekti negali, nes pokyčius organizacijoje planuoja netinkamai.

„Mums įprastą verslo vystymo kelią reikia pakeisti – skaitmenines technologijas turėtume ne pritaikyti jau esamam verslo planui, o atvirkščiai. Pavyzdžiui, blokų grandinių technologijos (angl. blockchain technologies) leidžia SVV finansinius pavedimus vykdyti ne tik efektyviau, bet ir su didesniu atskaitingumu. Tačiau dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės pirmiausia kruopščiai nustato konkrečius verslo poreikius ir tik po to ieško, kokios technologijos jiems leistų paprasčiau siekti tvarumo. Norit visapusiškos naudos, kritiškai svarbu pakeisti įprastus verslo vystymo ir planavimo procesus“, –  nurodo duomenų ekonomikos ir „blockchain“ technologijų programų vadovas.

Labiausiai pasistiebti reikia tradiciniams sektoriams

Kaip nurodo B. S. Gigler, finansinių technologijų (FinTech) sektorius buvo pirmasis, kuris sugebėjo pritaikyti daugiausiai skaitmeninių inovacijų. Tačiau žvelgiant plačiau, nors šiuo klausimu mūsų žemyne pirmauja tokie sektoriai kaip robotika, Europa nėra labai pažengusi skaitmeninant tradicines, pavyzdžiui, žemdirbystės, statybų ar turizmo, ekonominės veiklos sritis.

Pažangos siekti padėtų stipresnis bendradarbiavimas su skirtingų technologijų kūrėjais, kuris leistų verslams lengviau rasti ir pritaikyti reikiamas inovacijas.

„Pavyzdžiui, Kenijoje skaitmeninę transformaciją skatina stipri vietinė startuolių ekosistema, kuri vysto ir geba pasiūlyti tokių technologinių sprendimų, kurie spręstų svarbias šalies žemdirbystės problemas ar padėtų įveikti iššūkius kitiems tradiciniams sektoriams. Tampa akivaizdu, kad būtina kurti atvirą inovacijų sistemą, kuri apjungtų Europos ir viso pasaulio pažangių technologijų kūrėjus bendram tikslui“, – sako pašnekovas.

Vis tik skaitmenizacijos greitis pačiose šalyje stipriai priklauso ir nuo jų politinio, ekonominio konteksto. Svarbiausia sėkmingos skaitmeninės transformacijos dedamoji, B. S. Gigler teigimu, yra į žmogų orientuotas požiūris, sudarantis visas galimybes žmonėms ir įmonėms maksimaliai pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiama nauda, priklausomai nuo jų individualių poreikių.

Įžvalgomis dalinsis „DigiGreen“ konferencijoje

Plačiau apie skaitmeninių technologijų ir tvarumo persidengimą siekiant teigiamų pokyčių tiek organizacijose, tiek ir pasauliniu mastu, duomenų ekonomikos ir „blockchain“ technologijų programų vadovas B. S. Gigler papasakos lapkričio 30 d. vyksiančioje „DigiGreen“ konferencijoje. Virtualų renginį organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.

Renginyje taip pat daug dėmesio bus skiriama skirtingoms inovacijoms ir jų potencialui aptarti, dalintis gerosiomis praktikomis – pavyzdžiais, paskatinusiais žalius ir skaitmeninius pokyčius Šiaurės Europos versluose, ir finansavimo bei skaitmeninimo galimybėms, kurias atveria Skaitmeninių inovacijų centrai, aptarti. Registracija į renginį – ČIA.

„Digi Green“ konferencija – baigiamasis Interreg BSR programos projekto „InnoCAPE“ renginys. Įgyvendinimo laikotarpiu projektas subūrė 11 partnerių organizacijų iš Baltijos jūros regiono šalių, kurios siekė bendro tikslo – auginti regiono konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Tvarumą „įvilko“ į multifunkcinį rūbą

Startuolis „Jūros draugas“ „Maramiko“ vardu vartotojams ruošiasi pasiūlyti multifunkcinius, iš perdirbto jūrinio plastiko ar perdirbtų žvejybos tinklų pagamintus produktus, skirtus laisvalaikiui prie jūros ar gamtoje. 

Startuolio „Jūros draugas“ vadovė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

Startuolio vadovės ir ISM universiteto docentės Ievos Augutytės-Kvedaravičienės teigimu, gaminiais siekiama ne tik prisidėti prie kovos su klimato kaita, žiedinės ekonomikos skatinimo, bet ir spręsti vartotojų problemas.

Vis tik nuo pavasario brandintą verslo idėją išgryninti ir auginti startuoliui padėjo akceleravimo programa – „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“, kurią organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su partneriais iš Estijos, Latvijos bei Slovakijos. Inovatyvios įmonės, dirbančios su verslo modeliais ir siekiančios juos patikrinti rinkoje, be tvaraus verslo vystymui skirtų mokymų bei konsultacijų galėjo sulaukti iki 10 000 Eur siekiančio finansavimo.

„Jūros draugui“ skirta 4000 eurų parama leido įsigyti inovatyvių audinių bei kitų priemonių ir palengvino tinkamiausio audinio paiešką.

„Be finansinės paramos, pirmiausia, programa mums tapo patvirtinimu, kad judame teisingu keliu. Jos metu perdėliojome akcentus ir išgryninome vertės pasiūlymą klientams, prekės ženklą bei atsirinkome medžiagų gamintojus, sukūrėme prototipą. Tai – nelengvas etapas, nes norėdami gauti iš jūrinio plastiko pagamintą medžiagą turėjome tapti pasaulinės iniciatyvos „Seaqual“ dalimi. Taip pat mums buvo suteikta pagalba steigiant įmonę bei puikus „Climate Impact Forecast“ įrankis ir mokymai, leidžiantys apskaičiuoti produkto poveikį aplinkai“, – tikino startuolio vadovė ir pasidalijo skaičiavimais, kad vieno tokio krepšio-pledo nauda mažinant CO2 prilygsta 16 medžių kuriamai naudai.

Nors pirmieji produktai bus pagaminti iš portugališkos medžiagos, startuolis ieško galimybių gamybą lokalizuoti Lietuvoje, o ateityje planuotų naudoti iš Baltijos jūroje surenkamo plastiko gaminamą medžiagą. „Norime, kad produktai būtų siuvami mūsų šalyje, dar tikslingiau – regionuose, kuriuose kurtų naujas darbo vietas. Keletą variantų jau esame numatę“, – dalijosi I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Sukūrė aerogelį – it kempinė surenka naftą

„Inobiostar“ vadovė dr. Tatjana Paulauskienė.

„Inobiostar“ – Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė – siekia komercializuoti universiteto mokslininkų sukurtą inovaciją – aerogelį, – tvarų produktą naftos teršalų likvidavimui.

Pasak dr. Tatjanos Paulauskienės, KU mokslininkės ir MB „Inobiostar“ vadovės, šiuo metu rinkoje dominuoja sintetiniai sorbentai, kurie nėra draugiški aplinkai. Priešingai nei pastarieji, aerogelis yra gaminamas tik iš celiuliozės, gali būti naudojamas pakartotinai, o jo gamybos metu vengiama kenksmingų komponentų.

„Norėjome naudoti antrines žaliavas, tad aerogelį gaminame iš popieriaus atliekų ar cigarečių filtrų, kurių dideli kiekiai egzistuoja tiek paplūdimiuose, tiek ir gamyklose. Lyginant su analogais rinkoje, aerogelis yra dvigubai efektyvesnis, dvigubai lengvesnis ir gali būti naudojamas kelis kartus. Pavyzdžiui, laive įvykus išsiliejimui, aerogeliu galime naudotis kaip kempine – panaudoti, išgręžti ir vėl naudoti. Išgręžus, naftą galime grąžinti į perdirbimą ar gamybą, nes ši nebus užteršta“, – pasakojo dr. T. Paulauskienė. 

Vis tik inovatyviausia produkto dalis – jame integruoti mikroorganizmai iš Baltijos jūros, galintys skaidyti naftą. „Tik išsiliejus naftai, pradeda garuoti lakūs, toksiški naftos komponentai, kuriuos būtina sugaudyti ir neutralizuoti. Aerogelis, veikdamas kaip sorbentas-kempinė, siurbia naftą bet neabsorbuoja vandens. Nafta užrakinama viduje, o greitai auganti mikroorganizmų populiacija pradeda ją „valgyti“, – nurodė mokslininkė.

Tik mokslinių žinių verslui vystyti neužteko

Nors „Inobiostar“ komandoje – mokslininkai, nusprendus aerogelio idėją licencijuoti, pasak dr. T. Paulauskienės, pritrūkta verslumo žinių. Tai bendrovę paskatino finansinių resursų ir reikiamų įgūdžių ieškoti verslumo programose. 

„Universitetuose turime labai daug idėjų, bet mums trūksta verslumo žinių. Mokslininkams eiti į akceleravimo programas – įprasta praktika, nes jų metu organizuojami mokymai su lektoriais, vyksta konsultacijos su mentoriais ir su idėja dirbama per verslo prizmę. Tad ir mus paskatino ieškoti atitinkamų programų“, – pastebėjo pašnekovė.

Šį rudenį komanda taip pat dalyvavo du mėnesius trukusioje tvaraus verslo akceleravimo programoje „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“, kurią palaiko „EIT Climate-KIC“. 

„Finansavimas mums leido užsakyti aerogelio gamyklos projektavimo paslaugas. Tai – svarbus žingsnis, leidžiantis geriau pažinti projekto finansinę pusę. Šiuo metu intensyviai dirbame su projektuotojais – projektuojame gamyklą, todėl galime suprasti, kaip visi laboratoriniai etapai išdėliojami gamyboje. Būtent šios informacijos labai laukė investuotojai. Tačiau tiems investuotojams, kurie domisi tvariais startuoliais, ypač aktualus ir produkto poveikis aplinkai. Gilintis ir jį apskaičiuoti galėjome programos organizuotų mokymų ir suteikto įrankio pagalba“, – vardijo dr. T. Paulauskienė.

Nišinės akceleravimo programos – geras ženklas startuoliams ir ekosistemai

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Balčiūnė pastebi, kad nišinių, į konkrečias sritis orientuotų verslumo programų skaičiai pastaraisiais metais pradėjo augti, o tai – gera žinia ne tik startuoliams, bet ir pačiai ekosistemai.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Balčiūnė.

„Besikuriančioje startuolių ekosistemoje dažniausiai dominuoja bendrojo pobūdžio akceleravimo programos. Taip yra todėl, kad pradžioje reikia daugiau švietimo verslumo tema, daugiau investuojama į ekosistemos kūrimą, partnerystes su investuotojais. Ekosistemai kiek ūgtelėjus, atsiranda poreikis nišinėms programoms, pavyzdžiui, į atskiras technologijas ar pramonės šakas orientuotiems akceleratoriams, auginantiems startuolius, kurie sprendžia aktualiausias problemas“, – kalbėjo L. Balčiūnė.

Nors „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ – ne vienintelė tvarius sprendimus skatinanti verslumo programa, jis išsiskyrė stipriu tarptautinių mokymų, įrankių ir investuotojų tinklu, o visi į programą atrinkti startuoliai, priklausomai nuo jų vystymosi etapo, sulaukė iki 10 000 Eur finansinės paramos, kurią su mentorių pagalba tikslingai investavo dar programos metu.

„Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ koordinatorė Julija Maslinskaitė.

„Švariųjų technologijų vystymas yra ilgas ir finansiniams resursams imlus procesas. Norint, kad Lietuvoje ši technologijų sritis plėtotųsi sparčiau, būtina investuoti į klimatui draugiškus sprendimus kuriančius startuolius. Matėme, kad ansktyvos stadijos komandoms reikia kompleksinės pagalbos, tad pasiūlėme joms koncentruotą akseleravimo programą – verslumo mokymus, konsultacijas tvaraus verslo steigimo ir plėtros klausimais ir finansinę pagalbą jų sprendimų testavimui bei tobulinimui“, – sakė Julija Maslinskaitė, „Baltics & Slovakia ClimAccelerator” projekto koordinatorė.

Kviečia pakeisti požiūrį į pelną

Anot „WorldStartup“ organizacijos, padedančios transformuoti ir kurti atsakingus verslus, įkūrėjo G. Jan, priežasčių, kodėl veikti atsakingai turėtų kiekviena įmonė – daug. Tačiau tam, kad paskatintumėm verslus sparčiau eiti šiuo keliu, būtini pokyčiai visuomenėje.

Pirmiausia, šių dienų visuomenės suvokimas apie tai, kas yra geras, modernus verslas, turėtų apsiversti aukštyn kojom – tvarus verslas turėtų būti laikomas norma, o vis dar įprastas – traktuojamas kaip nesąžiningai besinaudojantis išskirtinėmis privilegijomis.

„Manau, kad verslo vertinimas turėtų būti kardinaliai kitoks. Veiklos tvarumas, darbuotojų lygybė bei pagarba biologinei įvairovei ir aplinkai turėtų būti verslo norma. Ir šiam klausimui net neturėtumėme skirti tiek daug dėmesio, kiek šiandien skiriame. Pats laikas gyventi tokiame pasaulyje, kuriame pirkėjas galėtų pasikliauti verslu ir pirkimo sprendimą priimti žinodamas, kas slypi už įsigyjamo produkto ar paslaugų. Prekiauji produktais, kurių gamybos kaina – nykstantys atogrąžų miškai? Tavo pirkėjai turėtų tai žinoti. Tai privalo būti norma“, – įsitikinęs G. Jan.

Paklaustas, ar tuomet verslas turėtų pamiršti apie pelną ir pagrindiniu savo tikslu iškelti veiklos tvarumą, G. Jan teigia, kad ne. Pelnas būtinas kiekvienai įmonei, tačiau svarbu ne tai, kiek to pelno sugebama sukurti, bet kas su juo yra daroma toliau. Pelnas turėtų būti suprantamas kaip įrankis, leidžiantis vystyti verslą, išvengti ir apsisaugoti nuo rizikų, o ne siekti augimo dėl augimo ar individualių interesų.

„Jeigu generuojate pelną ir vėliau jį tiesiog įnešate į savo banko sąskait1 motyvuodami tuo, kad sukūrėte sprendimą, už kurį tiesiog labai noriai moka klientai, tokiu atveju jūs turėtumėte labai stipriai ir atsakingai pagalvoti, kaip būtų teisinga pasielgti su šiais pinigais. Per pastaruosius 20–30 metų dalis verslų uždirbo pinigus pardavinėdami produktus, kurių gamyboje nepaisyta žalos aplinkai ir visuomenei. O paskutiniaisiais 5 savo gyvenimo metais staiga dalis tokių verslininkų nusprendė – dabar dalį pelno skirs labdarai ar pastatys mokyklą. Visą gyvenimą jie vadovavosi tik rinkos principais, o paskutinėmis gyvenimo akimirkomis tai pamiršo ir nusprendė elgtis kitaip“, – kalbėjo ekspertas.

Nors labdaringa veikla – labai vertingas ir laukiamas poelgis, ja neturėtų būti kompensuojami netvarūs verslo procesai. Pasak specialisto, natūralu, kad siekiant pokyčių, šie pirmiausia turėtų įvykti šiuolaikinių lyderių mąstyme.

„Vis dažniau kalbame apie saikingesnį vartojimą, saiko jausmo poreikį. Manau, kad ir verslo steigėjai turėtų paklausti savęs, kiek jiems visko iš tikrųjų reikia ir užtenka. Reikėtų kalbėti ne apie tai, kaip užsidirbti dar daugiau, pavyzdžiui, trečiam savo namui ar dar vienai jachtai, o apie tai – kiek ir ko man užtenka, o ko galėčiau atsisakyti. Tai – sudėtingas uždavinys, tačiau jo tikslas – sumažinti iššvaistomų išteklių kiekį, tenkantį vienam žmogui“, – pabrėžė jis.

Siekiant tapti atsakingu verslu – reikiamų įgūdžių paieška

Pasak G. Jan, būti tvariu verslu tikrai nėra lengva, todėl natūralu, kad didelė dalis įmonių ir startuolių susiduria su daugybe iššūkių.

„Pirmiausia, tokioms įmonėms išties sunku konkuruoti su „verslu kaip įprasta“: jų gaminami produktai ar teikiamos paslaugos – kur kas pigesnės, todėl bendrovės privestos ieškoti sprendimų, padedančių konkuruoti, ar keisti savo verslo modelius. Antra, tvari veikla reikalauja viešumo: ką darai, kaip darai, kaip tau sekasi. Esi priverstas dalintis ta informacija, kurią tavo konkurentai tiesiog eliminuoja. Tai ypač sudėtinga startuoliams, įpratusiems viską pradėti ir daryti tyliai“, – sakė G. Jan.

Dar vienu nemenku iššūkiu tampa reikiamų įgūdžių stoka. Sėkmingą ir atsakingą verslą siekiantys vystyti verslininkai, ypač pradedantieji, pasižymi atviru mąstymu, domėjimusi ir drąsiai ieško inovatyvių idėjų, tačiau neretai gali pasigirti tik bendrojo pobūdžio įgūdžiais. Pašnekovo teigimu, reikiamų įgūdžių įgijimas paskatintų sėkmingą verslo transformaciją ar vystymąsi.

„Vienas jų – drąsa ir gebėjimas įsiklausyti į klientų, pirkėjų norus ir poreikius. Kiekvienas verslas, tame tarpe ir tvarus, turi parduoti ar teikti tai, kas kuria tikrą vertę jo klientams. Tvaraus verslo skirtumas – tai daryti atsakingai. Deja, jauni verslininkai neretai bijo kalbėtis su savo klientais ir pirkėjais. Tačiau tai daryti būtina. Būtent pirkėjai, o ne investuotojai pirmiausiai parodys, kad jūsų paslaugos ar sprendimai jiems nepatinka, ir bus pirmieji, kurie pražudys jūsų verslą“, – pastebėjo jis.

Ką turi žinoti kuriantys atsakingą verslą?

Savo patirtimi ir patarimais, kaip transformuoti veiklą ar kurti tvarų verslą, Gerrit Jan dalinsis rugsėjo 28 d. vyksiančio „ClimateLaunchpad“ Europos finalo metu.

Didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso Europos finalą pirmą kartą patikėta surengti Lietuvai. Organizatorius Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas į virtualų renginį kviečia visus, besidominčius švariosiomis technologijomis, inovacijomis bei verslo pradžia. Be pranešimų ir diskusijų, renginio ašimi taps žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio metu bus išrinkti geriausi Europos švariųjų technologijų startuoliai. Registracija į renginį – čia.

Geriausias, originalias ir sostinei naudingas idėjas pasiūlę„Hack4Vilnius“ dalyviai buvo apdovanoti finansiniais ir kūrybiškumą skatinančiais prizais. Pagrindinį 1500 eurų vertės ,,Cognizant Technology Solutions Lithuania“ įsteigtą prizą laimėjo komanda ,,Heap Underflow“, pasiūliusi ,,Eco peer“ programėlę, suteikiančią tvarumo taškus už aplinkai draugiškus miesto gyventojų ir miesto svečių pasirinkimus organizacijoje, įsitraukusioje į tvarumo taškų programą. Komandos idėja suteiktų Vilniui tvarumo pagreitį – kaskart kavinėje naudojant daugkartinį puodelį ar parduotuvėje prekes susidedant į daugkartinį maišelį, kasoje būtų nuskaitomas programėlės QR kodas ir suteikiama tam tikra taškų suma, kurią vėliau būtų galima iškeisti į prizus bei nuolaidas.

,,Komanda ,,Heap Underflow“ pasižymėjo visais pagrindiniais sėkmės elementais: aiškiai suformuluota ir aktualia problema, inovatyviu sprendimo būdu, veikiančiu prototipu ir sklandžiu pristatymu. Tikiu, kad komandos pasiūlytas sprendimas ,,apdovanoti“ vartotojus už jų tvarius pasirinkimus prisidės keičiant vartotojiškumo įpročius ir skatins tvarumo kultūrą“, – pabrėžė  pagrindinį prizą dalyviams įteikęs ,,Cognizant Technology Solutions Lithuania“ atstovas Augustas Degutis.

1000 eurų pasirinktiems ,,CodeAcademy“ kursams laimėjo komanda ,,ERM“, pasirinkusi spręsti Vilniaus miesto savivaldybės Susisiekimo paslaugų iniciatyvos ,,Judu“ pateiktą iššūkį ir sukūrusi interaktyvų įrankį, kuriame pagal 7 rodiklius atvaizduota tiek esama, tiek planuojama dviračių infrastruktūrą. Šiuo metu bendrovė ,,Judu“ turi daugiau nei 2500 vnt. dviračių stovų, o iki 2029 m. planuoja turėti 12 000 vnt., tad toks įrankis padės numatyti tikslingiausias vietas naujiems dviračių stovams.

Sekmadienio vakarą 50 valandų idėjų sprintą vertino ir klausimus dalyviams uždavė komisijos nariai: ,,GO Vilnius” direktorė Inga Romanovskienė, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ duomenų ir analitikos departamento vadovas A. Degutis, „CoInvest Capital“ investicijų analitikas Jonas Vitkauskas. Komisijoje taip pat dalyvavęs Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin džiaugėsi, kad komanda ,,ERM“ per tokį trumpą laiką sukūrė funkcionalų įrankį, kurį jau galima taikyti Vilniuje.

,,Vilniuje plečiant dviračių takų infrastruktūrą, vis daugiau žmonių renkasi šią transporto priemonę, o ir miestas nori užtikrinti, kad dviratį palikti būtų patogu. Pirmuosius kelis tūkstančių stovų įrengėme centrinėje dalyje, prie įstaigų, tačiau matome poreikį plėstis. Todėl labai džiaugiuosi komandos ,,ERM“ praktiškai per dvi dienas sukurtu interaktyviu žemėlapiu, kuris padės parinkti optimaliausias vietas dviračių stovams ir prisidės prie geresnės infrastruktūros, padėsiančios vilniečiams kasdienėms kelionėms rinktis dviratį“, – teigė A. Nikitin.

„CoInvest Capital“ investicijų analitikas Jonas Vitkauskas  pažymėjo, jog labai svarbu ne tik pati idėja, bet ir jos pristatymas komisijai: „Klausantis hakatono komandų pristatymų dar kartą įsitikinau, kad gerą idėją svarbu ir tinkamai pristatyti. Sugebėjimas sklandžiai ir paprastai pateikti sukurtą sprendimą bei pateikti aiškų verslo planą, atveria daugiau galimybių. Hakatonuose labai svarbu mokėti planuoti savo laiką ir neatidėlioti pristatymo rengimo iki paskutinės minutės, nes klausantis idėjų visai nesunku atskirti, kas 50 hakatono valandų suplanavo geriausiai.“

Kartu su Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parku „Hack4vilnius“ 2021 organizavo Vilnius TECH, Vilniaus universitetas ir „Cognizant Technology Solutions Lithuania“.   

Hakatono „Hack4Vilnius 2021“ partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“), ,,Mindletic“, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, UAB ,,Metida“, UAB ,,Grinda“, ,,GO Vilnius”, ,,CodeAcademy“, UAB ,,Nord Security“, ,,Rockit“, Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras.

Jau septintąjį kartą buvo išrinkti didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinės programos Lietuvoje laimėtojai. Trys komandos, šiemet pripažintos geriausiomis mūsų šalyje, pateko į „ClimateLaunchpad“ Europos finalą, kuriame varžysis dėl bilieto į jau paskutine konkurso stotele tapsiantį pasaulinį finalą. Garbė organizuoti Europos atranką šiemet patikėta Lietuvai – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkui.

„ClimateLaunchpad“ konkursas – iniciatyva, siekianti skatinti žaliųjų technologijų inovacijas tarptautiniu mastu ir taip prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Skaičiuojama, kad konkursas vyksta jau beveik 60 pasaulio šalių ir apima visus žemynus. 

Lietuvoje „ClimateLaunchpad“ programa organizuojama jau septynerius metus. Šiemet savo žaliąsias verslo idėjas dalyviai tobulino dalyvaudami 5 savaičių trukmės mokymų programoje. Mokymų sesijose patarimais dalijosi lektorė Elena Messiou bei Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko specialistai. Daugiau nei mėnesį dalyviai dirbo siekdami pagerinti verslo modelį, gilino žinias apie tikslinę rinką, rengė vertės pasiūlymą ir skaičiavo kuriamų inovacijų poveikį klimatui.

„Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke mes tvirtai tikime, kad šioje naujoje eroje technologijos turi eiti koja kojon su tvarumu. Ir „ClimateLaunchpad“ mes matome kaip labai profesionalią, iššūkius prisiimančią bendruomenę, kuri pabrėžia tokias pat vertybes. Šis pasaulinis konkursas padeda puikių idėjų turintiems žmonėms jas išauginti į sėkmingus verslus. Todėl ir šiemet noriu padėkoti „ClimateLaunchpad“ nacionalinės programos dalyviams, jog prisijungė prie iniciatyvos, atkeliavo iki finalo ir taip prisideda prie ambicingų žemyno bei viso pasaulio tikslų – mažinti klimato kaitą“, – finalinio renginio metu sakė Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė.

Triumfavo švarus oras, tvarūs pastatai ir ekologiški žaislai

„Šiemet „ClimateLaunchpad“ nacionalinėje programoje sulaukėme nemažai dalyvių, jau kurį laiką vystančių tvarias idėjas, tačiau stokojančių žinių, kaip idėją paversti verslu. Ši programa dalyvius priverčia išeiti iš komforto zonos ir pradėti šnekėtis su potencialiais klientais. Taip per palyginti trumpą laiką komandos įgyja daug naudingų žinių ir įžvalgų, padedančių suformuluoti vertės pasiūlymą ir sukurti verslo modelį“, – sakė „ClimateLaunchpad Lithuania“ vadovė Julija Maslinskaitė.

Geriausia „ClimateLaunchpad“ 2021 metų nacionalinės atrankos idėja pripažintas startuolio „Water Shield“ kuriamas oro valytuvas. 

„Water Shield“ – tai verslas verslui (angl. B2B) sektoriui skirtas tiek vandens valytuvas, tiek ir paslauga. Sprendimas, pirmiausia, orientuotas į paslaugas teikiančias organizacijas, pavyzdžiui, viešbučius, ligonines ir pan. Šis prietaisas orą valo pasitelkdamas vandenį o ne filtrus, kurie turi būti nuolat keičiami naujais, todėl yra kur kas aplinkai draugiškesnis sprendimas“, – pažymėjo laimėjusios komandos atstovė ir pridūrė, kad kuriant šį prietaisą nemažai dėmesio skirta jo estetinei išvaizdai, todėl dabartinis produktas iš kitų rinkoje išsiskiria ir savo dizainu.

Antroji vieta atiteko už sprendimą „Sustainable Digital Twin“. Tai – algoritmas, skirtas pastatų tvarumo rodiklių stebėjimui ir valdymui.

„Tai – produktas jau egzistuojančių verslo ir kitų pastatų savininkams ar valdytojams. Šis algoritmas gali būti integruojamas į jau egzistuojančią pastato stebėsenos sistemą ir naudojamas siekiant optimizuoti pastato energijos suvartojimą ir valdymą. Skaičiuojama, kad pasitelkus šį sprendimą CO2 emisijos ir elektros kiekis gali būti sumažinami net iki 20 proc.“, – kalbėjo komandos atstovė. Ji taip pat pridūrė, kad algoritmas gali būti nesudėtingai pritaikytas ir kitiems pastato tikslams, t. y. rodikliams, stebėti. 

Trečioji vieta atiteko komandai „Samsara“, kuriančiai gamtai draugiškus žaislus vaikams. Iš perdirbto popieriaus gaminami žaislai ne tik į gamybą nepasitelkia naujų išteklių, yra greitai suyrantys, bet ir suteikia galimybę pasireikšti vaikų kūrybiškumui – ant jų galima piešti ar spalvinti. Vieno tokio žaislo kaina neturėtų siekti daugiau nei 3 eurų. 

„Budizme samsara reiškia atgimimą – gimimą ir atgimimą, gyvavimą ratu. Šiuo principu vadovaujamės ir kurdami savo žaislus: naudojame jau perdirbtą popierių, kurį paverčiame nauju produktu. Lyginant su kitomis žaislų gamyboje naudojamomis medžiagomis, „Samsara“ žaislai suyra vos per mėnesį, o juos išmesti užtenka į bendrųjų atliekų konteinerį“, – idėjos pristatymo metu sakė komandos atstovas.

Komandas įvertinti ir nugalėtojus išrinkti padėjo 4 profesionalų komisija, susidėjusi iš Laimos Kaušpadienės (Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas), Ingos Beiliūnienės (INVEGA), Monikos Paulės („CasZyme“) ir Tomo Šimanausko („Saulės Grąža“ ir „Stuart“).

Europos finalą organizuoti patikėta Lietuvai

Trys komandos, nugalėjusios „ClimateLaunchpad“ nacionalinėje atrankoje, keliaus į Europos finalą. Čia idėjų autoriai varžytis ne tik dėl nugalėtojo titulo, vertingų prizų, bet ir dėl svarbiausio bilieto – galimybės savo sprendimą pristatyti pasauliniame iniciatyvos konkurse. 

Europos finale susirungs po tris 3 komandas iš kiekvienos šiam regionui priskirtos šalies. Tad „Water Shield“, „Sustainable Digital Twin“ ir „Samsara“ idėjų autoriai varžysis su komandomis iš Austrijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Šveicarijos ir Nyderlandų. Kiek vėliau keturiolika Europos lygiu geriausiai pasirodžiusių komandų žengs ant svarbiausios scenos – savo idėjas pristatys pasauliniame finale.

Šiemet Europos finalą, nors ir virtualiai, pirmąjį kartą patikėta surengti Lietuvai. Rugsėjo mėn. pabaigoje planuojamą finalą organizuos Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.

„Europos finalas – tai renginys, kuriame susiburs švarių, žalių ir tvarių idėjų kūrėjai, vystytojai bei jų vienijama bendruomenė. Virtualaus renginio metu bus ne tik pristatyti perspektyviausi Europos švariųjų technologijų startuoliai, bet ir atkreipiamas dėmesys į aktualiausias šio šimtmečio problemas, suteikiama galimybė semtis žinių, mokytis, keistis idėjomis ir megzti vertingas pažintis“, – vardijo J. Maslinskaitė.

Visi besidomintys švariosiomis technologijomis galės Europos finalo transliaciją nemokamai stebėti „ClimateLauchpad Lithuania“ bei Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko „Facebook“ paskyrose. Žiūrovams bus suteikiama galimybė ne tik klausytis idėjų pristatymų ar dalyvauti šventinėje apdovanojimų ceremonijoje, bet ir pamatyti įkvepiančius pagrindinius pranešimus, dalyvauti vertingose ​​dirbtuvėse bei tinklaveikos sesijose.

Daugiau informacijos – „ClimateLaunchpad Lithuania“ paskyroje.

Virtualiai įbristi į tirpstančius ledynus, paklausyti virš Vilnelės sklandančios muzikos ar prisėsti šalia žmonių, kurių gal nesutikom – visa tai bus galima patirti tris mėnesius truksiančio projekto „17“ metu. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje tvarumo kelionėje, gyvai arba virtualiai aplankant skirtingas Vilniaus vietas. Jose įrengti objektai padės pažinti 17 Jungtinių Tautų (JT) tvarumo sričių.

Projekto iniciatoriaus „Swedbank“ Lietuvoje laikinasis vadovas Remy Salters sako, kad tvarumo pažinimas ir visuomenės įsitraukimas į JT Darnaus vystymosi tikslus yra galimybė drauge mokytis bei siekti pokyčių. 

„Projektas „17“ sujungia skirtingas tvarumo sritis ir tikslus, partnerystes ir iniciatyvas, įdomius objektus ir patarimus, ką kiekvienas galime padaryti šiandien dėl tvaresnio ir švaresnio rytojaus. Tai yra kvietimas mums visiems leistis į pažinimo kelionę bei asmeniškai žengti po tvarų žingsnį visų labui“, – sako R. Salters.

Visus objektus, kuriuos pristato keliolika šalies organizacijų kartu su Vilniaus savivaldybe ir informaciniu partneriu - naujienų portalu DELFI, galima rasti „Septyniolika“ programėlėje. Joje specialiai projektui sukurti testai padės pasitikrinti ir išplėsti tvarumo žinias. Už teisingus atsakymus ir aplankytus objektus taip pat bus galima rinkti taškus bei kiekvieną mėnesį laimėti tvarių prizų.

Nuo klimato kaitos iki socialinės lygybės ir sveikatos

Kiekvienas kelionės maršrute esantis objektas skirtas konkrečiam darnaus vystymosi tikslui pristatyti. Pavyzdžiui, eidami greta Bernardinų sodo esančiu „Fluxus“ tiltu, rasite ramybės stotelę. Joje galima pasiklausyti kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko muzikos, kuri padės pasirūpinti savo emocine bei psichologine sveikata.

Vokiečių gatvėje organizatoriai paruošė interaktyvų ekraną, kuriame galima pamatyti ir įsijausti į vieną iš klimato krizės scenarijų. Klimato apsauga yra vienas iš darnaus vystymosi tikslų, jam projekte atstovaujanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ragina imtis skubių veiksmų kovai su klimato kaita, siekiant užkirsti kelią ekstremaliems reiškiniams ir pasiruošti jų padariniams.

Neries pakrantėje įrengtos simbolines kėdes padės suprasti, kad visi esame skirtingi, tačiau įvairovė tik sustiprina ir atneša naudos visuomenei. Simbolinės vietos prisėsti iš tikrųjų yra vienodai patogios ir tuo gali įsitikinti visi apsilankiusieji. Šį objektą padėjo sukurti socialinio verslo iniciatyva „SOPA“, o juo norima atkreipti dėmesį į socialinę bei finansinę nelygybę.

Keliaujant per visus 17 objektų taip pat galima gauti konkrečių patarimų, kokį tvarų žingsnį kiekvienas gali žengti jau šiandien, kad sukurtume geresnes sąlygas bei aplinką sau ir ateities kartoms.

Vienijasi dėl geresnio gyvenimo visiems

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako besidžiaugiantis, kad projektas suvienijo tiek skirtingų partnerių, kuriems rūpi tvarumas. 

„Noriu tikėti, kad tvarumas, dėmesys aplinkos apsaugai, atsakingas vartojimas ir lygios galimybės, kurias akcentuoja šis projektas ir Jungtinės Tautos, yra svarbios miesto gyventojų ir jo svečių vertybės“, – sako R. Šimašius.

Vilniaus miesto savivaldybė yra vienas iš pagrindinių projekto „17” partnerių, kuris padėjo sostinėje sukurti naują pažintinį maršrutą, aplankomą pėsčiomis, paspirtuku ar dviračiu. Visi kelionės maršrute esantys objektai kviečia pažinti ir su atskirais darnaus vystymosi tikslais susijusias veiklas, iniciatyvas bei partnerystes.

Prie projekto prisideda aukojimo internetu portalas „Aukok.lt“, „Maisto bankas“, emocinės paramos telefonu linija 1809, įkurta Sveikatos apsaugos ministerijos, „Swedbank“ Finansų institutas, atvira profesionalių moterų duomenų bazė Profesionalės.lt, „Vilniaus vandenys“, Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, verslumo platforma „Kiekvienas gali”, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, „SOPA”, Visiems keliavimo būdams Vilniuje vienas vardas – JUDU, „Dėk‘ui“ butikas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, iniciatyva „River Cleanup“, „Vilniaus miesto parkai“.

Daugiau apie projektą sužinokite www.septyniolika.com. Programėlę „Septyniolika“ galima atsisiųsti iš „Google play“ arba „App store“ platformų.

Startuolius nuo Europos pietų iki šiaurės vienijanti bei auginanti verslo akseleravimo programa atkeliauja ir į Lietuvą su vardu „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“. Šalies startuoliams suteikiama galimybė auginti savo žalius sprendimus į klimatui draugišką bei sėkmingą verslą ir tai daryti specialiai komandos poreikiams pritaikytų mokymų metu. Į pirmąją programą komandos registruojamos iki rugpjūčio vidurio.

Lietuvoje šį verslo akseleratorių organizuojančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė pastebi, kad pastaraisiais metais šalys susiduria su išties dideliais iššūkiais. Vienas jų – užtikrinti atsparią, švarią, sveiką ir gerą aplinką savo žmonėms, tačiau tuo pat metu nulinės taršos siekti neatidėliojant. 

„Verslo vaidmuo čia ypač svarbus. Nors inovatyvūs sprendimai gali padėti mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, švelninti klimato kaitą, keisti žemės ūkį ir technologijas aplinkai draugiškesnėmis bei kitaip prisidėti prie tvaresnės ateities, jauniems verslams neretai trūksta įgūdžių – kaip komercializuoti savo idėją, sėkmingai įvesti ją į rinką ar pritraukti finansavimą. Būtent akseleravimo programos gali padėti  reikiamų žinių pagrindą, todėl smagu, kad jų skaičius auga. „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ iniciatyva, skirianti ypatingą dėmesį dalyviams, tikimės, taps vertinga pagalba šalies startuoliams“,  – sakė L. Kaušpadienė.

Pasak Julijos Maslinskaitės, verslo akseleravimo programos koordinatorės, iniciatyva skatins švariųjų technologijų plėtrą regione ir augins prie to prisidedančius jaunus verslus.

„Bent 2 mėnesius komandos žinių semsis praktiniuose mokymuose, mentorystės sesijose, besikonsultuodamos individualiai su ekspertais ar programos kolegomis, bei galės sulaukti iki 10 tūkst. eurų siekiančios finansinės investicijos. Nors finansinės parama motyvuoja komandas ir yra ypač svarbus pospyris tolimesniam verslo vystymuisi, šio akseleratoriaus dalyviams didelę vertę kurs mokymų sesijos, kurios bus adaptuojamos atsižvelgiant į komandų stipriąsias ir silpnąsias savybes. Dėmesys dalyvių poreikiams – „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ išskirtinumas“, – pažymėjo J. Maslinskaitė.

Galimybę suteiks 32 komandoms

Dalyvauti verslo akseleravimo programoje bus pakviestos 32 komandos iš Slovakijos ir visų trijų Baltijos šalių.

Kadangi komandų patirtys ir idėjų vystymosi branda skiriasi, programą sudarys 3 etapai, kuriuose bus mokoma skirtingų verslo plėtros procesų. Kiekvienas etapas truks apie du mėnesius. Pirmajame etape daugiausiai dėmesio bus skiriama verslo modelio identifikavimui ir prototipo vystymui, o suteikiamas finansavimas galės siekti iki 4 tūkts. eurų. Antrajame – verslo modelio tikrinimui rinkoje ir pirmųjų klientų pritraukimui. Galima finansavimo suma – 10 tūkts. eurų. Tuo tarpu paskutinysis etapas bus orientuotas į investicijų pritraukimą, kur komandoms bus suteikta galimybė savo idėją pristatyti investuotojams tarptautinio renginio metu.

Į akseleravimo programą atrinktos komandos bus pakviestos dalyvauti pirmame arba antrame etape, atsižvelgiant į jų verslo vystymosi stadiją. Tuo tarpu komandos, sėkmingai įveikusios ankstesniuosius iniciatyvos laiptelius, pateks į paskutinįjį – jau finalinį – etapą.

Ar programa – tau?

Registruotis į „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ akseleratorių kviečiami Lietuvoje veikiantys ambicingi startuoliai, kurie savo idėjomis sprendžia su klimato kaita susijusias problemas.

Tarp reikalavimų dalyviams: ne seniau nei prieš 5 metus įkurta įmonė, bent iš 2 narių susidedanti komanda, šalyse-organizatorėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Slovakijoje – vykdoma ar planuojama vykdyti įmonės veikla, o investicijos, kurių siekia pritraukti komanda, – vienos pirmųjų jos verslui.

Komandų registracija vyksta birželio 10 – rugpjūčio 15 dienomis.
Norintieji aplikuoti, tai padaryti gali čia: https://www.f6s.com/balticsk-climaccelerator-application/apply

Šalies universitetuose gimsta išradimai, inovacijos ir kiti pažangūs sprendimai, kurie, su rinkos poreikius jaučiančio verslo pagalba, gali nešti grąžą tiek mokslo, tiek ir verslo bendruomenei. Mažos ir vidutinės įmonės, padedamos specialistų, gali sėkmingiau užmegzti dialogą su mokslo institucijomis ir lengviau siekti bendradarbiavimo.

„Didelę dalį produktų ir pažangių technologijų laikome savaime suprantu dalyku, tačiau neretai tai – bendras mokslo ir verslo rezultatas. Būtent technologijų perdavimas suteikia galimybę mokslo išradimams ir technologiniams laimėjimams virsti produktais, paslaugomis ar procesais, kurie pasiekia visuomenę ir jai pasitarnauja“, – sakė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko (SSMTP), tarpininkaujančio tarp verslo ir mokslo bendruomenių, direktorė Laima Kaušpadienė.

Reikšminga pagalba mažam ir vidutiniam verslui

Naujausi duomenys atskleidžia, kad Lietuvos ir šalies verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais neženkliai augo. Bendrosios Lietuvos išlaidos sudarė 1 proc. BVP, lyginant su 0,94 proc. 2018 m., o verslo sektoriaus – 0,43 proc. BVP, palyginus su 0,39 proc. ankstesniaisiais metais.

Nors šalies verslas kiek labiau gręžiasi į mokslą, bendradarbiavimas galėtų būtų intensyvesnis: Lietuva stipriai atsilieka nuo ES šalių vidurkio – 2,19 proc. BVP. Pasak L. Kaušpadienės, vien tik technologijų perdavimas padėtų ne tik atskleisti šalies mokslininkų potencialą, bet ir atvertų galimybes augti įvairioms industrijoms bei verslams. Tai galėtų tapti ypač reikšminga pagalba mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ).

„Dėl ribotų resursų ir didelės rizikos MVĮ neretai nėra pajėgios investuoti į vidinius mokslinius tyrimus bei plėtrą, todėl bendradarbiavimas su akademinėmis institucijomis padėtų joms sumažinti finansinę riziką bei leistų auginti savo konkurencingumą. Žinių ir technologijų perdavimas suteiktų galimybę MVĮ lengviau inovuotis, reaguoti į iššūkius, įsigyti ir plėtoti rinkai aktualias technologijas ar produktus, auginti verslą“, – klabėjo SSMTP direktorė.

L. Kaušpadienė taip pat pastebėjo, kad neretai gebėjimas užmegzti dialogą, ypač šiuo klausimu patirties dar neturinčiam verslui, gali tapti pagrindiniu sėkmingo bendradarbiavimo iššūkiu. Siekiant palengvinti procesą, universitetuose veikia specialūs žinių ir technologijų perdavimo centrai, tačiau kreiptis pagalbos verslas gali ir į technologine brokeryste užsiimančias institucijas. 

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko specialistai turi tvirtą ryšį su didžiausiais šalies universitetais, naujausių technologijų bei paslaugų tiekėjais, todėl gali palengvinti reikalingų technologijų paiešką bei įsigijimą įmonėms.

Mokslas tampa neatsiejama verslo ekosistemos dalimi

Prof. habil. dr. Antanas Čenys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius, pastebi, kad šalies verslas ir jo požiūris į bendradarbiavimą pastaruoju metu pastebimai keičiasi: „Jaučiame pozityvius pokyčius ir matome, kad šalies verslo struktūra kinta: verslas darosi daug imlesnis naujoms technologijoms ir moksliniams tyrimams. Universitetų kuriami produktai – tiek studentai, tiek tyrimai – tampa būtini verslui ir jo vystymuisi. Galėčiau pastebėti, kad verslas pradeda žiūrėti į universitetą kaip į būtiną, neatsiejamą savo ekosistemos dalį.“

Nors pastaraisiais metais, naudojantis ES fondų parama, buvo pakankamai stipriai skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o universitetas stebi didelę dalį bendrų projektų, pats bendradarbiavimo pobūdis stipriai nepakito. Kaip ir anksčiau, su šalies ir užsienio įmonėmis universitetui tenka bendradarbiauti tiek vykdant užsakomuosius tyrimų, tiek ir bendrus projektus.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pastebi, kad pastaruoju metu didelei daliai verslų ypatingai reikalingos IT taikymo įvairiose srityse paslaugos, pvz., gamybos, transporto, ar finansų sektoriuose. Prof. habil. dr. A. Čenio teigimu, didžiausias universiteto mokslininkų potencialas ir ateityje koncentruosis šioje srityje.

„Kam mes skiriame ir planuojame skirti didžiausią dėmesį bei investicijas ateityje – tai dirbtinis intelektas (DI), t. y. DI sprendimai transporto, informacinių technologijų, gamybos finansų ir kituose sektoriuose. Tikėtina, kad ateityje dirbtinį intelektą traktuosime kaip matematiką: kaip visiems reikia mokėti skaičiuoti, taip reikės ir mokėti DI sprendimus taikyti skirtingose srityse. Žinoma, daug dėmesio skirsime ir žaliojo transporto bei urbanistikos, logistikos, išmanaus miesto, žaliosios bei žiedinės ekonomikos sprendimams“, – kalbėjo VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius A. Čenys.

Partnerystė – investicija į sėkmę ir ateitį

Daiktų interneto sprendimų įmonių grupė „Teltonika“ jau ne vienerius metus intensyviai partneriauja su mokslo institucijomis. Pasak įmonės atstovų, bendradarbiavimas vykdomas dviem pagrindinėmis kryptimis – pirma, siekiama didinti aukštųjų technologijų specialybių patrauklumą bei šių specialistų skaičių, nuo kurio tiesiogiai priklauso bendrovės veikla ateityje, antra, vykdomi bendri projektai, kurių metu vystomi ir komercializuojami inovatyvūs produktai.

„Su mokslininkais iš skirtingų universitetų ar kolegijų bendraujame beveik kasdien, siekdami dalintis technologinėmis žiniomis bei kurti bendrus projektus. Vienas iš tokių sėkmingų projektų buvo pradėtas su Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais. Mokslininkų sukurta prieširdžių virpėjimo atpažinimo technologija bus komercializuota ir įdiegta į „Teltonika Telemedic“ gaminamą išmaniąją medicininę apyrankę“, – patirtimi dalijosi bendrovės koorporatyvinės komunikacijos vadovas Julius Švagžlys.

Nors ieškant naujausių technologijų įmonei teko dirbti ir su užsienio universitetais, pirmiausia siekiama pasitelkti šalies universitetuose slypintį potencialą, kurio, J. Švagžlio teigimu,  netrūksta. 

Įmonės atstovas taip pat pažymi, kad aiškus dialogas ir gebėjimas suprasti abiejų pusių poreikius – raktas į sėkmingą bendradarbiavimą: „Svarbu yra kalbėti ne tik apie verslui kuriamą vertę, bet ir apie aukštųjų mokyklų interesus. Kiekvienas bendradarbiavimas turi būti pagrįstas vieningu tikslu, tad atradus bendras vertes, pavyks užmegzti ir dialogą.“ Tai užtikrinti „Teltonikoje“ padeda atskiri specialistai, jau turintys patirties bendraujant su akademine bendruomene.

Tiesiog auginti ir vystyti verslą neužtenka, mat įmonės poveikis aplinkai tampa vis svarbesnis vartotojams, investuotojams ir pasauliui. Netrukus minėsiant Europos žaliąją savaitę, Lietuvos švariųjų technologijų klasterio organizuotame renginyje dėmesys neatsitiktinai skirtas švariosioms technologijoms, kurios padeda mažinti aplinkos taršą ir atveria naujų galimybių verslui, siekiančiam nulinės taršos savo veikloje.

Švariųjų technologijų galimybes skirtinguose sektoriuose pristatė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio, vienijančio šioje srityje veikiančias šalies įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitas organizacijos, nariai. Renginio svečius sveikino klasterį koordinuojančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė bei klasterio valdybos pirmininkas Dainius Diska.

Poveikiu susirūpinti privers tvarus finansavimas

Baltijos aplinkos forumo (BEF) socialinės verslo atsakomybės, darnaus vystymosi politikos ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pastebėjo, kad poveikis nuo šiol taps kertiniu žodžiu kalbant apie verslo atsakomybę.

„Jei ilgą laiką buvo galima veikti nematuojant savo įtakos, buvo galima tiesiog augti, didinti pardavimus ir laikytis minimalių teisinių normų, šiandien žodis „poveikis“ tampa kertiniu kalbant apie verslo vaidmenį visame Europos kurso į klimatui neutralų žemyną ir nulinę taršą kontekste“, – sakė specialistė, tačiau pabrėžė, kad reikėtų kalbėti ne tik ekologinį, bet ir socialinį aspektą, mat tvarus vystymasis reiškia socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų derinimą.

Pasak A. Alijošiutės-Paulauskienės, dabartiniai tvaraus finansavimo ir ES taksonomijos teisiniai aktai tampa pačiais aukščiausiais tvaraus finansavimo standartais pasaulyje, kurie dar stipriau įpareigoja verslą veikti. Jei iki šiol rinka dar neteikia prioriteto atsakingoms įmonėms, šie teisės aktai tampa didele pagalba joms, o kartu ir paskata kitoms įmonėms žengti panašiu keliu. „Tvarumo ataskaitos taps tokios pat reikšmingos kaip ir finansinės. Jų tikslas – patikima, skaidri informacija apie tvarumą investuotojams ir visoms suinteresuotoms grupėms“, – sakė ekspertė.

Net ir geri kvapai gali erzinti bei reikalauja sprendimų

Pasak Kastyčio Trotos, „Airplus1 Lituanica“ komercijos vadovo, pagrindinės problemos, susijusios su kvapais, atsiranda pramonėje, vandenvaloje ar tiesiog miestuose, tačiau nuo 2024 m. sausio mėn. visos pramonės, vandenvalos įmonės bei ūkiai privalės atitikti naujus reikalavimus dėl kvapų kontrolės – užtikrinti, kad iš šiuo metu reglamentuojamų 8 europinių kvapo vienetų, neviršija 5.

Nors siekiant pašalinti nemalonius kvapus reikėtų ieškoti ir spręsti jų atsiradimo priežastį,  pasak K. Trotos, egzistuoja ekologiški, išeinančiuose vamzdžiuose diegiami sprendimai, kurie padeda pašalinti nemalonaus kvapo patekimą į aplinką: „Tai – aktyvios kvapų šalinimo sistemos, kurios pasitelkia oksidatorius. Panaudojant energiją, fizinius ar cheminius elementus, yra keičiama kvapo būsena. Šios sistemos kiek brangesnės už pasyvius sprendimus, tačiau jų eksploatacija – daug paprastesnė“.

Pasak K. Trotos, vienas iš stiprių oksidatorių – ozonas, kurį pasitelkus galima kontroliuoti net iki 70–80 proc. kvapų. „Airplus 1“ kuriama ir diegiama ozonavimo technologija leidžia efektyviai pašalinti kvapus iš vandenvalos bendrovių, komercinių virtuvių ir kt. nemalonaus kvapo sukėlėjų. Specialistas pažymi, kad net ir geri kvapai, pvz., iš bandelių kepyklėlės, ilgainiui gali erzinti gyventojus, todėl reikalauja sprendimų iš juos sukeliančių organizacijų.

Degraduojančiam dirvožemiui – švari remediacija

Biotechnologijų įmonės „Biovala“ biotechnologijų specialistė dr. Alfreda Kasiulienė atkreipė dėmesį, kad dirvožemis yra neatsinaujinantis išteklius, kurį būtina tausoti, tačiau daugiau nei 75% viso dirvožemio pasaulyje jau yra arba labai sparčiai degraduoja. Prie to prisideda sparti pramonės, žemės ūkio plėtra, urbanizacija, klimato kaita, užterštumas ir kitos priežastys. 

Užterštas dirvožemis kelia maisto saugos problemų, pvz., sumažėja derlius ar užauginti produktai tampa nesaugūs vartoti, taip pat gali iššaukti lėtines ligas ar kelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai, prisidėti prie mikroorganizmų įvairovės mažėjimo ir kitų pasekmių.

Tinkamai pasirūpinti dirvožemiu ir jo užterštumu galima pasitelkiant švariąsias technologijas. „Yra trys švarios dirvožemio remediacijos būdai – fitoremediacija, kai naudojamos augalinės technologijos, vermiremediacija, kai – sliekai, mikroremediacija, kai – mikroorganizmai. Tačiau realybėje yra naudojamos įvairios šių būdų kombinacijos, mat tik taip galima užtikrinti balansą ir sugrąžinti buvusias dirvožemio savybes.

Fitoremediacija remiasi augalų gebėjimu paimti teršalus iš dirvožemio bei kaupti savyje. Tai – didelėms, lengvai ar vidutiniškai užterštoms teritorijoms skirta technologija, tačiau ji taip pat neretai naudojama kaip baigiamasis bet kurios kitos technologijos žingsnis“, – teigė fitoremediacija užsiimančios „Biovala“ specialistė dr. Alfreda Kasiulienė.

Žaliosios energijos pasirinkimai

„Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) – auganti sritis Lietuvoje. 2020 metais iš atsinaujinančių išteklių šalis pasigamino 47 proc. visos elektros energijos. 2021 metai, tikėtina, taps lūžio metais, kai daugiau elektros energijos pasigaminsime iš AEI nei iš įprastų šaltinių“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ inovacijų ekspertas Karolis Mirinavičius. 

Pagrindiniai žaliosios energijos šaltiniai – hidroelektrinės, biodujų, biomasės, saulės ir vėjo elektrinės, pagaminančios daugiausiai – apie 30 proc. – visos žalios šalies energijos. Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų eksperto K. Mirinavičiaus, mažinti savo veiklos CO2 emisijas verslas gali pereidamas prie tvaresnės energetikos šiais būdais:

„Žalios energijos naudojimas – paprasčiausias, energetiškai modernus ir taupyti padedantis sprendimas, kartu demonstruojantis ir verslo atsakomybę aplinkos atžvilgiu. Antroji priemonė – saulės energijos sprendimai. Verslas gali įmonei priklausančiame sklype (net ir nutolusiame) ar ant pastato stogo įsirengti saulės elektrinę. Jei rasti tinkamos vietos nepavyksta, galima įsigyti elektrinės dalį nutolusiame saulės parke. Kita priemonė – ESCO apšvietimo modernizavimo sprendimai. Galiausiai – elektromobilių įsigijimas“.

Kelius atveriančio finansavimo galimybės

Jonas Balkevičius, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius, pabrėžė, kad lėšų iniciatyvoms, kurios gali padėti verslui tapti žalesniu ir tvaresniu, šiemet yra numatyta skirti daugiau nei 160 mln. eurų.

„Pagrindinės šių metų investicijų kryptys – transportas ir atsinaujinantys energijos ištekliai. Tarp priemonių transporto sektoriui – tęsiamas elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims, viešojo transporto parkų atnaujinimo ir pan. skatinimas. Pirmosios priemonės atveju šiemet maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui padidinta iki 400 tūkst. eurų, o nauju elektromobiliu bus laikomas automobilis iki 6 mėn. Tai verslui leis įsigyti ir demo automobilius iš salonų“, – vardijo J. Balkevičius.

Tarp priemonių, nukreiptų į atsinaujinančios energijos išteklių skatinimą,  –  daugiau nei 9 mln. eurų, numatytų skirti įmonių elektros energijos poreikiams tenkinti, įsirengiant saulės arba vėjo elektrines. „Priemonė, kuri pernai nebuvo ypač populiari – finansavimas, skiriamas pagal energijos audito ataskaitas. Įmonė, atlikusi energijos auditą, turinti ataskaitą bei žinanti, ką turi padaryti, kad sutaupytų dalį energijos, pirmiausia turi įgyvendinti numatytas priemones. Tai padariusi gali teikti paraišką kompensacinei išmokai už atliktas investicijas gauti“, – pabrėžė APVA direktorius J. Balkevičius.

Skaitmeninės technologijos – veiklos efektyvumui ir tvarumui

Edgaro Kriukonio, Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro eksperto, teigimu, pramonės skaitmeninimas – ne mažiau svarbus žingsnis siekiant tvarumo veikloje. Jį pradėti įmonėje lengviausia nuo kasdieninių, paprastų, bet svarbių verslo procesų skaitmeninimo.  

Iš technologijų, kurios gali auginti verslo našumą, efektyvumą ar tvarumą, ekspertas išskyrė automatizavimo technologijas pramonei, pvz., CNC programavimo stakles. 

„Diegiant šias stakles pramonės įmonėse matomas tiesioginis poveikis – sumažėja atliekų kiekis, nes pirminė žaliava panaudojama ypač efektyviai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į įmonės išteklių valdymo sistemas, kurios leidžia valdyti visą informacijos srautą, t. y. vienoje vietoje matyti tai, kas vyksta visoje įmonėje.

Robotikos technologijos – labai populiarios pastaruoju metu. Robotų panaudojimas pramonėje leidžia siekti vieno iš pagrindinių skaitmeninimo tikslų –  didinti darbo našumą. Tačiau šiam žingsniui pasiryžusios įmonės turi žinoti, kad tik įdiegti roboto neužtenka – būtina pakeisti ir įmonės veiklos taisykles, kad būtų atskleistas technologijos potencialas ir matoma nauda“, – pastebėjo E. Kriukonis.

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras, koordinuojamas Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, padeda šalies įmonėms skaitmenizuoti savo gamybos ir veiklos procesus. Centre dirbantys inovacijų ekspertai atlieka inovacijų auditus ir pateikia skaitmeninimo rekomendacijas, leidžiančias sėkmingai auginti savo verslą.

Lietuvos švariųjų technologijų klasteris siekia skatinti švariąsias technologijos šalyje ir vienija beveik 40 narių – šioje srityje veikiančių organizacijų. Klasterio veikla siekiama didinti Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, o vienas pagrindinių tikslų – padėti Lietuvai tapti švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse. Jeigu turite klausimų ar norėtumėte prisijungti prie klasterio, susisiekite el. paštu info@cleantechlithuania.lt 

Mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ), sudarančios absoliučią daugumą verslų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, – ekonomikos varomoji jėga. Tačiau nepaisant vykstančios skaitmeninės transformacijos, lemiančios didesnį įmonių našumą, procesų efektyvumą ir augimą, šalies MVĮ skaitmenines technologijas diegia nepakankamu tempu. Kas stabdo verslus ir kaip paspartinti pažangą, pasakoja inovacijų ekspertai ir verslo atstovai.

Naujausi „Eurobarometro“ apklausos, atliktos vos prieš prasidedant pandemijai, duomenys atskleidė, kad 62 proc. MVĮ teigė susiduriančios su įvairiais iššūkiais, sunkinančiais jų skaitmenizavimąsi. Nors pasaulinė pandemija akseleravo šiuos procesus, specialistai pastebi, kad MVĮ vis dar nepakankamai išnaudoja skaitmeninių technologijų galimybes.

„Covid-19 pandemija pareikalavo greitų ir efektyvių sprendimų išgyvenimui. Pasauliniu mastu buvo stebima, jog nemaža dalis MVĮ sparčiau diegė skaitmenines technologijas, o per šį laikotarpį buvo padaryta ne vienerių metų pažanga, tačiau tai daryti įmonės buvo priverstos paskubomis, neturėdamos nei pakankamai laiko, nei patarimų suplanuoti pokyčiams – pasirinkti tinkamiems sprendimams, padėti darbuotojams įgyti skaitmeninių įgūdžių, apsvarstyti saugumo klausimus ar išsiaiškinti naujų sprendimų potencialą“, – kalbėjo L. Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė, Saulėtekio slėnio ir skaitmeninių inovacijų centro vadovė.

L. Kaušpadienė taip pat pastebi, kad kriziniu laikotarpiu tarp diegiamų sprendimų vyravo keletas pagrindinių, pavyzdžiui, verslai skubėjo perkelti pardavimų kanalus į elektroninę erdvę. Tačiau skaitmeninių technologijų pritaikymas kur kas platesnis ir ateitis iš konkurencinėje aplinkoje išlikti siekiančio verslo pareikalaus visapusiškesnių pokyčių.

Pradėti stabdo nežinojimas ir klaidingi įsitikinimai

Specialistai pastebi, kad skaitmeninių sprendimų pasiūla sparčiai auga, o jų diegimas – pinga, tačiau nepaisant to vis dar nepakankamai smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių jais naudojasi. Tai neretai siejama su nepakankamu domėjimusi verslo plėtros, efektyvumo, našumo didinimo galimybėmis ar egzistuojančiais sprendimais, finansinių resursų trūkumu bei vis dar gajais mitais.

„Verslo skaitmenizavimas mūsų šalyje neretai įsivaizduojamas ganėtinai siaurai – vyrauja požiūris, jog tai – tiesiog gamybos automatizavimas, kai rankinis darbas pakeičiamas robotais. Tačiau verslo skaitmeninimas kur kas labiau akcentuoja gebėjimą valdyti informacijos srautus, pvz., ką žinome apie savo esamus klientus ar potencialią rinką, gamybos procesą ir atskiras jo dalis, kaip mums lengva ar sudėtinga valdyti vertės grandinę. Tai leidžia suprasti vartotojų elgseną, didinti konkurencingumą, mažinti išlaidas ir kt.“, – sakė Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro ekspertas Dainius Urbanavičius.

Specialistas pastebi, kad veiklos skaimenizavimui dalis įmonių nesiryžta galvodamos, kad skaitmeniniai sprendimai labiau tinka stambiems verslams arba kad įvairių įrankių diegimas pareikalaus didelių finansinių išteklių. 

„Yra ne viena kompanija, kuri savo procesus sėkmingai skaitmenizavo pasitelkusi nebrangius įrankius, pvz., mobiliąsias aplikacijas darbo laiko apskaitai, projektų valdymui ar gamybos statuso sekimui“, – vardijo inovacijų ekspertas ir pridūrė, kad iš tiesų bent jau pradžioje daliai procesų galima rasti nesudėtingų, bet apčiuopiamą naudą duodančių sprendimų.

Vis tik, D. Urbanavičius pripažįsta, kad skaitmenizacijos lygis organizacijose stipriai priklauso ir nuo jų brandos: „Yra tradicinės smulkiojo verslo šakos, kurios neturi didelio poreikio skaitmeninti procesų, pvz., baldų gamybos, medžio apdirbimo įmonės. Pagrindinis jiems kylantis klausimas – kaip parduoti produktus, mat kol įmonė maža, jos valdymas vyksta chaotiškai, per daug negalvojant apie procesų organizavimą. Su poreikiu skaitmenizuotis jie susiduria tik tada, kai išauga gamybos apimtys ir tampa sudėtinga valdyti procesus įprastai – popieriuje, el. laišku ar tiesiog žodžiu.“

Pažengusius skaitmenizacijoje pasitinka kitos kliūtys

Ekspertai pastebi: jei daliai MVĮ iššūkis yra pradžia, t. y. klausimas, nuo ko ir kaip pradėti skaitmeninti veiklą, jau įsibėgėjusioms ir įvairius sprendimus naudojančioms įmonėms kyla nauja kliūtis – kaip atskirus įrankius sėkmingai integruoti į vieną sistemą. 

„Nemaža dalis organizacijų procesus valdo skirtingomis programomis, tačiau neturi vieningos sistemos, kuri leistų efektyviai stebėti situaciją nuo procesų sandėlyje iki gaminių logistikos. Tokios įmonės susiduria su problema – turimos skirtingos duomenų bazės negeba duomenimis dalintis efektyviai tarpusavyje, pavyzdžiui, sandėlio ir buhalterinės apskaitos, sandėlio ir užsakymų priėmimo. Su šiuo iššūkiu susidūrusiems verslams reikalingos CRM (angl. customer relationship management), ERP (angl. enterprise resourse planning) sistemos, leidžiančios skirtingas programas integruoti į vieną“, – pastebėjo skaitmeninių inovacijų ekspertas.

Šiame etape įmonėms ypač svarbu matyti procesus ir jų sąveikas – nuo žaliavų sandėlyje, užsakymo iki gamybos bei logistikos, ir tik išgryninus visą kelią judėti prie priemonių pasirinkimo. Kaip pažymi specialistai, dažna įmonių klaida – skubėjimas rinktis sprendimus, kuris lemia verslo taikymąsi prie programos galimybių, o ne atvirkščiai.

Pokyčių ėmėsi, kai verslą valdyti be klaidų tapo sunku

Šiuo keliu praėjo ir metalo konstrukcijas gaminanti įmonė „Piritas“, dabar procesus ne tik biure, bet ir gamybiniame padalinyje valdanti įdiegta ryšių su klientais valdymo (CRM) sistema bei jau stebinti teigiamus pokyčius.

„Keturis metus dirbome be jokios CRM sistemos – praktiškai viską dėjomės į atmintį, vėliau – į popierius ar įvairias lenteles. Tačiau galiausiai „nusigyvenome“ iki to, kad ėmus sparčiai augti projektų ir darbų apimtims, prasidėjo problemos – tai pamesdavome dalį užsakymų, tai praleisdavome kokius nors terminus. Atsirado poreikis pradėti kontroliuoti visą procesą, todėl galiausiai įsidiegėme CRM sistemą“, – pasakojo bendrovės vadovas Gediminas Krištopaitis.

Pradžioje procesų valdymo sistema buvo įdiegta įmonės biure, tačiau prieš keletą mėnesių ji įtraukė ir gamybinį padalinį. Pasak G. Krištopaičio, atsirado poreikis ne tik kontroliuoti projektus, kad gaminiai būtų laiku užbaigti, bet ir žinoti, kokiame etape konkrečiu metu yra užsakymas.

„Dabar gamyboje dirbantys žmonės į savo įrenginius gauna jiems dedikuotas užduotis. Jas atlikę, visa tai pažymi sistemoje ir tolimesnius darbus priskiria jau kitiems specialistams. Visos užduotys ir terminai nuo šiol aiškūs, vienoje vietoje ir visiems pasiekiami. Net neatsitraukdami nuo stalo galime žinoti, kokiame etape yra užsakymas ir kas prie jo dirba, galime efektyviai ir tiksliai informuoti užsakovus. Pastebimai sumažėjo įvairių praleidimų ar nesužiūrėjimų, tad ir „gaisrų“ kyla daug mažiau“, – kalbėjo G. Krištopaitis. 

Gamybos skaitmeninimas įmonėje užtruko dėl įvairių priežasčių, kurių viena – turėtas įsitikinimas, jog į gamybinį padalinį įvesti skaitmenizuotus įrenginius bus sudėtinga. Vadovas pripažįsta, kad pastarasis vėliau pasirodė klaidingas, mat visas procesas įvyko greitai ir sklandžiai. Kita priežastis – atsakingas CRM sistemos pasirinkimas reikalavo laiko. Pasak G. Krištopaičio, išanalizuoti procesus, išsiaiškinti savo poreikius, sistemos galimybes ir pamatuoti finansinius įsipareigojimus užtruko.

Siūlo pradėti nuo skaitmeninio audito

Pasak skaitmeninių inovacijų specialistų, skaitmenizuoti veiklą, paspartinti pažangą ar atsinaujinti planuojančioms įmonėms pradėti vertėtų nuo įmonės skaitmeninio audito. Juo remiantis lengviau ne tik nustatyti reikiamus įrankius, bet ir tikėtiną poveikį.

„Tai leidžia išanalizuoti įmonėje vykstančius procesus ir naudojamą įrangą bei identifikuoti svarbiausias įmonės veiklos sritis, kurioms būtinas reorganizavimas ar technologinis atnaujinimas. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kokių skaitmeninių inovacijų diegimas bendrovėje galėtų užtikrinti konkurencingumo augimą“, – pažymėjo L. Kaušpadienė.

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro (SSSIC) ekspertai konsultuoja šalies verslą skaitmenizacijos ir inovacijų klausimais bei atlieka įmonių inovacijų auditus. Ši paslauga bendrovėms teikiama de minimis. Tai – valstybės parama verslui, kai vienam ūkio subjektui trijų metų laikotarpiui skiriama iki 200 000 eurų paslaugoms įsigyti.

Norintys įvertinti savo įmonės skaitmeninę brandą kitų verslų kontekste, kviečiami pasinaudoti specialiu SSSIC įrankiu čia.

7 metus iš eilės Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas organizuoja didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinę atranką. Jauniems verslininkams ir startuoliams atveriamos galimybės ne tik mokytis, kaip idėją paversti tvariu verslu ar pritraukti finansavimą, bet ir patekti į Europos ar net pasaulio idėjų finalą bei taip akseleruoti savo sėkmę.

Ypatingas dėmesys šių metų konkurso metu bus skiriamas sprendimams 6 srityse: prisitaikymo ir atsparumo, žiedinės ekonomikos, miestų plėtros, tvaraus judėjimo, švarios energijos ir maisto sistemų. 

Į šias temas susikoncentruota neatsitiktinai. Pasak organizatorių, koronavirusas parodė, kokia pažeidžiama gali būti visuomenė, ekonomika ir kur link veda neatsakinga žmogaus veikla, todėl stipriai išaugino sprendimų poreikį.

Dėl pandemijos – dar didesnis dėmesys tvarumui 

Daugiau nei metus pandemijos sukaustytas pasaulis ne tik siekia įveikti virusą, bet ir sprendžia kylančius socialinius bei ekonominius iššūkius. Staiga apribotas judėjimas ir poreikis laikytis socialinio atstumo daugelį sektorių privertė stabdyti veiklą, o tai ne tik išaugino nedarbo lygį, bet ir nemažą dalį žmonių privertė susidurti su skurdo rizika.

Nors pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas pandemijos plitimui sumažinti ir visuomenės sveikatai užtikrinti, specialistų teigimu, ilguoju periodu vis didesniu prioritetu taps siekis užkirsti kelią panašioms sveikatos ir ekonominėms krizėms. Sprendimų kryptį vis stipriau diktuoja tvarumas.

„Daugybė žmogaus veiksmų, skatinančių klimato kaitą, blogėjančią aplinkos ir ekosistemų būklę bei nykstančią biologinę įvairovę, gali lemti ir pandemijas. Suprasdami dabartinę ekologinę situaciją, ateityje galime tikėtis daugiau panašių ir net stipresnių sukrėtimų. Tad siekdami užtikrinti visuomenės gerovę ir sveikatą bei kurti atsparias ekonomikas, turime garantuoti, kad kiekviename mūsų veiklos žingsnyje būtų siekiama tvarumo“, – sakė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio „ClimateLaunchpad“ nacionalinę atranką, direktorė Laima Kaušpadienė.

Startuoliams atsiveria ypatingos galimybės 

Norint inicijuoti tvarius pokyčius, tik valdžios institucijų kuriamų mechanizmų ar finansinių institucijų lėšų nepakanka – reikalingas ir verslo įsitraukimas. 

Šiuo metu tiek atskiros šalys, tiek ES didelius lėšų srautus nukreipia į mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančios, tvarios ekonomikos skatinimą. Žaliąsias ir švariąsias technologijas įgyvendinti pasiryžusiems verslininkams ir startuoliams atsiveria galimybės ne tik sprendimais skatinti norimą pokytį pasaulyje, bet ir akseleruoti savo verslą.

„Švariosios technologijos apima inovacijas, susijusias su pakartotiniu naudojimu, švarios energijos šaltiniais, ekologiška inžinerija ir kt., todėl tampa vienu iš kelių verslo plėtrai, efektyvumui didinti ar pokyčiams pasaulyje kontroliuoti. „Verslui kaip įprasta“ pastarųjų technologijų diegimas suteikia galimybę prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tačiau spėjama, kad tai padaryti pavyks ne visoms įmonėms. Atsilaisvinusios verslo pozicijos bus užleistos inovatyvioms įmonėms, tad ateityje, tikėtina, klestės tie, kurie geba suprasti pasaulio problemas ir kurti produktus, paslaugas ar sprendimus, tarnaujančius didesniems, kilnesniems visuomenės tikslams“, – pažymėjo L. Kaušpadienė. 

Kviečia įgyti žinių žaliųjų idėjų vystymui

Klimato kaitai neabejingi ir švariosiomis technologijomis besidomintys jaunieji verslininkai ar startuoliai kviečiami prisijungti prie nacionalinės „ClimateLaunchpad“ konkurso programos Lietuvoje. Mokymai ir mentorystės sesijos su patyrusiais užsienio lektoriais padės įgyti žinių, kaip, pasitelkiant švariąsias technologijas, kurti sėkmingą ir tvarų verslą. Visa programa bus organizuojama tik virtualiai.

Konkurso dalyviams bus suteikta prieiga prie internetinio kurso, kuriame jie galės savarankiškai mokytis žaliojo verslo kūrimo pagrindų. Atrinktų idėjų autoriai bus pakviesti dalyvauti 5 savaičių trukmės mokymų programoje, kuri prasidės birželio 2–4 d. vyksiančia virtualia mokymų stovykla su lektore Elena Messiou.

„Neretai programos metu sutinku žmones, kurie dalyvauja su tikslu daryti gera visuomenėms ir aplinkai, o finansinį aspektą pamiršta. Dalis jų neretai nedrįsta savo gerų norų sieti su finansine nauda, tačiau planuojant kurti tvarų verslą, kaip ir įprastoje įmonėje, bus svarbu uždirbti pinigus, tiesiog jie bus uždirbami tvariai. Tad būtina iškart galvoti, kaip savo idėją komercializuoti.

Būtent to ir mokysime virtualioje stovykloje: kaip pasverti žaliosios idėjos potencialą, kaip iš jos išvystyti sėkmingą verslą, rasti savo išskirtinumą tikslinės auditorijos akyse ar pristatyti ją investuotojams. Be to, dalyviai išmoks ypač svarbią pamoką – kaip ir kieno klausti teisingų klausimų, kad pavyktų sulaukti ne norimų, o reikalingų ir verslo vystymui naudingų atsakymų“, – kalbėjo  E. Messiou.

Lektorė iš Olandijos pabrėžia, jog švariųjų technologijų vystymo potencialas – ypač platus. Nors neretai būtent žiniasklaidoje ar viešoje erdvėje išpopuliarėjusios temos, pavyzdžiui, plastikinių šiaudelių žala, padiktuoja sprendimų poreikį, E. Messiou pažymi, jog iš tiesų reikia pačių įvairiausių idėjų, galinčių spręsti problemas nuo tvaraus judumo didmiestyje iki švarios energijos pasiekiamumo nuošaliose vietovėse, svarbu, kad turimi sprendimai įvairiais aspektais būtų prieinami kuo didesniam skaičiui žmonių.

Savo idėjas nacionalinės programos dalyviai pristatys liepos 9 d. vyksiančiame finaliniame renginyje. Trys geriausios komandos laimės teisę atstovauti Lietuvai Europos finale, o pasisekus ten – ir pasauliniame konkurse.

Dalyvių registracija vyksta iki gegužės 11 d. Visi norintieji prisijungti registruotis gali ČIA.

Beveik 2 mėn. verslo idėjai išgryninti ir 5 min. jai pristatyti – šį kelią praėjusios 9 komandos užbaigė jau penktąjį tvaraus verslo pre-akseleratorių „Futurepreneurs“. Po kelis mėnesius trukusio mokymų bei mentorystės maratono išrinkti nugalėtojai – komandos, pasiūliusios realias vartotojų problemas sprendžiančius tvarius sprendimus ar produktus.

„Prieš penkerius metus, kai pirmą kartą startavo pre-akseleratorius „Futurepreneurs“, tvarumas tebuvo skambus žodis. Tačiau šiandien tai tapo ne tik daugumos vyriausybių, institucijų, bet ir visuomenės prioritetu. Būtent verslo idėjos gali padėti sparčiau įgyvendinti norimus pokyčius, tad labai džiaugiuosi, kad jubiliejinė verslo pre-akseleravimo programa subūrė daugiau nei 200 dalyvių, kurie finale pristatė net 9 tvarias verslo idėjas“, – sakė Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė. 

Projekto koordinatorė Julija Maslinskaitė pastebėjo, kad pandemija ne tik nesutrukdė jau 5 metus iš eilės surengti tvaraus verslo pre-akseleravimo programos, bet ir atskleidė trūkstamų sprendimų poreikį komandoms: „Šiemet dominavo skaitmeniniai sprendimai – įvairios platformos bei mobiliosios programėles. Manau, kad prie to stipriai prisidėjo daugumos žmogaus veiklų perkėlimas į interneto erdvę. Komandos matė skaitmenizacijos poreikį ir jį atliepė savo verslo idėjose“. 

Geriausiomis šių metų programos idėjomis pripažinti sprendimai, skirti ugniagesių savanorių mobilizavimui, atsakingesniam apsipirkimui el. parduotuvėse bei efektyvesniam saulės energijos panaudojimui auginant daržoves bei vaisius šiltnamiuose.

Ugniagesiai savanoriai galės efektyviau padėti gesinti gaisrus

Geriausia programos verslo idėja pripažintas „Firebug“ sprendimas – sistema, skirta gaisrininkų savanorių valdymui. Už šią idėją komandai atiteko 1000 eurų vertės piniginis prizas, įsteigtas Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko.

„Lietuvoje kasmet kyla apie 10 000 gaisrų, kuriuose darbuojasi apie 5 500 profesionalių ugniagesių, o jiems padėti yra pasiruošę apie 1700 gaisrininkų savanorių. Tačiau savanoriai susiduria su problema – informacija apie kilusius gaisrus jiems nėra suteikiama efektyviai. Tinkamas ir laiku atliktas informavimas leistų savanoriams tapti dar svarbesne pagalba ir sudarytų galimybes gaisrus gesinti dar efektyviau“, – sakė komandos atstovas Linas Rudminas.

„Firebug“ įrankis kartu su specialia mobiliąja programėle sudaro galimybę apie kilusį gaisrą iškart informuoti savanorius: administratoriui įvedus gaisro informaciją į sistemą, arčiausiai gaisravietės esantiems savanoriams į jų mobiliuosius įrenginius išsiunčiami pranešimai ir suteikiama galimybė informuoti apie galimybę padėti.

El. parduotuvėje leis įvertinti produkto poveikį aplinkai

„Know Your Food“ sprendimas pripažintas tvariausiuoju, o komandai įteiktas „Katalista Ventures“ įsteigtas prizas – 10 valandų mentorystės su įmonės specialistais.

„Know Your Food“ pristatė skaitmeninį įrankį, kuris apsipirkimo el. parduotuvėje metu pirkėjui suteikia informaciją apie produkto poveikį aplinkai. Tai leidžia ne tik informuoti, bet ir motyvuoti pirkėjus keisti savo įpročius bei produktų pasirinkimo prioritetus siekiant tvarumo. Šis įrankis suteikia informaciją apie produkto gamyboje išskiriamą CO2 ir sunaudojamą vandens kiekį, maistines produkto vertybes bei galimas jo alternatyvas.

„Maisto gamybos metu klimatui ir aplinkai daromas didelis neigiamas poveikis, kurį būtina mažinti. Tačiau tam, kad kuo daugiau pirkėjų tuo susirūpintų ir ryžtųsi atitinkamai keisti savo elgesį apsipirkimo metu, rinkoje trūksta šiuos pokyčius motyvuojančių įrankių. Dabar net ir patys reikliausi ir atsakingiausi pirkėjai negali įvertinti produktų įtakos aplinkai, nes jiems trūksta informacijos“, – sakė komandos atstovė Gintarė Rimolaitytė.

Saulės moduliai šiltnamiams ir praleis spindulius, ir kaups energiją

Geriausia švariųjų technologijų idėja pripažintas komandos „Soli.Crop“ sprendimas. Komanda siūlo iš dalies peršviečiamus, ant šiltnamio stogo montuojamus saulės modulius, kurie gali ne tik kaupti saulės energiją, bet ir praleisti dalį saulės spindulių, reikalingų daržovių ar vaisių auginimui. Šie saulės moduliai susideda iš dviejų sluoksnių: pirmojo – dvipusių saulės elementų, gebančių saulės energiją rinkti iš abiejų pusių, ir antrojo – atspindinčios dangos, kuri dalį saulės spindulių, reikalingų daržovių bei vaisių auginimui, praleidžia, o dalį atspindi ir leidžia sugerti saulės elementams.

Už šią idėją „Soli.Crop“ komandai atiteko Lietuvos švariųjų technologijų klasterio įsteigtas prizas – 5 valandos konsultacijų su klasterio specialistais. 

Geriausioms idėjoms – papildomas investuotojų dėmesys

„Futurepreneurs“ finale 9 komandų tvarias idėjas vertino komisija – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, „Pure Bids“ partneris iš Nyderlandų Coen’as Faber’is, fondo „Katalista Ventures“ vadovė Greta Monstavičė bei Lietuvos verslo angelų asociacijos (LitBAN) narys Augustas Štaras.

Dalyvių idėjos buvo vertinamos atsižvelgiant į 5 pagrindinius kriterijus: siūlomą sprendimą, jo įgyvendinamumą, konkurencinį pranašumą, tvarumo integraciją bei verslo idėjos pristatymą.

Trijų geriausių idėjų autoriai ne tik išsidalino pagrindinius prizus, bet ir buvo apdovanoti Lietuvos verslo angelų asociacijos įsteigtu prizu – galimybe savo idėjas papildomai pristatyti verslo angelams LitBAN renginyje. Tai jiems atveria galimybę sulaukti papildomo finansavimo, reikalingo tolimesniam sprendimų vystymui.

„Futurepreneurs“ – tvaraus verslo pre-akseleravimo programa, Lietuvoje vykstanti nuo 2017 metų. Programą organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Koncentruotos programos metu dalyviams organizuojami praktiniai mokymai, rengiamos mentorystės sesijos, suteikiančios svarbiausių žinių nuo verslo idėjos išgryninimo iki jos vystymo. 

„Lietuva inovacijų ekosistemos aspektu man primena Izraelį prieš 20 metų. Jūs turite daug potencialo: daug gerų studentų, labai gerų akademinių institucijų. Esu tikras, kad einate teisingu keliu“, – sako Yosef Shavit, aktyvus inovacijų ekosistemų kūrėjas iš Izraelio ir Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko organizuojamo „Futurepreneurs“ pre-akseleratoriaus lektorius.

Pasak Y. Shavit, abi šalys yra tame pačiame kelyje, tačiau skirtingose jo atkarpose: abi puikiai supranta aukštųjų technologijų sektoriaus svarbą, siekia kurti stiprias startuolių ekosistemas, tačiau jei Izraelis – jau pasiekęs brandą,  Lietuva vis dar yra ankstyvoje šio proceso stadijoje. 

Specialisto įsitikimu, yra daug elementų, kurie ne tik svarbūs statant stiprias inovacijų ekosistemas valstybėse, bet ir padeda jauniems inovatoriams kurti visame pasaulyje paklausias technologijas, jas sėkmingai skleisti ir sulaukti finansavimo. Kovo 24 d., Parko organizuojamos tvaraus verslo pre-akseleravimo programos „Futurepreneurs“ metu, Y. Shavit ves virtualius nemokamus mokymus, kuriuose dalinsis žiniomis, kaip jaunam verslui sėkmingiau pristatyti savo idėją investuotojams.

Su startuolių mentoriumi kalbamės apie tai, kaip Izraeliui pavyko sukurti vieną iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų, ko reikia sėkmingiems jauniems verslininkams ir ko pasisemti galėtų Lietuva.

Izraelio startuolių ekosistema įvardijama viena patraukliausių pasaulyje. Kokie pagrindiniai jos sėkmės elementai?

Kiekviena gera inovacijų ekosistema turi turėti visus reikiamus elementus: tarptautinius investuotojus, verslininkus, paslaugų teikėjus, o šie turi veikti kartu ir darniai. Esu tikras, kad būtent tai yra Izraelio išskirtinumas.
Šalyje kasmet gimsta apie 1300 startuolių, turime daug investavimo galimybių, investuotojai iš kitų šalių investuoja į mūsų startuolius ir neša pinigus į šalį. Izraelyje yra beveik 400 pasaulinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų. Tai reiškia, kad tarptautinės kompanijos tiki, jog Izraelis gali skatinti naujoves, kurti naujas technologijas, kurios vėliau bus pristatytos pasauliui, ir padaryti jas kur kas konkurencingesnes. Izraelyje jaučiama didžiulė Vyriausybės parama. Be to, esame maža šalis, jei skristumėte iš vieno krašto į kitą, tikriausiai užtruktumėte apie valandą, taigi visi svarbiausi dalykai yra arti ir lengvai pasiekiami.

Stiprią inovacijų ekosistemą formavote ilgą laiką. Žvelgiant istoriškai, kas leido jums tapti tokiais inovatoriais?

Tai, jog Izraelis susidūrė su daugybe iššūkių, tikiu, augino mūsų, kaip tautos, inovatoriškumą. Esame labai pavojingoje pasaulio vietoje, už mūsų sienų – daugybė šalių, kurios anksčiau buvo mūsų priešai, todėl nuolat turėjome galvoti, kaip apsiginti. Dėl to kūrėme įvairiausias technologijas, kurios vėliau buvo eksportuojamos į visą pasaulį, o iš to ir nemažai uždirbome.
Žinoma, technologijas kūrėme ne tik tam, kad apsigintume, bet ir kad netrūktų naujų sprendimų medicinoje, žemės ūkio srityje. Nors visuomet jas kūrėme pirmiausiai sau, kažkur pasaulyje būdavo pastebėta, kad šios technologijos yra įdomios ir gali spręsti problemas pasauliniu mastu. Šiandien apie 40 proc. mūsų BVP gaunama eksportuojant technologijas, o tai tokiai mažai šaliai yra nuostabus dalykas. Netgi mano žmona, kuri yra slaugė ir nepriklauso aukštųjų technologijų ekosistemai, tuo džiaugiasi, nes norint gauti visas paslaugas, nereikia mokėti per daug mokesčių – pinigai atkeliauja iš kitų šalių.
Kita labai svarbi priežastis – privaloma tarnyba kariuomenėje, įskaitant ir moteris. Tarnaujant armijoje tenka susidurti su įvairiausiais iššūkiais, reikia bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, tad išmokstama dirbti ir mažose komandose. Žmonės iš kitų šalių su tuo itin dažnai nesusiduria, tačiau būtent mokėjimas dirbti mažose komandose suteikia daugiau gebėjimų kurti mažus startuolius. Dar viena priežastis, susijusi su mūsų tarnyba kariuomenėje, – nemažas skaičius technologinių dalinių. Net nebaigęs universiteto asmuo, išėjęs iš kariuomenės gali turėti tiek patirties, kad gebės kurti technologijas, patrauklias visam pasauliui.

Siekiant kurti pasaulinio lygio technologijas, tikriausiai reikia ne tik nemažai žinių, įgūdžių ar pasiruošimo, bet ir drąsos rizikuoti. Kuo pasižymi jauni verslininkai, startuolių įkūrėjai Izraelyje ir kokių savybių reikia kiekvienam inovatoriui apskritai? 

Manau, kad kartais Izraelio inovatoriams kiek labiau sekasi skatinti idėjas ir inovacijas todėl, kad jie pasitiki savimi ir tiki, kad gali padaryti ir sukurti beveik bet ką. Nors nėra, bet tiki, kad yra supermenai. Tai gerai apibūdina hebrajų kalbos žodis „chutzpah“, reiškiantis didžiulį pasitikėjimą: tikėjimą savimi, kai neleidi aplinkiniams sakyti ir įtikinti, jog tau nepavyks ar nepasiseks, kai nepavykus atverti vienų durų, ieškai būdų ir randi kelią pro langą. Tai – izraeliečių mąstysena, kuri tikrai veda į priekį. Pasitikėdami savimi jie geba kurti unikaliausias technologijas. Tuo tarpu dirbdamas su jaunais verslininkais kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, pastebiu, kad jie kur kas santūresni, bijo rizikuoti. Izraelio verslininkai, nors sėkmė jų ir nelydi kiekvieną kartą, per daug nesuka galvos dėl rizikos.
Būtina suprasti, kad tarptautiniams investuotojams reikalingi inžinieriai, kurie nebijo rizikuoti ir gali ateiti su drąsiomis idėjomis, kurios per 3–4 metus turės potencialo išaugti į pasauliniu lygiu pritaikomą technologiją. Nors noras rizikuoti – kultūrinis bruožas, o jo mokytis reikia pamažu ir yra sudėtinga, reikėtų prisiminti, kad kaip inovatorius, tu kreipiesi ne į banką, o į investuotoją, todėl pirmiausia rizikuoja jis.

Lietuvoje lankėtės ne kartą, kur dalyvavote ne viename renginyje. Kokį įspūdį jums paliko mūsų inovacijų ekosistema?

Manau, kad jūs pradedate kurti kažką tikrai unikalaus, tačiau nepamirškite, jog siekiant sukurti stiprią ir brandžią inovacijų ekosistemą, kuri turėtų visus darniai veikiančius elementus, reikia laiko. Kalbėdamas apie konkrečius elementus Lietuvoje, pvz., akademinę bendruomenę, matau, kad jūsų institucijos organizuoja įvairius renginius, kuria įvairius kursus, siekdami didinti studentų susidomėjimą ir skatinti juos kurti naujus verslus. Atrodo, kad ir studentai tampa aktyvia ekosistemos dalimi – noriai dalyvauja renginiuose, kuriuose geba sukurti įdomių idėjų. Netrūksta ir pagalbos įrankių, pavyzdžiui, akseleravimo programų, kurios suteikia galimybę ankstyvosios stadijos inovatoriams pradėti, kurti ir reklamuoti savo idėjas. Visai tai reiškia, kad kuriate derlingą dirvožemį ateities inovacijų ekosistemai. Nors šiuo metu ir neturite daug brandžių startuolių, leidžiate kurtis pagrindiniams žaidėjams ir dedate pagrindą ateičiai.
Priešingai nei Izraelis, kuris yra nutolęs ne tik nuo Europos, bet ir JAV, Lietuva yra pakankamai arti Vokietijos ar kitų šalių, turinčių brandžias ekosistemas. Tai jums atveria daug galimybių bendradarbiauti.

Kokie būtų jūsų patarimai Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrėjams?

Svarbiausia, ką turėtumėte daryti, tai kurti daugiau įvairių, tikrai stiprių verslumo, akseleravimo ir pan. programų su patyrusiais mentoriais, kur jauniems verslininkams atsivertų nemažai galimybių, kur jie išmoktų kurti ir skleisti savo idėjas bei tai daryti teisingai. Daugiau tokių programų reiškia daugiau besikuriančių startuolių, o būtent jų pagrindu į šalį pritraukiami investuotojai. O kai į startuolius bus investuojami nemaži finansiniai ištekliai, savaime pradės vykti dideli pokyčiai – dėmesį atkreips dar stambesni investuotojai, tarptautinės kompanijos ir pan.

Kovo 24 d. Yosef Shavit ves nemokamus virtualius mokymus „Pitch Essentials“, kuriuose atskleis, kaip tinkamai savo verslo idėją pristatyti investuotojams. Į klausimus, susijusius su startuolių finansavimu, atsakys ir Lietuvos verslo angelų tinklo atstovai.

„CityBee“ duomenų nutekėjimo atvejis taps vienu iš retų kibernetinio saugumo precedentų Lietuvoje, sako Miroslav Lučinskij, Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre įmones konsultuojantis kibernetikos ekspertas. Jis pastebi, kad šalies verslas vis dar vadovaujasi požiūriu, jog informacijos apsauga – „palaukti galintis klausimas“, tačiau priduria, kad bent dalį procesų atlikdamas verslas galėtų užsitikrinti priimtiną informacijos saugumo lygį.

Pasak kibernetinio saugumo eksperto, informacijos apsaugos kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi, o kur kas intensyviau šiuo klausimu rūpinasi tarptautinių bendrovių atstovybės, kurioms centrinis ofisas ne tik diktuoja sprendimus, bet ir suteikia reikiamų finansų. Prie tokios lėtos šalies verslo pažangos, M. Lučinskij nuomone, prisidėjo dar pakankamai mažas didelių ir plačiai visuomenei žinomų kibernetinių įsilaužimų bei incidentų skaičius. 

Kibernetinio saugumo ekspertas atkreipia dėmesį, kad tokią situaciją šalyje reikėtų vadinti „saugumo skola“, kai informacijos apsauga reikėjo rūpintis dar vakar, tačiau su kiekviena diena, kai nesiimama reikiamų veiksmų ir nėra investuojama į sprendimus, problemos ir rizikos kaupiasi. M. Lučinskij dalijasi patarimais, kokie žingsniai padėtų pasiekti bent jau priimtiną informacijos saugumo lygį organizacijose.

– Sakoma, kad reikia mokytis ne iš savų, o iš svetimų klaidų. Ką iš „CityBee“ istorijos turėtų išsinešti šalies verslai ir organizacijos?
– Skaudžiausi incidentai nutinka geriausiems. „CityBee“ – neabejotinai yra vienas iš lyderių savo rinkoje, tad tai puikus pavyzdys to, kad ir kitų sričių lyderiai gali nukentėti nuo panašių įvykių. Kodėl taip yra? Nes sėkmingi verslai traukia dėmesį. Tikėtina, kad įmonė, kuriai sekasi blogiau, nebus įdomi niekam, tačiau lyderiaujančios kompanijos traukia tiek smalsuolių, tiek potencialių įsilaužėlių dėmesį.

Žinoma, šiuo konkrečiu atveju, vieša informacija rodo, kad tai veikiau buvo neatsakingas elgesys su duomenimis nei tikslingai į įmonę nukreiptas dėmesys ar įsilaužimas. Remiantis viešai skelbiama informacija, duomenys buvo viešai prieinami, tad tiesiog reikėjo tam tikro gudrumo, kad galėtum juos parsisiųsti.

„CityBee“ atveju nutekinta įvairi su vartotojų paskyromis susijusi informacija. Nors tokie duomenys yra skaitmeninis turtas, laimei, kad tai nebuvo planuotas įsilaužimas. Pastaruoju atveju daugiausiai rizikos keltų vertingesni duomenys, pavyzdžiui, jei yra saugomi automobilių judėjimo maršrutai, būtent jie būtų laikomi kur kas vertingesniais. Įsilaužėlis ar prie tokių duomenų prieigą gavęs asmuo galėtų analizuoti, kur, kada ir kokie žmonės vyko, taip atrasti išties vertingos ir jautrios informacijos, todėl padaryti kur kas daugiau žalos įmonės vartotojams. Tačiau toks pavojus gali grėsti ne tik „CityBee“, bet ir taksi ar pavėžėjų bendrovėms, jei pastarosios kaupia klientų maršrutų informaciją. Kitaip tariant, pamažu reikėtų nustoti galvoti, kad man taip nenutiks.

– Ar su panašia duomenų nutekėjimo situacija gali lengvai susidurti ne vienas verslas? Kodėl?
– Nereti atvejai, kai potencialūs įsilaužėliai ar smalsuoliai tiesiog ieško bet kokių internete pasiekiamų duomenų. Ir „CityBee“ atveju buvo taip, kad žmogus, žiūrėdamas, kokie duomenys yra pasiekiami debesyje, rado priklausančius šiai bendrovei, juos nusikopijavo ir paviešino. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tokių pavyzdžių pasaulyje tikrai ne vienas ir ne du. Dažnai būna, kad įmonė į debesį įkelia duomenis, kurie nėra tinkamai sukonfigūruoti, todėl sistema juos leidžia pasiekti bet kam, kas tik žino adresą. Kaip gauti tą adresą? Šiam tikslui yra kuriami ir pasitelkiami įvairūs įrankiai bei technikos. 

Nors įmonės siekia ar turėtų siekti duomenis apsaugoti, neretai nutinka, kad iš pradžių apsaugoti duomenys prieinami tampa tuomet, kai įvairių procesų metu įvyksta klaida. Pavyzdžiui, sistemos administratorius padarė dokumento su duomenimis kopiją ir ją patalpino į turimą nepagrindinį serverį, vėliau pasikeitė serverio konfigūracija ir jie tapo prieinami.

– Esate minėjęs, kad šalies bendrovės nepakankamai rūpinasi informacijos apsauga. Kas jas stabdo?
– Lietuviams, o tuo tarpu ir šalies verslui, neretai įprasta taupyti, todėl ir saugumas yra tai, kas gali palaukti. Nemaža dalis šalies įmonių nėra įsivertinusios, kokius duomenis ir informaciją turi bei valdo, tad jos ir nežino, nuo ko pradėti kibernetinio saugumo kelią. Deja, dažniausiai tokiais atvejais jokie procesai taip ir nebūna pradedami. Čia svarbų vaidmenį vaidina ir dažno lietuvio bruožas norėti daryti viską ir iškart. Tačiau norint turėti viską ir greitai, reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Būtent juos išvydus, neretai suprantama, kad tai – per brangu ir nusprendžiama geriau nedaryti nieko. Mano patarimas būtų pradėti pokyčius po truputį, bet sistemingai.

– Ko imtis ir kokių klaidų nekartoti turėtų verslas, norintis užsitikrinti bent priimtiną informacijos saugumo lygį?
– Mano patarimai kiekvienai organizacijai būtų iš pradžių susidėlioti prioritetus: identifikuoti, kurios sistemos bei duomenys mažiau, o kurie – labiau svarbūs ir nuo to pradėti bent jau po truputį investuoti į informacijos saugumą. Kitas svarbus patarimas – turėti pokyčių valdymo strategiją ir numatytus procesus. Nors informacijos saugumo auditas yra naudingas ir tarsi nuotrauka parodo jūsų situaciją konkrečiu metu, būtent pokyčių valdymo procesai leidžia viską reguliuoti ir, įvykus incidentui, nesudėtingai atsekti klaidas. Pavyzdžiui, įvykus įsilaužimui ir duomenų nutekinimo įvykiui, įmonė, pirmiausia, turėtų išsiaiškinti, kaip tai įvyko. Kad tai pavyktų padaryti, būtina pokyčius dokumentuoti. Jeigu tai nėra daroma arba pokyčių žurnalai saugomi trumpą ar nepakankamą laiką, klaidų gali ir nepavykti išsiaiškinti. Kiekvienas pokytis įmonėje turėtų būti peržiūrimas, apsvarstomas, o tokių sprendimų neturėtų priimti vienas sistemų administratorius.

Dar vienas patarimas – neapsistoti tik ties vienu paslaugų tiekėju. Būna atvejų, kai įmonė iš tiekėjo įsigyja debesijos saugyklos paslaugą, šis taip pat bendrovei atlieka ir saugumo konfigūravimo darbus, tačiau po kurio laiko įmonė nusprendžia to paties tiekėjo paprašyti atlikti įsilaužimo testą. Kas tokiu atveju nutinka? Tiekėjas patikrina pats save. Tai – ypač prasta praktika, tačiau tokių atvejų tenka pastebėti. Be to, vertėtų neapsistoti tik ties pigiausiu produktu ar paslauga. Kaip verta palyginti tiekėjus, taip derėtų daryti ir su paslaugomis ir produktais. 

Galiausiai, pokyčius atlikite strategiškai, sistemingai ir apgalvotai. Tikėtina, kad po pastarųjų dienų įvykių dalis įmonių, išsigandusios galimo debesų saugyklose patalpintų duomenų nutekėjimo, ieškos įvairių nuo to saugančių produktų ir jų prisipirks. Tačiau prieš priimant greitus sprendimus, siūlyčiau juos pasverti – galbūt jūsų organizacijos atveju jis visai nereikalingas.

– Darbuotojai – ne mažiau svarbi sėkmingos informacijos apsaugos įmonėje dalis. Kokias klaidas, susijusias su jų apmokymu, pasirengimu ar įgalinimu, daro įmonės?
– Pavyzdžiui, Vakarų Europoje neretai žmonės vengia vieni patys priimti sprendimus, nes būtent iš sprendimo priėmimo ir kyla atsakomybė. Šalyje gajus pokyčių valdymas, kai norint priimti sprendimą, reikalingas kelių žmonių pritarimas. Tokia sistema, mano nuomone, jiems labai padeda ir informacijos saugumo aspektu. Tuo tarpu Lietuvoje, jei norime kažką pakeisti, tai imame ir padarome – patys ir be pasitarimo. Pavyzdžiui, darbuotojas prisijungia prie sistemos, atlieka pakeitimą, kurio metu galimai pasikeičia ir kitų komponentų būsena, tačiau padaręs darbą apie jį kitų kolegų šis neinformuoja.

Nors V. Europos atveju procesai išsitęsia ir sumažėja darbo dinamiškumas, tai ypač svarbi dalis siekiant apsaugoti informaciją ir atitikti BDAR reikalavimus. Pavyzdžiui, BDAR reikalauja, kad įmonės stengtųsi išvengti kylančių grėsmių. Tad jei organizacija turi sprendimų priėmimo organą, kuriame keli žmonės ar komanda tariasi ir priima sprendimus, tai gali būti palaikyta bendrovės pastangomis bei rūpesčiu, siekiant užkirsti kelią kibernetiniams incidentams.

Tuo tarpu Lietuvoje gaji praktika pokyčių sprendimus priimti patiems ir nesitariant. Tai užtikrina dinamiškumą, tačiau leidžia išvengti kur kas mažiau klaidų ar prasčiau apsaugo organizaciją įvykus incidentui. 

Į Saulėtekio slėnio Skaitmeninių inovacijų centrą verslo bei organizacijų atstovai gali kreiptis pagalbos kibernetinio saugumo klausimais. Centro ekspertai gali padėti:

• Atlikti informacijos saugumo auditus;
• Kurti, diegti ir administruoti informacijos saugumo programines sistemas;
• Įvertinti atsparumą nuo kibernetinių antpuolių;
• Apmokyti darbuotojus.

Vasario 10 d. jau penktus metus iš eilės startavo tvaraus verslo pre-akseleratorius „Futurepreneurs“. Daugiau nei 20 komandų pradėjo du mėnesius truksiantį verslo vystymo projektą. Atidarymo renginio metu šalies ir užsienio investuotojai, verslo atstovai bei ekspertai ne tik atskleidė, kodėl ateitis priklauso tvarioms idėjoms, bet ir parodė, kokiame pasaulyje gyvensime, jei tvarumą integruosime į savo verslą bei gyvenimą.

Suteikė galimybę dalyviams iš užsienio

„Futurepreneurs“ alumnai šią programą apibūdina kaip galimybę auginti žinias, komandą, motyvaciją ar verslo idėjas, progą pasisemti patirties ir gebėjimo dirbti komandose. Tačiau pačiame programos centre slypi tvarumo aspektas – darnaus vystymosi tikslai, iškelti Jungtinių Tautų ir skirti įveikti šiuo metu kylančius socialinius aplinkos ir kitus iššūkius. Man smagu, jog šiemet daugiau nei 230 žmonių parodė norą dalyvauti programoje ir spręsti šias pasaulinio masto problemas, vystydami tvarias verslo idėjas“, – sveikino Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio programą, direktorė Laima Kaušpadienė.

Programos koordinatorė Julija Maslinskaitė džiaugėsi, kad šiemet virtualiai organizuojamas renginys atvėrė galimybes dalyvauti ir pokyčių siekti dar didesniam ratui žmonių, esančių bet kurioje šalies ar pasaulio vietoje. „Į šių metų programą užsiregistravo beveik pustrečio šimto dalyvių, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 60 metų. Net 56 proc. jų – moterys, pasiryžusios vystyti tvaraus verslo idėjas. Labai smagu žinoti, kad tarp šių metų „Futurepreneurs“ dalyvių – žmonės iš įvairiausių Lietuvos bei pasaulio kampelių, nuo Kužių miestelio Šiaulių raj. iki Delio Indijoje“, – vardijo J. Maslinskaitė. 

2050-aisiais – kvėpuosime švariai ir gyvensime žaliai

Renginį savo pranešimu atidaręs Matthew Wallace Green, įmonių konsultantas inovacijų klausimais, drąsiai žvelgė į ateitį – į tai, kaip atrodys gyvenimas 2050 metais. Pasak pranešėjo, šiandien vis plačiau suprantama, kad žmogaus veikla daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl pokyčiai yra būtini. Juos aktyviai skatina ir ES, šiam tikslui skirdama didelius finansinius resursus, tad iki 2050 metų, kai Sąjunga siekia tapti klimatui neutraliu regionu, pasaulis transformuosis neatpažįstamai.

„Štai kaip atrodys mano diena 2050 m. balandžio 22-ąją, kai minėsime Žemės dieną. Tądien, kaip ir iki tol, išbėgsiu pabėgioti, nors būsiu jau beveik 82 m. amžiaus. Vos išbėgęs pro duris galėsiu giliai įkvėpti švaraus oro. Kodėl oras bus švarus? Nes naudosime tik žalią energiją. Bėgdamas matysiu daug medžių, kurie nebus tiesiog gražus intarpas mieste, o atliks svarbią rolę – bus vieni svarbiausių CO2 sugėrėjų. Žinoma, juos būsime pasodinę anksčiau, nes per tuos trisdešimt metų nuo šiandien iki 2050-ųjų stipriai dirbsime stengdamiesi kuo daugiau vietų miestuose paversti žalesnėmis. 

Iš kur miestuose atsiras tiek vietos žalioms zonoms? Tądien turėsime daug elektra varomų automobilių, o poreikis turėti nuosavą elektromobilį iki tol ištirps. Kai mums reikės transporto priemonės, ši tiesiog pas mus atvažiuos. Su vairuotoju? Žinoma, kad be jo, nes tai bus autonominiai elektromobiliai. Taip atsilaisvins daug parkavimo vietų, kurios bus apsodintos medžiais. Galiausiai, į medžius po truputį sugrįš paukščiai. 

Energija bus svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jos nematysime, nes kiekviena pastato plytelė, apdailos detalė ar langas gers saulės energiją ir kaups ją baterijose. Gatvėmis važinės autonominiai, tylūs elektromobiliai, tad miestai bus saugūs ir švarūs. Prie žmogaus artės miškai ir gamta. Galėsime mėgautis maistu, kuriame gausu maistingų, naudingų medžiagų, nes pakeisime savo santykį su dirvožemiu. Jį saugosime, tad maistą auginsime nebe nualintoje ar užterštoje, o gyvybingoje ir sveikoje žemėje“, – „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje progozavo M. Wallace Green.

Pasak pranešėjo, pavieniai sprendimai ar iniciatyvos šių pokyčių padaryti nepajėgs. Tačiau kartu su palankiu bendru visuomenės požiūriu ir pastangomis iš vyriausybių, toks scenarijus gali būti įgyvendintas. Vis tik prie to prisidėti gali ir turėtų visi – nuo muzikos mokytojų ar ekonomistų iki slaugytojų ar jaunųjų verslininkų.

Kaip prisidėti gali verslas

Apie tvarumo svarbą versle „Futurepreneurs“ renginyje kalbėjusi Sigita Žvirblytė, „Vinted“ tvarumo vadovė, akcentavo, jog tekstilės industrijoje, vis dar išliekančioje viena taršiausių industrijų pasaulyje, būtini sprendimai, padedantys mažinti jos neigiamą įtaką aplinkai bei visuomenei.

Internetinė dėvėtų drabužių platforma „Vinted“ – vienas tokių sprendimų. Skatinant žiedinę ekonomiką per pakartotinį drabužių naudojimą, prisidedama ir prie tekstilės industrijos padarinių mažinimo.

„Žiedinė ekonomika – mūsų verslo ašis. Visai neseniai atlikome apklausą, siekdami suprasti mūsų įmonės kuriamą teigiamą bei neigiamą įtaką aplinkai. Jos metu išsiaiškinome, kad vieno apsipirkimo mūsų platformoje metu išsaugome apie 1600 l. vandens bei sukuriame 7 kg. mažiau CO2. Taip pat, prailginame esamų drabužių gyvavimo trukmę ir taip mažiname sąvartynuose nugulamų tekstilės atliekų kiekį“, – pastebėjo S. Žvirblytė. 

Finansavimo (ne)problema 

„CoInvest Capital“ organizuotos diskusijos apie finansavimo galimybes tvariam verslui metu, šalies investuotojai teigė, kad pasaulinė pandemija neapsunkino ir neužvėrė kelių startuoliams bei verslams sulaukti finansavimo. Nepaisant iššūkių, nepasikeitė tai, kaip, kodėl ir kokius startuolius linkę finansuoti investuotojai.

„Tvarumas tampa vienu iš investuotojų prioritetų, tačiau tvari verslo idėja nėra vienintelis finansavimo sprendimą nulemiantis faktorius. Jei startuolio idėja tvari, o jo įkūrėjai geba investuotojus įtikinti savo idėjos poreikiu rinkai, tokio verslo šansai sulaukti finansavimo yra didesni“, – kalbėjo verslo angelų tinklo „LitBAN“ valdybos narė Rita Sakus. Ji pridūrė, kad priimdami sprendimą, investuotojai ir toliau tikisi, jog startuolių įkūrėjai bus atsidavę savo idėjai bei jos vystymui, puikiai išmanys savo rinką, turės strategiją ir gebės jos siekti. Taip pat – bus subūrę stiprią komandą ir pan.

Diskusijos dalyviai vieningai tikino, kad būtent stipri, atsidavusi ir reikiamais įgūdžiais apsišarvavusi komanda yra vienas svarbiausių startuolio sėkmės faktorių. Sandra Pangonytė, viena iš „The Knotty Ones“ įkūrėjų, atskleidė, kad turima komanda buvo tai, ką kaip startuolio stiprybę išskyrė investuotojai, priimdami teigiamą sprendimą.

Visus pranešimus ir diskusijas žiūrėkite ČIA. 

Lietuviai vis drąsiau perka dėvėtus drabužius ir naudotus daiktus. Anksčiau vyravusį požiūrį jog tai – sunkiau besiverčiančių žmonių pasirinkimas, keičia supratimas, kad naudotas daiktas – ne mažiau geras, o toks pirkinys – pigesnis ir atsakingesnis. Pasak specialistų, antrinę daiktų rinką augina didėjantis žmonių ir pačių įmonių sąmoningumas, o tai atveria galimybes kurtis naujiems, tvariems verslams.

Nebėra gėda ar „dėmė“

Sigita Žvirblytė, tvarumo specialistė ir dabartinė „Vinted“ tvarumo vadovė, pasakoja, kad žmonių požiūris į dėvėtus drabužius keičiasi, pirmiausia dėl to, jog antrinėje rinkoje atsiranda vis daugiau geros kokybės rūbų ir namų dekoro daiktų. Anksčiau drabužiai atkeliaudavo iš geriau gyvenančių šalių ir buvo matomi kaip daug prastesnė alternatyva naujiems daiktams. Tačiau šiandien dėvėtų drabužių pasiūlos srautas visai kitoks – tai geri, gražūs, madingi ir geros kokybės rūbai, kurie parduodami nenudėvėti ir neatitarnavę savo gyvavimo laiko.

„Dabar ši rinka – visiškai normali apsipirkimo alternatyva. Žmonės noriai pardavinėja savo drabužius, namų dekoro daiktus, o tai savaime skatina juos pačius įsigyti naudotą daiktą. Pirkti dėvėtus rūbus tampa paprasčiau, kai supranti, kad jie atkeliauja iš tokių pat žmonių kaip tu. Tuo pat metu tai ir protingas žingsnis – neužkraunamos spintos ir namai, atgaunama dalis daikto vertės, naujieną įsigyti pigiau ir neprisidedama prie ekologinės krizės. Tad vakarietiškas požiūris išties skverbiasi – tai nebėra gėda ar „dėmė“, – įsitikinusi specialistė.

Kas galbūt vis dar stabdo žmones? Pasak S. Žvirblytės, dalis žmonių vis dar nėra iki galo susitaikę, kad drabužį prieš tai dėvėjo kitas asmuo, tačiau užtikrinus visus higienos standartus, ši problema taip pat išnyksta.

Vis tik specialistė pažymi, kad įvairių kartų požiūriai šiuo klausimu skiriasi. „Z karta –  jauni, skaitmeniniame amžiuje užaugę ir kitokį požiūrį į vartojimą turintys asmenys: jie labiau sąmoningi tvarumo klausimu, mažiau lojalūs prekių ženklams, jiems ne taip svarbu, ar rūbą parduoda didelė kompanija, ar mažas startuolis, ar jis dėvėtas, ar naujas. Jiems labiau rūpi, kad drabužis juos visapusiškai reprezentuotų: būtų ne tik gražus, bet ir pati kompanija komunikuotų kažkokią žinutę apie juos.

Tuo tarpu tūkstantmečio karta – žmonės, šiuo metu turintys didžiausią perkamąją galią, į pirkimo sprendimus vis labiau įtraukiantys tvarumo aspektą, tačiau dar nelinkę įdėti daug pastangų ir laiko į visapusiškai geriausio pasirinkimo ieškojimą. Vyresnių kartų atstovų vartojimo įpročiai yra jau susiformavę, tad mažiau paliesti šio judėjimo. Tarp šių žmonių vis dar gali vyrauti požiūris, kad į dėvėtų drabužių parduotuvę einama dėl to, jog finansinės galimybės yra ribotos, o ne dėl to, kad tai – alternatyvi apsipirkimo galimybė“, – pasakoja dėvėtų drabužių platformos atstovė.

Antrinė rinka auga kaip atsakingas pasirinkimas

Pasak S. Žvirblytės, antrinė, t. y. naudotų daiktų rinka, šiuo metu auga, o ypač – Vakarų pasaulio šalyse. Ne vienerius metus Švedijoje gyvenusi ir dirbusi specialistė pasakoja, kad naudotų daiktų, pavyzdžiui, baldų, pasirinkimas yra ne tik normalus, bet ir ypač populiarus.

„Švedijoje įprasta iš pradžių nusipirkti nedidelį butą, o po to, augant galimybėms, įsigyti vis didesnį. Taip ten susikūrė ypač didelė naudotų baldų rinka, o tokį pasirinkimą žmonės laiko „protingu sprendimu“. Tokiu žingsniu jie siekia galvoti plačiau ir būti ne tik sąmoningesni, tvarūs, įsigyti pigiau, bet ir atspindėti savo vertybes“, – sako specialistė ir priduria, kad panašiai yra ir su dviračiais, drabužiais bei kitais daiktais.

Pasak jos, tokius pokyčius lemia augantis žmonių sąmoningumas ir susirūpinimas aplinkosaugos klausimais. Nors Švedijoje tvarumo klausimas plačiai integruotas į švietimo sistemą, visuomenės sąmoningumas, ypač ekologiniu aspektu, stipriai nesiskiria ir Europoje.

Specialistė pastebi, kad ne tik drabužių, daiktų, bet ir paties verslo atsakomybė bei tvarumas tampa vis svarbesni vartotojams, ypač jauniausiajai kartai, kuriai viešojoje erdvėje pasirodę su įmone susiję skandalai gali tapti svarbiu argumentu priimant pirkimo sprendimą.

Tekstilės rinka atveria galimybes naujiems verslams

S. Žvirblytės teigimu, viena taršiausių – tekstilės – industrija imasi pokyčių, siekdama mažinti savo neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenėms. Nors šioje srityje veikiančios įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, siekia sumažinti taršą ir įsitraukti į žiedinę ekonomiką, ryškūs pokyčiai vis dar nėra pastebimi. 

„Tai – vis dar didelė problema, t. y. vis dar daug resursų yra naudojama, vis dar kuriama nemaža tarša, egzistuoja socialinės problemos. Pavyzdžiui, mados industrija atsakinga už 4–10 proc. pasaulyje sukuriamo CO2, 20 proc. pasaulio nuotekų, kurios susidaro tekstilės dažymo ir apdirbimo metu, bei 87 proc. drabužių pluošto, kuris yra arba sudeginamas, arba nugula sąvartynuose. Nors daug kompanijų viešai kalba, kiek daug ir puikių iniciatyvų daro, pasakyti, kad industrija tampa labiau tvaria  – dar sunku“, – kalba S. Žvirblytė.

Pasak specialistės, ši situacija atveria galimybes kurtis įvairiems verslams, kurių sprendimai padėtų mažinti neigiamus rinkos padarinius aplinkai, auginti antrinės rinkos patrauklumą ir kt.

„Vinted“ atstovė pabrėžia, kad pati drabužių rinka ir tai, kaip žmonės juos pasiekia, keičiasi. „Žmogaus drabužių dėvėjimo laikas yra stipriai sutrumpėjęs, tačiau į prieš dvidešimt metų buvusį lygį vargu ar kada sugrįš. Pati rinka juda prie visiškai kitokio modelio, nes keičiasi žmonių santykis su apranga. Tikėtina, kad ateityje dalį drabužių asmuo ilgą laiką turės savo spintoje, tačiau visais kitais rūbais dalinsis su skirtingais žmonėmis, pavyzdžiui, įsigydamas dėvėtus drabužius, juos nuomodamasis, jais dalindamasis susikurtose nedidelėse drabužių dalijimosi grupėse ir pan.“, – tendencijas pabrėžia ji.

Vasario 10 d., tvaraus verslo pre-akseleravimo programos „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje „Launch Day“ S. Žvirblytė plačiau kalbės apie tvarias idėjas, galimybes naujai besikuriantiems verslams ir iniciatyvas, kurias įgyvendina „Vinted“. Tvariu verslu ne tik besidomintys, bet ir jį vystyti svajojantys asmenys kviečiami dalyvauti dviejų mėnesių programoje, suburti komandą, mokytis iš profesionalų ir įgyti reikiamų žinių sėkmingam startuolio vystymui. Nemokamas renginys vyks internetu. Registruotis galima čia: https://futurepreneurs.eu/registration-form-lithuania/ 

žNors dėl pandemijos dalis investuotojų pristabdė savo investicijas, šiandien finansavimas vyksta buvusiu ar net dar didesniu pajėgumu. Tačiau tai nereiškia, kad verslui ar startuoliams pritraukti finansinių išteklių taps lengviau. Investuotojai tikina, kad kaip ir visuomet gerą idėją gali lydėti daug rizikos faktorių, dėl kurių verslas taip ir neišgirs teigiamo finansuotojų atsakymo.

Dabartinę situaciją verslo ir startuolių ekosistemoje šalies finansuotojai vertina palankiai tiek kapitalo prieinamumo, tiek naujų verslų ar verslo idėjų klausimu. „Rinkoje yra lėšų ir jų yra nemažai. Gal net sakyčiau, kad šiuo metu yra daugiau lėšų skirtų finansavimui nei idėjų. Tačiau ir jų po truputį atsiranda naujų ir vis daugiau“, – sako Viktorija Vaitkevičienė, „CoInvest Capital“ vadovė.   

Nors dalis verslų yra grindžiami geromis ir potencialo turinčiomis idėjomis, kai kurie jų taip ir nepritraukia kapitalo. Specialistų teigimu, priimant finansavimo sprendimą yra vertinamas visas sąrašas dedamųjų, o dalis verslo sprendimų ar procesų jau iš anksto signalizuoja apie rizikas. Savo patirtimi ir įžvalgomis sėkmingai pritraukiant finansavimą šalies investuotojai ir įmonių atstovai dalinsis ir tvaraus verslo pre akseleratoriuje „Futurepreneurs“. 

Pavojaus signalai investuotojams

Investuotojai teigia, kad nepalankų sprendimą jiems tenka priimti atsakius neigiamai į ne vieną su nauju verslu, jo įdirbiu ar potencialu susijusį klausimą. „Ar verslas jau išbandė savo produktą/paslaugą rinkoje? Ar įkūrėjai dirba visą darbo dieną savo įmonėje (jei jie – nededikavę viso savo laiko, į tokio startuolio pusę tikriausiai investuotojai nežiūrės)? Iš ko susideda įmonės pajamos? Ar įkūrėjas turi reikiamus įgūdžius komandai motyvuoti ir valdyti? – sako verslo angelų tinklo „LitBAN“ valdybos narė Rita Sakus. – Taip pat žiūrime, ar įkūrėjai gerai ir realistiškai išanalizavo savo rinką, ar tiesiog sumetė didžiulius skaičius į lenteles.“

Pasak rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partnerio Audriaus Miluko, investuotojams aktualu, jog tiek verslo ar startuolio įkūrėjai, tiek komanda būtų motyvuoti sunkiai dirbti bei siekti užsibrėžtų tikslų, todėl šie atsižvelgia į tai, ar pagrindiniai verslo akcininkai yra verslo įkūrėjai: „Taip pat vadinamuoju „red flag“ (liet. rizikos faktoriumi) gali tapti tai, jog startuolis veiklą vykdo nišinėje srityje, kurios rinka nėra didelė.“

Vėlesnės stadijos investuotojai žvalgosi verslų ir startuolių, kurie turi ne tik idėją, ambiciją, tačiau ir sugeba įrodyti jos reikalingumą rinkai. „Tą parodo pirmieji vartotojai, pardavimai ar susitarimai su potencialiais pirkėjais. Taip pat labai svarbus ir augimo tempas. Norint patraukti užsienio investuotojų dėmesį, ankstyvojoje stadijoje pajamas kas mėnesį reikėtų auginti bent po 15–20 proc.“, – pažymi A. Milukas.

V. Vaitkevičienė patvirtina, kad gera verslo idėja pati savaime neleidžia prognozuoti palankaus sprendimo, tam būtina susidirbusi ir stipri komanda: „Net sudėtingiausias sprendimas gali būti įgyvendintas geros komandos, tačiau dažnai gera bei potencialą rinkoje turinti idėja gali būti neišvystyta, jei komanda, kuri ją vysto, yra nesubalansuota.“

Patirta nesėkmė versle – labiau geras ženklas

Nors jau kurį laiką viešoje erdvėje apie bankrotą buvo siekiama kalbėti šiek tiek pozityviau ir taip parodyti, kad ankstesnės nesėkmės neuždaro kelių ateityje sukurti sėkmingą verslą, neigiama nuomonė šiuo klausimu vis dar sutinkama. Vis tik investuotojai tikina, kad jei bankrotas nebuvo sukeltas tyčia, toks verslininkas jų akyse yra vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai. 

„Serijiniai verslininkai yra sukaupę daugiau patirties kuriant verslą bei gali išvengti klaidų, kurias įprastai daro įkūrėjai-naujokai. Tačiau tai nereiškia, jog pradedantieji verslininkai negali sulaukti finansavimo: vertindami juos atsižvelgiame į daug skirtingų kriterijų“, – tvirtina A. Milukas.

Nors nesėkmės reiškia patirtį ir žinias, tai negarantuoja investuotojams jų sprendimo, o verslui – jų idėjos sėkmės. „Jei verslininkas sukūrė du ar tris sėkmingus startuolius, tai nereiškia, kad pasiseks ir su ketvirtuoju. Sėkmės formulės nėra, o ypač mažose rinkose. Galbūt ji yra Silicio slėnyje, kur sėkmė versle reiškia tai, kad turi nepaprastai gerus ryšius ir atviras duris į gilias kišenes, kai net nesėkmės atveju gali apsisukti ir iš naujo ieškoti tos sėkmės formulės. Mūsų kraštuose, kaip teko dažniausiai stebėti, laiko yra mažai, pinigai baigiasi, o komandos subyra“, – sako R. Sakus.

Sritys, kuriose verslai turi daugiausiai potencialo

Pasak šalies investuotojų, pandemija išryškino problemas ir atvėrė naujų galimybių verslui, parodžiusi sritis, kuriose vyrauja stiprus inovacijų poreikis. „Šiuo metu inovacijos medicinos srityje – pačios populiariausios. Nors tai labiausiai lėmė COVID-19, tokių sprendimų poreikį vis labiau diktuoja ir bendra situacija pasaulyje. Auga medicinos darbuotojų trūkumas, turima įranga po truputį sensta, reikia greitesnių bei pažangesnių sprendimų ir pan.“, – teigia V. Vaitkevičienė.

A. Milukas pastebi, kad neišnaudotas šalies verslo potencialas slypi giliosiose technologijose, gimstančiose mūsų universitetuose. „Lietuva turėtų imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Izraelis ar Suomija bei sėkmingiau perkelti universitetų projektus į rinką. Tam reikalinga šiuolaikiška technologijų komercializavimo strategija bei didesnis verslo inkubatorių ir akseleratorių skaičius.“

Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio tvaraus verslo pre-akseleravimo programą, direktorė pastebi, kad šių dienų verslo potencialas slypi ir tvarume: „Šiam klausimui pastaraisiais metais skiriama ne tik daugiau dėmesio, bet ir finansinių išteklių. Prie to prisideda ir ES Žaliasis kursas, siekiantis finansavimą nukreipti į ekologiškus ir tvarius sprendimus versle bei taip padėti įgyvendinti užsibrėžtus kovos su klimato kaita tikslus. Tad tvarumas vis dažniau tampa ne tik privalumu, bet ir būtinu faktoriumi verslui, o ypač – startuoliui.“

Vasario 10 d., programos „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje „Launch Day“ savo patirtimi ir patarimais dalinsis šalies investuotojai ir sėkmingai investicijų pritraukę startuoliai. Verslu ne tik besidomintys, bet ir jį vystyti svajojantys asmenys kviečiami dalyvauti dviejų mėnesių programoje, mokytis iš profesionalų ir įgyti reikiamų žinių sėkmingam startuolio vystymui. Nemokamas renginys vyks internetu. 

.„Siekiant parodyti kuriamos technologijos galimybes, planuojame, jog netolimoje ateityje atspausdinsime mini droną, kuris išskris tiesiai iš spausdintuvo“, – sako Einius Okunevičius, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko CERN inkubatoriuje esančio startuolio „Cyber POD“ įkūrėjas. Kartu su Gintautu Palikša ir už verslo vystymą atsakingu Andriumi Mironovskiu jie kuria 3D spausdintuvą, gebantį spausdinti ne tik pavienes detales, bet ištisas mikroschemas.

„Jei šiuolaikiniai spausdintuvai gali spausdinti metalą arba plastiką, tai mes šias dvi galimybes apjungėme į vieną įrenginį. Tai leidžia iš karto spausdinti elektronikos takelius, kurie labai reikalingi elektros pramonei. Kuriame technologiją ir įrangą, kurią pasitelkus būtų galima atspausdinti visą elektroninį prietaisą, t. y. atspausdinti pačias mažiausias elektrines grandines, sudėti mikroprocesorius, net prietaiso korpusą ir taip sukurti visą veikiantį produktą, pavyzdžiui, kompiuterio pelę, ausines ar specialius akinius“, – pasakoja E. Okunevičius.

Startuolio vystomas sprendimas orientuotas į 3D spausdinimo elektronikos rinką, kuri – dar visiškai nauja. Pasak „Cyber POD“ įkūrėjo, nors šiuo metu rinkoje galima rasti įmonių, kuriančių spausdintuvus elektroninėms plokštėms gaminti, o tokie įrenginiai tampa puikia alternatyva tradicinei gamybai, lietuviško startuolio tikslas – kompleksinis spausdintuvas.

Atstos dešimtis panašių prietaisų

„Cyber POD“ kuriamas 3D spausdintuvas taps įrenginiu, gaminančiu beveik visą ar bent jau didžiąją dalį galutinio prietaiso, tad laboratorijose nereikės turėti dešimčių įvairių prietaisų, spausdinančių skirtingas detales. Tai sutrumpins gamybos laiką ir padės sumažinti finansines išlaidas.

„Dabar pasigaminti korpusą su 3D spausdintuvu gali užtrukti apie vieną dieną, o štai elektroninės dalies gamybai gali prireikti savaitės ar netgi mėnesio. Galimybė sutrumpinti šio etapo trukmę – labai svarbi, ypač kalbant apie pirmuosius gaminio bandymus. Inžinierių tikslas nėra viską pagaminti idealiai būtinai iš pirmojo karto. Jie supranta, kad pirmuoju bandymu retai kas gaunasi puikiai, tačiau kiekvienas papildomas produkto gaminimas tradiciniu būdu jiems kainuoja brangiai ir reikalauja ilgo laukimo. Mūsų kuriamo 3D spausdintuvo nauda bus ypač pastebima šiame bandymų ir klaidų etape. Šis spausdintuvas ne tik palengvins patį dizaino kūrimą, sumažins inžinieriui tenkančio darbo dalį, bet kartu ir stipriai sutrumpins bei atpigins visą procesą“, – pažymi E. Okunevičius.

Kad su „Cyber POD“ kuriamu 3D spausdintu dirbti nebūtų ypač sudėtinga, startuolio įkūrėjai kartu vysto ir specialią programinę įrangą. Ši darbą su nauja technologija pavers paprastesniu ir lengvesniu.

Nuo studijų temos iki startuolio idėjos

Okunevičius pasakoja, kad pridėtinės gamybos būdais atspausdintas mikroschemas gaminti galinčio 3D spausdintuvo idėja  jam gimė dar studijuojant viename Vokietijos universitete ir rengiantis baigiamajam darbui. Nors 3D spausdinimo technologija tuomet jau nebuvo nauja, elektronikos spausdinimo sprendimas greito prototipavimo srityje buvo visiškai naujas tarp technologijos entuziastų.

„3D spausdinimas – tiek metalo, tiek ir plastiko – jau buvo pasistūmėjęs. Tačiau išnagrinėjęs rinką pastebėjau, kad elektronikos spausdinimo sprendimų vystymasis palyginus yra vos egzistuojantis.  Kodėl tai svarbu? Plastiko ar metalo spausdinimas – tai detalių spausdinimas, o štai elektronikos spausdinimas –  kur kas sudėtingesnis, platesnis, bet ne mažiau reikalingas procesas. Toliau gilindamasis pastebėjau, kad egzistuoja technologinis sprendimas, kuris galėtų veikti. Su šia hipoteze ir nusprendžiau pradėti savo baigiamąjį darbą, tad grįžau į Lietuvą ir pakalbinau savo dabartinį verslo partnerį. Pradėjome dirbti su Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centru ir sėkmingai patvirtinome hipotezę“, – prisimena startuolio įkūrėjas. 

Toliau vystyti idėją ir paversti ją startuolio pagrindu E. Okunevičių pastūmėjo nuolat pastebimas tokio sprendimo trūkumas rinkoje. Elektronikos dalių gamyba ne tik užtrunka ilgiausiai visame produkto gamybos procese, reikalauja nemažų finansinių resursų, bet ir yra stiprus faktorius, nulemiantis startuolio sėkmę. Tad sutrumpinus šį etapą, ne vienos naujos įmonės darbas taptų lengvesnis, o kelias į sėkmę – spartesnis.

Pirmieji bandymai – jau po kelių mėnesių

„Cyber POD“ kuriamas 3D spausdintuvas, pirmiausia, bus skirtas laboratorijoms, kuriose galės būti pritaikomas skirtingiems procesams atlikti, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams. Prietaisas turėtų tapti ne mažiau naudingu įrenginiu universitetams, mokslo ar didesnių verslo kompanijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrams. Taip pat – įvairiems elektronikos produktų kūrimo centrams, kur greitas produkto kurimo ciklas – ypač svarbus kriterijus jų kasdieniame darbe.

Šiuo metu 3D spausdintuvas – vis dar produkto kūrimo procese: tobulinama ir išbaigiama spausdinimo technologija. Tačiau jau pavasarį komanda planuoja pradėti pirmuosius beta testavimus.

Užbaigę artimiausią, technologijos kūrimo,  etapą, startuolio nariai planuoja atspausdinti visiškai veikiantį mini droną, kuris išskristų iš paties spausdintuvo.

Kartu su „Volatile technologies LT“ ir „Paulai Tech“  startuolis, „Cyber POD“ pateko į CERN inkubatorių, įsikūrusį Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke. Per dvejų metų inkubavimo periodą startuolis gaus 40.000 Eur finansinę paramą. Taip pat – iki 40 valandų nemokamų konsultacijų su ekspertais bei kitas inovacijų paramos paslaugas.

Lazeriai, molekulinė biologija ar matematika – kaip auginti vaikų domėjimąsi šiomis mokslo sritimis? Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko CERN inkubatoriuje įsikūręs startuolis „Paulai Tech“ vysto mokomąją platformą vaikams bei moksleiviams, siekdami juos sudominti STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) disciplinomis. 

Pasitelkiant papildytąją realybę, platforma leis vaikams tikrovę atspindinčioje aplinkoje išbandyti įvairiausius eksperimentus, gilintis į mokslo sritis ir skirtingų profesijų subtilybes.

„Sudarysime galimybę matyti aplinką, kurioje atliekami įvairūs eksperimentai ar darbai, pavyzdžiui, stebėti laboratoriją, dalelių greitintuvą, tai, kas vyksta ant lazerinio stalo, ar net „pabūti“ statybų aikštelėje bei stebėti, kaip gręžiami pastato poliai. Tikrovę atspindinčioje aplinkoje, papildytoje 3D objektais, vaikai galės ne tik matyti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, bet ir patys išbandyti eksperimentus“, – sako viena iš startuolio įkūrėjų Monika Paulė.

Monika ir Žymantas Paulai pastebi, kad iki šiol rinkoje esantys papildytosios realybės sprendimai nepasižymėjo dideliu vartotojo įtraukimu, nors paties įrankio galimybės – ypač plačios. „Tikiu, kad mums pavyks vieniems pirmųjų papildytą realybę pateikti galutiniam vartotojui kaip išties naudingą ir reikalingą įrankį, o ne tiesiog įdomų žaidimą“, – tikisi Ž. Paulas.

Mokymąsi derins su žaidimu

Platforma naudotis galės įvairaus amžiaus vaikai ir moksleiviai – nuo priešmokyklinio amžiaus iki vidurinę mokyklą lankančiųjų. Čia pateikiamas turinys bus pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, t. y. kuo vaikas mažesnis – tuo bus daugiau integruotų žaidimo, o kuo vyresnis – mokymosi elementų. 

„Siekiama, kad platforma visiems būtų priimtina, suprantama ir kurtų universalų priėjimą įvairių tautybių vaikams. Dėl to ją stengiamės paversti kuo interaktyvesne ir naudoti kuo mažiau teksto ar kitų kalbinių elementų “, – vardija idėjos sumanytojai.

Dirbtinis intelektas padės pritaikyti turinį prie individualaus vaiko poreikių bei įgūdžių. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir to, ką vaikas renkasi bei geba, tie patys dalykai bus pateikiami vis išsamiau, moksliškiau bet ne mažiau interaktyviai.

Spręs globalią problemą

Startuolio „Paulai Tech“ pagrindinis tikslas – sudominus vaikus bei paauglius technologijomis, inžinerija, matematika ir mokslu, paskatinti juos savo profesinį gyvenimą bei ateitį sieti su šiomis disciplinomis. Pasak startuolio įkūrėjų, mažėjantis vaikų susidomėjimas šiomis sritimis bei augantis tokių darbuotojų trūkumas – globali problema, reikalaujanti skubių sprendimų.

„Tiek Europos Sąjunga, tiek JAV akcentuoja, kad egzistuoja didelis technologinių, inžinerinių profesijų trūkumas. Pabrėžiama, jog aukštųjų technologijų verslai susiduria su augimo potencialo problema, kurią nulemia minėtų specialybių profesionalų trūkumas. Kaip sudominti vaikus STEM disciplinomis ir auginti šių specialistų skaičių – problema, kuriai sprendimo ieškoma pasauliniu mastu“, – teigia M. Paulė.

„Paulai Tech“ sumanytojai siekia, kad platforma taptų papildoma veikla vaikams, supažindinančia juos su mokslo disciplinomis, o kai kuriais atvejais net ir atstotų mokymosi proceso įrankį.

„Vystydami platformą turime ir tokią socialinę misiją – pasitelkiant partnerystes, ateityje platformą pasiūlyti ir besivystančio pasaulio šalims, kur ji galėtų būti naudojama, pavyzdžiui, mokyklose. Tai būtų išties reikšmingas mokymosi proceso, susijusio su STEM disciplinomis, pakeitimas tose šalyse“, – atskleidžia M. Paulė. Ji priduria, kad net ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse ne visos švietimo įstaigos gali pasigirti minėtų disciplinų mokymuisi ar eksperimentų atlikimui reikalinga infrastruktūra. Tad ir čia „Paulai Tech“ startuolio platforma galėtų tapti svarbiu mokymosi įrankiu.

Platformos startas – jau šiemet

Šiuo metu „Paulai Tech“ platforma – vis dar kūrimo stadijoje: rengiamas turinys, ruošiami eksperimentai. Vis tik su pirmąja versija, kurioje vaikai bus supažindinami su dalelėmis, jų judėjimu bei dalijimusi, planuojama startuoti dar šiais metais.

Startuolio įkūrėjai prisimena, kad mintis sukurti vaikams skirtą įrankį gyvavo jau kurį laiką, tačiau jį paspartino pasaulinė pandemija. Paskelbtas karantinas ir nuotolinio mokymosi organizavimas išryškino, kokių sprendimų vaikams rinkoje ypač trūksta bei padėjo išgryninti „Paulai Tech“ idėją.

„Žymantas – technologijų srities atstovas, puikiai matantis visas papildytos realybės galimybes ir neišnaudotą potencialą. Aš, dirbdama aukštųjų technologijų srityje, turėjau progą stebėti, kiek susidomėjimo ir noro viską pamatyti ir pabandyti gyvai turi vaikai, tačiau kokia maža jų dalis tai tegali padaryti. Galimybė stebėti tikrą aplinką, ypač didesnės įmonės gamybiniame padalinyje, ir gilintis, kas, kaip ir kodėl yra taikoma, padeda vaikams suprasti, iš kur viskas atsiranda, kaip vyksta procesai ir, galiausiai, kodėl tam tikrų disciplinų jie mokosi mokykloje. Tad savo kuriama platforma tai norime priartinti prie vaikų ir moksleivių, kurie neturi galimybių to patirti ir pabandyti gyvai“, – pažymi M. Paulė.

Kartu su „Volatile technologies LT“ ir „Cyber POD“ startuolis „Paulai Tech“ pateko į CERN inkubatorių, įsikūrusį Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke. Per dvejų metų inkubavimo periodą startuolis gaus ne tik 40.000 Eur finansinę paramą. Taip pat – iki 40 valandų nemokamų konsultacijų su ekspertais bei kitas inovacijų paramos paslaugas.

Socialinės verslo atsakomybės ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad vystyti tvarų verslą būsime išmokyti lygiai taip pat, kaip pandemija išmokė plautis rankas.

Pasak specialistės, ekosistemų būklės blogėjimas yra labai stipriai susijęs su pandemijomis, tad, norėdami gyventi pasaulyje, kuriame mažiau klimato kaitos krizių ir įvairių pandemijų, turime ir verslą vystyti atsakingai.

– Kokia situacija šiuo metu verslo tvarumo klausimu Lietuvoje: ar vis dar sodiname po medį už parduotą prekę ir tuo plačiai giriamės, ar darome daugiau?

– Per pastaruosius penkerius metus situacija labai pasikeitė. Anksčiau žinojome žodžius „tvarus verslas“, „įmonių atsakomybė“, bet buvo nelabai aišku, ar tai tikrai aktualu. Šių dienų įvykių kontekste jau tampa aišku, kad tai – būtinybė. Įmonės žengia pirmuosius žingsnius, tačiau pradėti matuoti savo poveikį aplinkai, visuomenei ar pan. nėra lengva, kai esi „verslas kaip įprasta“, t. y. ekonominis vienetas, kurio pagrindinis tikslas – uždirbti pelną.

Tačiau labai panašiai, kaip dabartinė karantino situacija mus privertė plautis rankas, taip nutiks ir su verslo tvarumu: verslininkai matys, kad tai yra taisyklė, kurios visi laikosi, ir supras, kad to nedarant, vystyti verslo tiesiog neapsimokės. Džiugina tai, kad investuotojams šiandien socialiniai, aplinkosaugos valdysenos rodikliai tampa vis svarbesni.

– Ar skiriasi patyrusio ir jauno verslininko požiūriai tvarumo klausimu?

– Statistikos nėra, bet pastebiu, kad vis dar daug galvojančių tik, kaip uždirbti pinigų. Didesnė dalis naujosios kartos verslininkų net nekelia sau klausimo, ar verta siekti tvarumo. Jaunoji verslo karta domisi tvarumu bei atsakomybe, tiesa, jiems kartais trūksta žinių, o kartais norisi greičiau ką nors daryti ir tik po to galvoti apie pasekmes.

Poveikį darbuotojams, aplinkai, bendruomenei apskaičiuoti nėra lengva – tam reikalingos žinios. Tad neretai jaunas verslas sužaidžia populiariomis frazėmis, kad nuo šiol jie bus draugiški aplinkai, bet kaip tai darys – lieka neaišku. Nemaža dalis galvoja, kad pasimatuos savo anglies dvideginio pėdsaką ir jau bus atsakingi aplinkosauginiu požiūriu, bet reikia labai gerai pagalvoti, ar tai yra esminis įmonės poveikis. Kad ir kaip svarbu šiandien būtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, verslas turėtų įvertinti, ar tai yra ta sritis, kurioje iš esmės gali sumažinti savo poveikį aplinkai. Galbūt CO2 pėdsakas tėra vienas iš rodiklių, o kiti gali būti ne mažiau svarbūs. Bet kuriuo atveju – tai veikiau iššūkiai nei problemos, su kuriais susiduria ir jauni, ir ilgamečiai verslininkai. Be to, nereikia pamiršti, kad tvarumas kainuoja, todėl naujo verslo poveikių įvertinimas kuo ankstesnėje stadijoje yra labai sveikintinas dalykas.

– Ar tiesa, kad norint nustatyti savo veiklos poveikį, reikia skirti daug finansinių išteklių? Ar naujai besikuriančiam verslui tai gali būti per brangu?

– Vienintelė investicija – laikas, žinios ir gebėjimas išnagrinėti savo poveikį, t. y. neužtenka tiesiog nuspręsti kažką daryti ir galvoti, kad tai – draugiška aplinkai. Dažnai verslai imasi veiksmų, kurie, kaip jiems atrodo, yra labai draugiški aplinkai. Vis tik pažvelgus giliau pastebi, jog neretai tai tėra vieno daikto pakeitimas kitu, kuris irgi turi neigiamą poveikį aplinkai. Prieš vystant verslą reikėtų pagalvoti, koks poreikis produktu ar paslauga bus tenkinamas, ar ji reikalinga, o galbūt tiesiog kuriamas poreikis tam, ko nereikia. Visada verta pasikonsultuoti ir su  savo suinteresuotaisiais – jie  gali pateikti vertingų pastebėjimų, po kurių verslas pasisuks dar tinkamesne kryptimi.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos vartotojus: ar pakankamai suprantame tvarumo vertę?

– Produkto poveikį aplinkai atspindi aplinkosauginis ženklinimas. Vis tik vienas paskutinių  „Eurobarometro“ tyrimų  Europos  Sąjungoje rodo, kad tik tik 20 proc. lietuvių apsipirkdami atsižvelgia į tai, ar produktas turi ekoženklą, nors įsigydami tokią prekę, galime būti tikri, kad ji bus saugesnė mums ir mažiau žalinga aplinkai. 

Ženklai gali indikuoti ne tik apie aplinkosauginį, bet ir socialinį poveikį. Pavyzdžiui, socialinis/aplinkosauginis ženklas „Sąžininga prekyba“ (angl. Fair Trade) jungia beveik 2 mln. ūkininkų ir ūkių darbuotojų pasaulyje. Lietuvoje jis dar mažai žinomas, tačiau Didžiojoje Britanijoje egzistuoja net 425 bendruomenių judėjimas, kuriuo siekiama pirkti prekes. Pavyzdžiui, arbatos pertraukai reikalingą cukrų, pagamintas trečiosiose šalyse, bet paženklintas šiuo ženklu. Mes, kaip vartotojai, gerai nežinome net aplinkosaugos ženklų, tad atskirti sąžiningą ir nelabai sąžiningą verslą yra be galo sunku. Tokiais atvejais reikia skaityti verslo ataskaitas. Be to, Lietuvoje vis dar neturime ir atsakingo verslo indekso, kurį turi Latvija, Estija ir kitos ES šalys.

Tokia situacija kelia klausimų ir pačiam verslui, ypač – naujai besikuriančiam: jeigu aš investuosiu į tvarumą, būsiu atsakingas, kas ir kaip sužinos, kad tai darau, jei kiti vysto „verslą kaip įprasta“?

– Neretai verslai sulaukia neigiamų vertinimų ir dėl to, kad dažnomis akcijomis skatina žmones pirkti emocionaliai ar net tai, ko nereikia. Kokia jūsų nuomonė?

– Manau, kad ir šiuo klausimu įmonės jau turėtų būti keitimosi stadijoje. Tačiau čia vertėtų akcentuoti ne akcijas, o daiktų ilgaamžiškumą. Tikiu, kad vartotojai norėtų turėti progą nusipirkti daiktą pigiau. Tad savo gebėjimą parduoti pigiau verslas turėtų derinti su ilgai tarnaujančių daiktų užtikrinimu. Šiandien kai kurios įmonės skatina atnešti seną daiktą ir taip gauti nuolaidą kitam apsipirkimui. Tačiau kyla klausimas, kas yra daroma su tais daiktais? Tokios sistemos vis dar nėra skaidrios, o informacija – ribota: vis dar negalima tiksliai žinoti, kur nukeliauja atneštas daiktas, kas su juo daroma.

Reklama ir vartotojų elgsenos psichologija taip pat gali būti pasitelktos siekiant priversti pirkti daugiau ar pasijusti nejaukiai, jeigu šiandien vilki ne tokios spalvos lietpaltį, koks yra madingas šį sezoną. Kadangi skirtingų žmonių psichologinė būklė yra labai įvairi, dalis jų tiesiog jaučiasi geriau, jei atitinka mados tendencijas. Tačiau čia drįsčiau apeliuoti ir į vadovų moralę, etiką bei pasaulėžiūrą, nes verslas vis tik yra žmonės, stovintys už jo. Jeigu vadovas neinvestuodamas į produktų kokybę iškelia savo komandai tikslą padidinti pardavimus, tai aišku, kad bus daromos akcijos, stengiantis pagaminti kuo pigiau ir parduoti kuo daugiau. O jei suvokiama, kokį pėdsaką komercinė veikla palieka pasaulyje, ir elgiamasi yra kitaip.

– Žvelgiant į ateitį, kaip dar gali keistis verslas?

– ES Žaliojo kurso iškelti uždaviniai yra aiškus kelrodis verslui. Neabejoju, kad aplinkai ir žmonėms neigiamą poveikį darantis verslas turės mokėti daugiau. Planetos pokyčiai pasiekė kritinį lygį, neigiamas poveikis vyksta žymiai greičiau nei buvo numatyta, todėl aplinkosaugai reikės skirti vis daugiau dėmesio. Keisis ne tik reikalavimai, bet ir tai, kaip matuojame ekonominę sėkmę: juk dabartiniai ekonominiai rodikliai neparodo, kaip verslas prisideda prie aplinkosaugos ir socialinių klausimų sprendimo. Verslas arba turės susitaikyti su naujomis vertybėmis 21 amžiuje arba tiesiog išnykti. Kelio atgal nebėra.

Tvarų verslą vystyti svajojantys asmenys kviečiami dalyvauti verslo pre-akseleratoriuje „Futurepreneurs“ ir taip įgyti reikiamų žinių įgyvendinimui. Čia dalyviai galės mokytis iš Lietuvos bei tarptautinių mokytojų bei mentorių, tarp kurių – ir Audronė Alijošiutė-Paulauskienė. Programos pradžia – vasario 10 d. Nemokamas renginys vyks internetu. Registruotis galima ČIA.

Turėti startuolį – populiaru ir geidžiama: tai suteikia progą dirbti sau ir kurti pridėtinę vertę visuomenėje. Tačiau tik nedidelė dalis jų išgyvena ar veikia pelningai. Naujų, bet jau užtikrintai per rinką besiiriančių Lietuvos startuolių atstovai pastebi, jog mentorystė gali tapti vienu iš sėkmės faktorių.

„Statistika atskleidžia, kad išgyventi pavyksta vos 1 proc. pasaulio startuolių. Tačiau skaičiai apie išlikusiųjų sėkmę taip pat nėra džiuginantys: 30 proc. vos suduria galą su galu ir tik 40 proc. yra pelningi. Nesėkmės priežastys įvairios, tačiau neretai jomis tampa nepakankamas įsigilinimas į rinkos poreikius, rinkodaros problemos, įvairių kompetencijų, pvz., rengiant verslo planą, trūkumas, taip pat – vadovaujamosios ir sprendimų priėmimo patirties stoka“, – sakė Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė.

Pasak jos, iniciatyvų, padedančių startuoliams rasti ar išgryninti idėją, turėti mentorių bei įgyti žinių vystymui, netrūksta, pvz., jau 5-tus metus Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko organizuojamas „Futurepreneurs“ pre-akseleratorius. Praėjusiais metais šia galimybe pasinaudoję startuoliai „Elertis“ ir „Mindletic“ šiandien vis stipriau įsitvirtina rinkoje.

Skatina žaliąją energetiką ir kuriasi darbo vietą sau

Skaitmeninę atsinaujinančios energijos mainų platformą kuriantis „Elertis“ siekia žaliosios energijos gamintojus sujungti su vartotojais ir taip sudaryti galimybę jiems pirkti bei parduoti elektros energiją. Kartu įmonė diegia ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, kuris, analizuodamas vartotojų elgseną ir įpročius, padės taupyti energiją.

„Energetikos rinka vis dar ganėtinai uždara, tačiau pamažu yra liberalizuojama. Vieni iš mūsų siekių – sukurti vartotojams patogų ir naudingą žaliosios energijos mainų sprendimą, šviesti juos energijos vartojimo, taupymo klausimu bei skatinti žaliąją energetiką“, – teigė viena iš startuolio įkūrėjų Ieva Bružaitė.

Nors idėjos užuomazga kūrėjams Dariui Bružui ir Ievai Bružaitei kilo daugiau nei prieš metus, ją išgryninti ir suburti komandą pavyko dalyvaujant tvaraus verslo pre-akseleratoriuje. Šiandien startuolis jau turi sukūręs platformos prototipą, aktyviai bendrauja su Estijos energijos skirstymo operatoriumi duomenų prieigos klausimu ir jau gali pasigirti sulaukęs beveik 40 tūkst. eurų finansavimo.

„Keturi iš penkių komandos narių turi kitus darbus, aš – studijuoju, tačiau mūsų planas ir noras – ateityje dirbti sau. Tad dabar intensyviai dirbame finansavimo klausimu“, – ateities planus atskleidė I. Bružaitė.

Nuo idėjos iki verslo – mažiau nei metai

Startuolis „Mindletic“ – tai emocinis sporto klubas, veikiantis mobiliosios programėlės pagrindu ir skirtas stebėti, prognozuoti bei užkirsti kelią asmens vidinės gerovės disbalansui. Čia vartotojas gali ne tik išsiaiškinti, sekti savo emocinę būseną, bet ir ją treniruoti, pvz., atlikdamas kvėpavimo pratimus, bendraudamas su bendruomene pokalbių kambariuose ar konsultuodamasis individualiai su psichologais.

Startuolio įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė pasakoja, jog idėją spręsti žmogaus emocinės sveikatos klausimą ji brandino jau kurį laiką, tačiau pandemija paspartino įgyvendinimą.

„Pandemijos metu žmonėms tapo patogiau ir natūraliau kalbėtis apie tai, kaip galima tapti stipresniais, kaip išmokti atremti sunkumus ar kitas sudėtingas situacijas“, – kalbėjo I. Vaitkevičiūtė.

Pavasarį startavusi idėja – šiandien visiškai funkcionuojantis įrankis, skirtas tiek pavieniams žmonėms, tiek ir organizacijoms, siekiančioms padėti darbuotojams stiprinti emocinį atsparumą. I. Vaitkevičiūtė skaičiuoja, kad per savaitę startuolis suteikia apie 60–70 konsultacijų įmonių darbuotojams: „Anoniminių anketų metu išsiaiškinome, kad žmonės konsultacijas laiko išties vertingomis ir už tai yra dėkingi savo darbdaviams. Jie puikiai supranta, kad gera emocinė savijauta reiškia ir fizinę gerovę – gerą miegą, mitybą, odos būklę, energiją ir kūrybiškumą.“

Startuolis šiandien jau gali pasigirti ne tik žinomomis tarptautinėmis kompanijomis ir keturiomis savivaldybėmis klientų sąraše, bet ir susikurtomis darbo vietomis. „Mums tai tęsėsi kiek daugiau nei pusę metų. Tik prieš mėnesį prisijungė kiti trys komandos nariai, dabar šiam verslui skiriantys visą savo laiką“, – pastebėjo I. Vaitkevičiūtė.

Pamokos ir mentorystė – dalis startuolio sėkmės

Pašnekovės pasakoja, kad norint užtikrintai vystyti startuolį, turėti gerą pirminę verslo idėją neužtenka. Mentorystė, galimybė mokytis iš kitų ir įgyti žinių padeda ne tik kritiškai įvertinti savo idėją, verslo planą, bet ir tvirčiau žengti pirmuosius žingsnius. Abu šie startuoliai – tvaraus „Futurepreneurs“ laimėtojai, į programą pernai užsiregistravo turėdami apčiuopiamą, tačiau dar neišgrynintą verslo idėją.

„Ieškojome pastiprinimo, t. y. didesnės komandos, ir norėjome įgauti daugiau žinių, mokytis bei suprasti, kokius aspektus būtina apgalvoti verslo kūrimo pradžioje. Konsultavomės su beveik 10 mentorių – savo srities profesionalų. Visi tie pokalbiai padėjo mums pažvelgti į savo verslo idėją iš skirtingų pusių, ją išgryninti ir įvertinti, kas svarbiausia jos vystyme. Programos metu ir kilo mintis įtraukti vartotojo elgsenos matavimo aspektą“, – sakė I. Bružaitė.

I. Vaitkevičiūtės teigimu, mentorystė sudaro galimybes augti, o naujos pažintys ir viešumas gali padėti surasti ir pirmąjį verslo partnerį: „Turėjome galimybę konsultuotis su tokiais profesionalais, prie kokių prieigos nebūtume turėję patys. Jų patarimai mums suteikė galimybę augti toliau. Galiausiai, dalyvavimas panašiuose renginiuose reiškia ir didesnį matomumą. Tai atvėrė kelią į mūsų pirmąjį verslo partnerį-klientą – žinomą skandinavų kapitalo banką Lietuvoje.“

„Futurepreneurs“ ir šiemet kviečia verslo idėją turinčius ar ją vystyti svajojančius asmenis dalyvauti tvaraus verslo pre-akseleratoriuje ir taip įgyti reikiamų žinių įgyvendinimui. Programos pradžia – vasario 10 d. Per dviejų mėnesių laikotarpį dalyviams bus organizuojamos mokymų sesijos, o platus mentorių tinklas padės įsigilinti į konkretaus verslo specifiką. Nemokamas renginys vyks internetu. Registruotis galima čia: https://futurepreneurs.eu/registration/

Kol alaus daryklose profesionalūs uostytojai rašo balus kiekvienai gėrimo partijai ir taip stengiasi užtikrinti, jog gamyklą palieka tik aukščiausios kokybės produktas, „Volatile Technologies LT“ startuolio įkūrėjai Adomas Malaiška ir Lucas Lopez jau antrus metus vysto elektroninės uoslės technologiją. Parko CERN inkubatoriuje įsikūrusio startuolio sprendimas padės kontroliuoti maisto ir gėrimų kokybę tiksliau, automatiškai ir viso gamybos proceso metu.

Įkvėpimas – vabzdžių ir žmonių reakcija į kvapą

Startuolio kuriama elektroninės uoslės technologija – tai mobilus įrenginys, sensorių ir dirbtinio intelekto (DI) pagalba sekantis kvapus ir taip kontroliuojantis maisto bei gėrimų kokybę.

Vystyti šią technologiją A. Malaiška ir L. Lopez nusprendė išsamiau panagrinėję rinką ir supratę, kad žmogaus kvapo suvokimas – ypač sudėtinga, tačiau šiandien vis dar labai nepažinta sritis, o jai skirti sprendimai gali sukurti didelę vertę ateityje.

„Įkvėpimo mes semiamės iš biologinių reiškinių, t. y. to, kaip vabzdžiai ar žmonės reaguoja į kvapus. Mes bandome sukurti algoritmą, kuris, pasitelkus rinkoje esamus sensorius, reaguotų geriau ir tiksliau. Mūsų technologija iš esmės yra dujų sensorių kombinavimas su DI algoritmais. Tai veikia išmokimo ir atkartojimo principu“, – pasakoja A. Malaiška.

Šiuo metu startuolis koncentruojasi į siaurą sritį – alaus atšaką. Pasak A. Malaiškos, tai leidžia operuoti tikslesniais duomenimis, stebėti atsikartojimus. Vis tik ateityje įmonės tikslas – kvapo pajautimo skaitmeninimas, leidžiantis dar didesnį ir platesnį pritaikymą.

A. Malaiška pažymi, kad jų kuriamas skaitmeninės uoslės įrenginys, prieš patekdamas pas užsakovus, bus individualiai apmokomas ir paruošiamas. O šiandien, turėdami jau trečiąją produkto versiją, startuolio įkūrėjai ją vis dar derina, tobulina, tačiau jau kalba apie pirmuosius kontraktus minėtiems apmokymams.

Padės maisto ir gėrimų gamintojams

„Volatile Technologies LT“ kuriamas sprendimas orientuotas, pirmiausia, į maisto ir gėrimų gamintojus. Tikimasi, kad tai padės kontroliuoti produktų kokybę ir taip sumažinti įvairiose maisto tiekimo grandinės etapuose išmetamą didelį kiekį produktų. Nors, statrtuolio įkūrėjų teigimu, galutiniai vartotojai – daugiausiai maisto produktų išmetanti grandis, nemažai jo iššvaistoma ir gamybos procese, pavyzdžiui, kai aludaris raugia alų ar pieno gamintojai raugia pieną, pasitaiko atvejų, jog ingredientai dėl įvairių priežasčių ar nepakankamo stebėjimo sugenda.

„Gamybos procese, remiantis bendraisiais tyrimais, vidutiniškai yra išmetama apie 4 proc. maisto produktų. Netgi alaus pramonėje, kurioje dirba ypač patyrę aludariai, pasitaiko atvejų, kai procese įvyksta minimalūs pokyčiai, pavyzdžiui, netgi kruopščiai stebint temperatūrą, natūralios fermentacijos metu įvyksta nemažai nuokrypių. Būtent šiame procese ir norime pritaikyti savo kuriamą technologiją, t. y. maisto ar gėrimų gamybos metu – nuo ingrediento atvykimo iki produkto išsiuntimo į prekybos vietą – procesą kontroliuoti labai aiškiai, tiksliai ir greitai“, – sako A. Malaiška.

Tarp ragautojų ir tyrimų laboratorijose

Šiandien beveik visose maisto rūšyse už gaminio kokybės kontrolę yra atsakingi žmonės. „Tai – ragautojai ar uostytojai, kurių, pavyzdžiui, vertinant alų, būna ir virš 10. Jie renkasi kiekvieną dieną, ima alaus mėginius, juos uosto ir rašo jiems balus. 

Tam tikri cheminiai elementai – kvapo defektai – atsikartoja visuose maistuose tik skirtingais kiekiais. Kai jų atsiranda per daug – produktas tampa netinkamu vartoti. Iš viso aluje išskiriama apie 20 pagrindinių kvapo defektų – sieros, sugedusio kiaušinio, obuolių, banano, sviestinis ir panašūs poskoniai. Balų vidurkį specialistai išveda kiekvienai maisto ar gėrimų partijai: jei tas pažymys yra geresnis nei nustatyta riba, tuomet produktai keliauja ant prekystalių, jei ne – į perdirbimą arba tiesiog yra išmetami“, – gamybos virtuvę atskleidžia startuolio įkūrėjas.

Nors tokio žmogaus atliekamo darbo subjektyvumą bandoma mažinti pasitelkiant ne vieną asmenį, o visą jų grupę, užtikrinti visiško tikslumo neįmanoma. „Žmogus labai gerai užuodžia kvapus, bet labai nestabiliai tai daro. Pavyzdžiui, vieną dieną gali pasakyti, kad užuodžia 8 balus iš 10 obuolių kvapo, o rytoj tokioje pat partijoje –  4 iš 10. Išoriniai faktoriai stipriai veikia žmogaus vertinimą“, – tikina A. Malaiška. 

Tačiau „Volatile Technologies LT“ vystomo sprendimo tikslas nėra pakeisti šiuos darbuotojus. Priešingai – siekiama padėti kontroliuoti procesą tais atvejais, kai žmonės to padaryti negali, kai tai yra per brangu ar nepraktiška. „Žmones lengviau surinkti kartą į dieną ragavimui, bet maisto gamyboje ingredientai yra atvežami, apdorojami ir išsiunčiami nuolat. Mūsų prietaisas leistų papildomai stebėti tas proceso dalis, kurių testuotojų komisija ar lėtesni laboratoriniai testai praktiškai negali sužiūrėti. Tad mes siekiame sukurti prietaisą, kuris stebėtų ingredientus viso gamybos proceso metu ir darytų tai automatiškai“, – sako startuolio įkūrėjas.

A. Malaiška teigia, kad elektroninės uoslės prietaisas galėtų tam tikrais atvejais tapti paprastesne alternatyva chromatografijai: „Šis cheminės analizės metodas dujas ar skysčius išskaido į molekules ir gali tiksliai nurodyti, iš kokių molekulių susideda konkrečios dujos. Nors tai – labai tikslus ir patikimas metodas, įranga yra labai brangi, su ja dirbti turi profesionalūs technologai, o pats procesais užtrunka ganėtinai ilgai.“ 

Startuolio sukurtą skaitmeninės uoslės įrenginį bus galima nesudėtingai pritaikyti ten, kur minėta cheminė analizė yra negalima ar per brangi, juo galės būti tikrinamas didesnis skaičius mėginių ir tai bus daroma greičiau ir pigiau. 

Kartu su „Paulai Tech“ ir „Cyber POD“ startuolis „Volatile Technologies LT“ pateko į CERN inkubatorių, įsikūrusį Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke. Per dvejų metų inkubavimo periodą startuolis gaus 40.000 Eur finansinę paramą. Taip pat – iki 40 valandų nemokamų konsultacijų su ekspertais bei kitas inovacijų paramos paslaugas.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas subūrė Inovacijų grupę ir kartu su devyniomis skaitmenines inovacijas kuriančiomis organizacijomis 2020 m. gruodžio mėn. pradėjo įgyvendinti projektą „Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro veiklos ir paslaugų plėtra“. 

Įgyvendinant projektą, Vilniuje, Saulėtekio slėnyje, iškils iki 6500 kv. m dydžio Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras, kurio investicijoms skiriama apie 6 mln. eurų, dalį finansuojant Europos Sąjungos strūktūrinių fondų lėšomis. 

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre veiks 14 įvairaus pobūdžio laboratorijų bei 11 tyrimų, prototipų gamybos, testavimo patalpų, kuriose bus įdiegta naujausia, beveik 2 mln. eurų vertės įranga. Centro paslaugomis naudosis skaitmeninius sprendimus kuriančios ir diegiančios įmonės, kurios veikia informacinių technologijų, lazerių ir nanotechnologijų, švariųjų technologijų, gyvybės mokslų ir biotechnologijų, elektroninių prietaisų ir mechatronikos, skaitmeninės statybos ir projektavimo technologijų srityse. 

Projekto metu bus siekiama įgyvendinti  šiuos tikslus:

• Supažindinti įmones su inovatyvių skaitmeninių sprendimų privalumais bei įgyvendinimo galimybėmis (finansinėmis ir techninėmis) bei skatinti jas investuoti į skaitmenines inovacijas; 

• Stiprinti turimas skaitmeninimo kompetencijas bei gerinti infrastruktūrą. Tai padės įmonėms gauti naujausią informaciją bei teikti profesionalią ekspertinę pagalbą kuriant skaitmenizavimo prototipus, koncepcijas, diegiant skaitmenizavimo sprendimus, procesų automatizaciją, vykdant MTEP ir inovacines veiklas; 

• Plėsti bendradarbystės ryšius, siekiant suteikti įmonėms galimybę plėsti klientų ratą ir paslaugų spektrą (technologinė žvalgyba ir brokerystė).

Vykdant Projektą bus teikiamos inovacijų konsultacinės ir inovacijų paramos paslaugos, vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, apimančios mokslinius tyrimus, produktų/paslaugų prototipų ir/ar koncepcijų kūrimą, jų testavimą laboratorinėmis ir realiomis sąlygomis. 

Planuojama, jog Projekto metu Centro paslaugomis besinaudojančios įmonės sukurs per 450 naujų gaminių, paslaugų ar procesų prototipų.

Projektas iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondų lėšomis pagal priemonės „Skaitmeniniai inovacijų centrai“ kvietimą Nr. 01.2.1-LVPA-K-857-01. 

Klimato kaita ne tik kelia iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių verslui. Komercinė veikla generuoja didžiąją dalį išmetamo anglies dvideginio, o vien tik 100 didžiausių pasaulio bendrovių sukuria apie 70 proc. šių teršalų. Tad ekologiškų sprendimų vystymas ir žaliosios technologijos verslui atsiveria naujas galimybes, gruodžio pradžioje vykusiame Kalėdiniame Baltijos klasterių forume teigė Laima Kaušpadienė.

„Šiandien įmonėms neužtenka siekti veiklos efektyvumo. Produktai, paslaugos ir veiklos, paliekančios ryškų CO2 pėdsaką, tampa vis mažiau populiarios tarp vartotojų, kurių sąmoningumas aplinkosaugos klausimu sparčiai auga. Tad verslo pasaulis susiduria su vartotojų ir investuotojų spaudimu, skatinančiu pereiti prie tvaresnių verslo modelių“, – sakė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio koordinatorė bei Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė L. Kaušpadienė.

Remiantis gamybinių įmonių Europoje apklausa, įvairios žaliavos ir komponentai sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų gamybos įmonių sąnaudų. Tai diktuoja poreikį ieškoti sprendimų, leidžiančių sumažinti priklausomybę nuo išteklių, švaistymą ir tuo pat metu didinančių išteklių našumą, skatinančių darbo vietų kūrimąsi bei verslo augimą.

Pasak L. Kaušpadienės, žiedinė ekonomika – sritis, kurioje slypi didžiulis naujovių potencialas, mat būtent čia egzistuoja nemažai neišnaudotų galimybių. Ko šiuo klausimu turėtų imtis kiekvienas verslas? Mažiausia, ką bendrovės turėtų padaryti – visoje savo vertės grandinėje patikrinti, ką galima pakartotinai panaudoti, o ką – perdirbti. Tačiau ne mažiau svarbu – daugiau dėmesio skirti savo veiklos efektyvumo didinimui. 

„Neefektyvios sistemos ar infrastruktūra švaisto mūsų šaltinius. Tampa svarbu investuoti į sprendimus, kurie efektyviai naudoja energiją, resursus ir atliekas, pavyzdžiui – į žaliąsias technologijas, skatinančias elektrą varomų transporto priemonių plėtrą, plastiko iš atliekų gamybą, statyti ekologiškus namus ir investuoti į pažangų, tvarų žemės ūkį“, – teigė A. Kaušpadienė ir pridūrė, kad šiuo metu vykstančių pokyčių priešakinėse linijose atsidurs verslai, siūlantys tokius sprendimus, ir finansinės institucijos, į juos nukreipiančios kapitalą.

3 didžiausi pokyčiai, skatinantys žaliąsias technologijas

Globalios problemos reikalauja globalių, tvarių sprendimų. Juos įgyvendinti padeda ketvirtoji pramonės revoliucija, skatinanti revoliucinius pokyčius trijose esminėse srityse – ekonomikos, pramonės ir ryšių. 

Ekonominiu aspektu vykstantys pokyčiai koncentruojasi į skaitmeninimą. Siekiant daugiausiai CO2 išmetančius pasaulio miestus paversti žalesniais, prireiktų skirti daug finansų – maždaug 2 proc. nuo viso pasaulio BVP. Tačiau tai pakeisti galima didinant našumą bei efektyvumą ne fiziškai, o skaitmeninant įvairius sektorius – nuo sveikatos ar transporto iki energetikos. 

„Vienas skaitmeninimo sveikatos sektoriuje pavyzdžių – mūsų parke įsikūrusi įmonė „Oxipit“, kurianti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus radiologijai. Jų „ChestEye“ technoligija – tai DI paremtas sprendimas, padedantis sumažinti radiologijos specialistų indėlį, reikalingą diagnozei nustatyti, ir gerinantis gydytojo produktyvumą. Šis sprendimas ypač vertingas tose pasaulio šalyse, kuriose jaučiamas gydytojų-radiologų trūkumas“, – pasakojo L. Kaušpadienė.

Antroji – pramonės srities revoliucija, kuri koncentruojasi į produktyvumo didinimą ir su švaistymu susijusių problemų sprendimą visoje pramonėje. Pavyzdžiui, žemės ūkyje, kur maždaug pusė viso pasaulio maisto užauginama naudojant drėkinimą, o beveik 70 proc. – gėlą vandenį, ketvirtoji pramonės revoliucija leidžia ūkiams vandenį naudoti efektyviai, t. y. tiek, kiek reikia.

„Puikus tokių sprendimų pavyzdys – Lietuvos švariųjų agro technologijų startuolis „Baltic Freya“, kuriantis vertikalaus ūkininkavimo modulines sistemas, kurios maistinių ir medicininių augalų auginimui nenaudoja žemės. Augalai auginami ant specialaus audinio, o jų šaknys kabo rūke, kuris aprūpina juos tiksliu reikalingų maistinių medžiagų kiekiu ir leidžia jiems pasisavinti reikiamą deguonį. Atliekamas stebėjimas ir vertinimas leidžia realiu laiku kontroliuoti reikiamą rūko kiekį ir koncentraciją“, – pabrėžė L. Kaušpadienė.

Paskutinioji, t. y. trečioji, revoliucija, prie kurios pamažu artėjame, yra susijusi su ryšiu bei 5G technologija. Dideliu našumu pasižymintis 5G ryšys – savo prigimtimi yra ekologiškas, nes leidžia stipriai sumažinti energijos suvartojimą. Tai, kartu su kitomis technologijomis – DI ar debesų kompiuterija – sudaro galimybes įvairioms pramonės šakoms efektyviau įgyvendinti naujus projektus. Kuo daugiau įrenginių prisijungia prie tinko, ir kuo spartesnis tampa ryšys, tuo daugiau stebėsenos galimybių atsiveria, pavyzdžiui, kontroliuoti energijos suvartojimą. Pasak L. Kaušpadienės, puikus tokios technologijos pavyzdys – jau kurį laiką Lietuvoje veikiantys išmanieji elektros skaitikliai, leidžiantys žmonės tiksliau stebėti ir kontroliuoti savo energijos suvartojimą, o tiekėjui – nustatyti ir spręsti kylančias problemas.

L. Kaušpadienės teigimu, šią verslo transformaciją lengvina ir skatina Europos Žaliasis kursas, numatantis finansines priemones tvariems projektams.

LT švariųjų technologijų klasteris – pagalba verslui

Lietuvos švariųjų technologijų klasterio koordinatorė Julija Maslinskaitė konferencijos metu pabrėžė, kad Lietuvai siekiant tapti švariųjų technologijų lydere Baltijos šalių regione, poziciją stiprinti padeda Lietuvos švariųjų technologijų klasteris. Jis vienija srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus subjektus.

„Narystė klasteryje kuria pridėtinę vertę įvairioms organizacijoms ir ypač – žaliąsias technologijas vystančiam verslui. Pirmiausia, užtikrinamos puikios bendradarbiavimo galimybės – nariai gali naudotis stipriu švarių technologijų ekspertų tinklu, megzti kontaktus su kitomis šias technologijas vystančiomis kompanijomis Lietuvoje ar už šalies ribų. Jie taip pat gali kooperuotis kurdami įvairius sprendimus ar vystydami produktus, kartu dalyvauti viešuosiuose konkursuose ar tarptautinėse finansavimo programose“, – pabrėžė J. Maslinskaitė.

Klasterio nariai neretai pažymi, kad buvimas organizacijoje leidžia jiems lengviau ir pigiau gauti reikiamą, specializuotą informaciją ar palaikyti ryšius su sprendimų priėmėjais. Klasteris savo ruožtu užtikrina narių atstovavimą įvairiuose renginiuose ir susitikimuose, aktyviai kuria ir plėtoja patį tinklą.

„Lietuvos švariųjų technologijų klasteris skatina naujoves, kuria geresnę aplinką moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, lengvina investicijų pritraukimą“, – pažymėjo J. Maslinskaitė. 

Šiuo metu klasteris vienija 37 narius, veikiančius įvairiose švariųjų technologijų srityse – nuo atsinaujinančios energetikos iki žemės ūkio.

Kalėdinis Baltijos klasterių forumas – kasmetinis renginys, kurį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šių metų informacinio renginio metu šalies ir užsienio ekspertai pristatė klasterių politikos aktualijas, tendencijas ir plėtros galimybes. Taip pat buvo aptartos Lietuvos klasterių ekosistemos naujienos.

Šių metų lapkričio 20 dieną stipriausių Lietuvos mokslo ir verslo atstovų konsorciumas buvo nominuotas Europos komisijai kaip Europos skaitmeninių inovacijų centras (ESIC) Vilniaus regionui. ESIC, sutelkęs skaitmeninių technologijų kompetencijas ir infrastruktūrą, teiks skaitmenizacijos ir inovacijų paramos bei konsultacijų paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei viešajam sektoriui.

Europos skaitmeninių inovacijų centras orientuosis į tris pagrindines technologinių sprendimų tiekimo sritis:

• Informacinės ir ryšių technologijos,
• Automatizacija ir robotika,
• Skaitmeninių gamybos procesų technologijos (tokios kaip elektroninės sistemos ir komponentai).

Vilniaus regione, ypač pramonės įmonėse, stebimas tokių sprendimų poreikio augimas, tad centro partneriai užtikrins, kad jie būtų tinkamai atliepiami. Paslaugų spektras varijuos nuo profesionalios konsultacijos bei verslo skaitmenizacijos lygio vertinimo iki galutinio sprendimo įgyvendinimo ir diegimo į įmonės procesus.

Stiprus mokslo ir studijų institucijų pasirengimas

„Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VILNIUS TECH) tai puiki proga didinti tiesioginio bendradarbiavimo galimybes su privačiuoju sektoriumi. Universitete sutelkta tiek technologinė infrastruktūra, tiek žmonių potencialas, kurie jau daug metų dirba su robotikos, informacinėmis, ryšių ir kitomis technologijomis. Mokslininkų komandos dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, tad tikrai turime ką pasiūlyti siekiantiems įgyvendinti skaitmenizacijos procesus“, – pažymi VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Antanas Čenys.

Vilniaus universiteto (VU) mokslo prorektorė dr. Edita Sužiedėlienė džiaugiasi, kad „šis centras ne tik rems Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmones skaitmenizacijos procesuose, bet taip pat ruoš tikslinių kompetencijų būsimus specialistus – taip Lietuva didins savo ekonominį potencialą bei efektyvumą. Mūsų turima technologinė infrastruktūra, aukštojo našumo kompiuteriai bei pasaulinio lygio mokslininkai jau dabar yra paklausūs privačiame sektoriuje, o kartu su centro partneriais prognozuojame šio poreikio augimą.“

Skaitmenizacija pandemijos akivaizdoje

Dabar skaitmenizacija yra kaip niekad aktuali – dauguma rinkos vertintojų įvardina tai kaip pagrindinį procesą, siekiant išlaikyti ekonominį augimą po pasaulinės pandemijos. Skaitmenizacija apima tiek verslo, gamybos procesų efektyvinimą, tiek darbuotojų kompetencijų ugdymą, prisitaikant prie kintančių rinkos poreikių. „Pandemijos metu pamatėme, kaip svarbu turėti galimybę organizuoti darbą nuotoliniu būdu ar užtikrinti klientams paslaugų bei produktų pasiekiamumą tiesiog naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Tai dar labiau mus skatina užsiimti tarpininko tarp viešojo ir privataus sektoriaus poziciją – siekiame, kad Lietuvos įmonės pasinaudotų visomis teikiamomis verslo paramos galimybėmis ir taptų regiono skaitmenizacijos lyderėmis“, – pasakoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, koordinuojančio Skaitmeninių inovacijų centrą, vadovė dr. Laima Kaušpadienė.

ESIC partneriai yra sutelkę daugiametę tarptautinio bei nacionalinio bendradarbiavimo patirtį, kuri susijusi su kompetencijų ugdymu, eksperimentine plėtra, technologijų perdavimu ar kita inovatyvia veikla. Viename iš Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamų tarptautinių projektų atlikta lyginamoji analizė tarp Skandinavijos bei Baltijos šalių SIC parodė, kokie technologijų infrastruktūros bei kompetencijų skirtumai tarp šių dviejų regionų. „Skandinavijos šalys vis dar identifikuojamos kaip skaitmenizacijos lyderės, todėl ši analizė paskatino mus remtis gerąja praktika, telkti kompetencijas ir plėsti paslaugų spektrą“, – akcentuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė. Saulėtekio slėnio SIC iki metų pabaigos planuoja sėkmingai įdiegti virtualų skaitmeninės brandos įsivertinimo įrankį bei Baltijos jūros regiono šalių skaitmeninių kompetencijų žemėlapį – tai taip pat tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio SIC rezultatai.

Auganti regiono rinka – skaitmenizacijos procesų rezultatas

Pasaulinės rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Centrinės ir Rytų Europos, kuriai priskiriama ir Lietuva, ekonomika patyrė didelį augimą per pastaruosius 20 metų. 2019 metais šiame regione buvo fiksuojamas mažiausias nedarbo lygis, ženkliai išaugęs darbo produktyvumas ir šie skaičiai sparčiai vejasi fiksuojamus Vakarų Europoje. Skaitmenizacija identifikuojama kaip viena iš pagrindinių tokio augimo skatintojų bei planuojama, kad šis procesas ir toliau progresuos.

Aktyviai keletą metų veikiančio Robotikos skaitmeninių inovacijų centro, padedančio Lietuvos įmonėms skaitmenizuotis, vadovas Justinas Katkus pastebi, kad Lietuvos verslas jau supranta skaitmenizacijos naudą. „Lietuvoje stebime dviejų greičių ekonomiką. Viename vyrauja verslas, kurio procesai jau yra skaitmeniniai nuo pradžios iki pabaigos, žmonės dirba su naujausiomis priemonėmis, gali bet kuriuo metu sekti procesus, dirbti tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu, gali vertinti procesų efektyvumą. Tačiau turime ir kitą – verslus, kurie, deja, dar dirba su senosiomis, atgyvenusiomis technologijomis. Pastarajai verslo kategorijai mes ir turime padėti tapti konkurencingesniais, įveiklindami automatizacijos, procesų skaitmeninimo, robotizacijos ar kitus instrumentus. Jau yra aišku, kad skaitmenizacija visų pirma turi sudaryti sąlygas esamų darbo vietų ir verslo apimčių išlaikymui ir tokiu būdu padėti tiek Lietuvai, tiek Europai išlikti konkurencingoms.“

Vilniaus miesto administracijos patarėja skaitmenizacijos klausimais Eglė Radvilė džiaugiasi regiono skatmenizacijos ambicijomis: „Viena svarbiausių Vilniaus krypčių yra apjungti verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus skaitmeninį žinojimą ir juo dalintis. Skaitmeninės (angl. future readiness index) brandos suvienodinimas ir auginimas per informacines technologijas, AI, robotiką ir tarpusavio bendravimą yra Vilniaus siekis ir visų Vilniečių ateitis.“

Pandemija taip pat parodė, kad centrinės ir rytų Europos šalys dar neišnaudojo savo skaitmeninės ekonomikos potencialo limito. Pasikeitus rinkos aplinkai, atsirado beveik 12 mln. naujų interneto paslaugų vartotojų. Didžiausias naujų vartotojų augimas – tarp vyresnio amžiaus grupės žmonių. Tai matydami, privatūs verslai vis aktyviau ieško būdų prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus naujovių, didinti verslo procesų efektyvumą ir išnaudoti paramos atveriamas galimybes.

Europos skaitmeninių inovacijų centrą sudaro: VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos robotikos asociacija, Lietuvos biotechnologų asociacija, Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB BOD Lenses ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. 9 šio centro partneriai veikia Vilniaus regione ir reprezentuoja skirtingas kompetencijas bei sritis: mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, inovacijų paramos organizacijos, viešąjį sektorių atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybė. Visos šios organizacijos jau dabar vienija atskirus skaitmeninimo kompetencijų centrus, atstovauja jų interesus, koordinuoja bendras veiklas bei skatina tinklaveiką, o dabar apjungia savo jėgas, infrastruktūrą ir kompetencijas bendram siekiui – visapusiškos Lietuvos pramonės, smulkaus ir vidutinio bei viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos.

Klimato kaitos, mažėjančios bioįvairovės, senkančių žemės resursų bei taršos problemų sprendimai – pagrindinis mūsų kartos uždavinys. Tai Žemės mums užduodami klausimai, į kuriuos atsakymų pateiks verslas bei privatus sektorius. Taip lapkričio 19 dieną Vilniuje atidarydamas tarptautinę švariųjų technologijų konferenciją „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ teigė Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Lietuvos, Estijos, Suomijos, Danijos mokslininkai, investuotojai, startuoliai ir kiti inovacijų ekosistemos dalyviai konferencijoje tarėsi, kaip paskatinti švariųjų technologijų plėtrą Baltijos jūros regione, investicijas į žaliąsias inovacijas ir paspartinti verslo bei mokslo bendradarbiavimą siekiant žaliosios ekonomikos suklestėjimo.

Nuo žalių darbo vietų iki ateities mietų

Švariųjų technologijų ateitį ir naudą pristatęs „Greentech South“ vadovas ir „International Cleantech Network“ valdybos narys dr. Davidas Hutchinsonas akcentavo švariųjų technologijų reikšmę kuriant klimatui palankią, žiedinę ekonomiką. „Žalios darbo vietos, energetinė nepriklausomybė, tinkami gyvenimui miestai yra tik keli jos pavyzdžiai. Mūsų patirtis „Greentech South“ rodo, kad būtent tokios sąlygos yra reikalingos, norint greičiau pereiti prie nulinės emisijos“, – pabrėžė dr. D.Hutchinsonas.

Kaip švariųjų technologijų klasteriai gali paskatinti žaliosios ekonomikos pokyčius, kalbėjo AVAESEN klasterio vadovė Bianca Dragomir. „Europos žaliasis kursas sukurs 1 mln. naujų žalių darbo vietų ir proc. pakels BVP iki 2030 m. Norint pasiekti naują žalesnę realybę, Europai reikės kritinės masės atvirų, tarpusavyje bendradarbiaujančių, tarpsektorinių inovacijų ekosistemų, kuriančių teigiamą įtaką greitai ir dideliu mastu”, – sakė B.Dragomir.

Diskusijoje apie paramą švariųjų technologijų inovacijoms Baltijos šalyse „Supporting cleantech innovations in the Baltics“ patirtimi dalijęsi Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Danijos atstovai apžvelgė geriausias „cleantech“ naujovių palaikymo praktikas šiame regione.

Švarių technologijų idėjų nestinga, bet jų įveiklinimas – problema

„Norėdami pakeisti vartotojų elgesį ir kurti tvarias vertės grandines bei verslo modelius, pirmiausia turime įveiklinti švariąsias technologijas Baltijos šalyse“, – pabrėžė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko vadovė Laima Kaušpadienė.

Dirbant su jaunais novatoriais matyti, kad potencialą turinčių švariųjų technologijų idėjų tikrai netrūksta, tačiau kūrėjai dažnai stokoja žinių apie savo idėjų pritaikymą rinkai ir verslo kūrimo procesus. „Savo veiklomis siekiame jiems padėti: organizuojame verslumo mokymus, konsultuojame, siūlome prieigą prie mentorių tinklo, padedame užmegzti kontaktus su potencialiais partneriais ir investuotojais“, – dalijosi L.Kaušpadienė.

Mokslas ir verslas turi veikti išvien

Vilniaus universiteto Mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė partnerystę mokslinių tyrimų srityje išskyrė kaip labai svarbią dedamąją siekiant mokslo rezultatų ir inovacijų diegimo sėkmės.

„Bendradarbiavimas su verslo partneriais turi įtakos mokslinių tyrimų ir universitete vykdomų studijų kokybei, skatina didesnę studijų programų atitiktį darbo rinkos poreikiams, įgalina universitete sukauptą mokslinį potencialą ir užtikrina efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą”, – diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą švariųjų technologijų srityje sakė prof. Edita Sužiedėlienė.

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antano Čenio įsitikinimu, švariųjų technologijų verslas negali būti efektyvus be šiuolaikinio mokslo, tai pat kaip švariųjų technologijų mokslas negali pakeisti pasaulio be bendradarbiavimo su verslu.

Be minėtų aukštųjų mokyklų atstovų diskusijoje apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant švariąsias technologijas pasisakė Klaipėdos universiteto, Baltijos Aplinkos Forumo ir „Power Up Energy Technologies“ atstovai, o diskusijoje apie investicijas į švariąsias technologijas – verslo pre-akseleratoriaus „Cleantech ForEst“ (Estija), akseleratoriaus „Energy Spin“ (Suomija) ir hibridinio startuolių akseleratoriaus bei fondo „Katalista Ventures“ (Lietuva) atstovai.

Baltijos jūros regiono įmonės pristatė savo išradimus

Tarptautinės švariųjų technologijų konferencijos tikslai – supažindinti visuomenę su aplinkai naudingomis Baltijos šalių inovacijomis ir verslo atstovams sukurti erdvę užmegzti naudingas tarptautines pažintis. Renginio metu patirtimi bei žiniomis dalijosi ne tik Baltijos jūros regiono inovacijų ekosistemos veikėjai, bet ir įspūdingą patirtį šioje srityje sukaupę ekspertai iš Ispanijos bei Jungtinės Karalystės.

Baltijos jūros regiono įmonės pristatė savo išradimus, inovacijas transporto ir logistikos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, pateikė konkrečių tvaraus išteklių panaudojimo pavyzdžių.

Susipažinti bei rasti sąlyčio taškų turėjo galimybę tvariais sprendimais suinteresuoti politikai, Baltijos jūros regiono investuotojai, žaliųjų technologijų startuoliai, tyrėjai ir visi, neabejingi draugiškų aplinkai technologijų plėtra. Susitikimams ir naujiems kontaktams megzti pasitarnavo speciali konferencijos tinklaveikos platforma.

Paskelbtas beveik 1 mlr. eurų vertės „Horizontas 2020” kvietimas

Renginio pabaigoje Lietuvos mokslo tarybos Vyriausiasis specialistas Viktoras Mongirdas pristatė Europos žaliojo kurso kvietimą, pagrindines dalyvavimo jame ir finansavimo sąlygas.

Siekdama reaguoti į Europos ekologinio susitarimo tikslų skubumą ir užmojus, ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (H2020) paskelbė kvietimą, kurio vertė beveik 1 milijardas eurų. Kvietimą sudaro aštuonios teminės (klimatas, energetika, tvari pramonė, statyba ir renovacija, tvarus judumas, nuo lauko iki stalo, biologinė įvairovė, nustokime teršti) sritys ir kelios horizontalios sritys.

Tarptautinę konferenciją „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ organizavo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, Cleantech ForEst (Estija), Merinova Technology Centre (Suomija), CLEAN (Danija). Pagrindinis renginio partneris – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Kaip paskatinti švariųjų technologijų plėtrą Baltijos jūros regione, investicijas į žaliąsias inovacijas ir paspartinti verslo bei mokslo bendradarbiavimą siekiant žaliosios ekonomikos suklestėjimo? Lapkričio 19 dieną Vilniuje rengiamoje tarptautinėje švariųjų technologijų konferencijoje „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ tarsis Lietuvos, Estijos, Suomijos, Danijos mokslininkai, investuotojai, startuoliai ir kiti inovacijų ekosistemos dalyviai.

Pasak Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorės Laimos Kaušpadienės, Baltijos jūros regione kuriama daug švariųjų technologijų sprendimų, tačiau apie juos per mažai kalbama.

„Šia konferencija siekiame dviejų tikslų: supažindinti visuomenę su aplinkai naudingomis Baltijos šalių inovacijomis, o verslo atstovams sukurti erdvę užmegzti naudingas tarptautines pažintis. Renginio metu savo patirtimi bei žiniomis dalintis pakvietėme ne tik mūsų regiono inovacijų ekosistemos veikėjus, bet ir įspūdingą patirtį šioje srityje sukaupusius ekspertus iš Ispanijos bei Jungtinės Karalystės”, – sakė L. Kaušpadienė.

Švariųjų technologijų konferencijoje Baltijos jūros regiono įmonės pristatys savo išradimus, inovacijas transporto ir logistikos, energetikos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, pateiks konkrečių tvaraus išteklių panaudojimo pavyzdžių.

Ši konferencija - tai ir galimybė susipažinti bei rasti sąlyčio taškų tvariais sprendimais suinteresuotiems politikams, Baltijos jūros regiono investuotojams, žaliųjų technologijų startuoliams, tyrėjams ir visiems, kurie neabejingi draugiškų aplinkai technologijų plėtra. Nors konferencijos dalyviai ir žiūrovai bendroje erdvėje nesusitiks, visi registruoti dalyviai bus pakviesti į specialią tinklaveikos platformą.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio teigimu, norėdami stabdyti klimato kaitą, privalome investuoti į tvaraus vystymosi ir švariųjų technologijų kūrimą bei skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą: „Jei mokslo institucijos dalinsis savo sukauptomis žiniomis, mokslinių tyrimų baze ir kompetencijomis, o tvarius verslus kuriantys verslininkai bei startuoliai pasitelks mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, išvystysime inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus ir pagrįstai pretenduosime būti tarp švariųjų technologijų lyderių visame regione“.

Lietuvoje švariųjų technologijų sektorius – vienas iš prioritetinių sektorių, įtrauktų į Sumanios specializacijos strategiją. Jos įgyvendinimui skiriamos ES struktūrinių fondų priemonės, pavyzdžiui, MITA administruojama Europos Komisijos programa „Horizontas 2020“, kurios viena tematinių sričių kaip tik ir yra „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“.

Tarptautinę konferenciją „Baltic Clean Technology Conference & Matchmaking Event“ organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko koordinuojamas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, Cleantech ForEst (Estija), Merinova Technology Centre (Suomija), CLEAN (Danija). Pagrindinis renginio partneris - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Daugiau informacijos apie konferencijos programą, temas ir kalbėtojus galima rasti čia.

Spalio 16–18 d. trečius metus iš eilės vykęs Vilniaus miesto idėjoms skirtas hakatonas „Hack4Vilnius“ praturtino miestą 19 naujų idėjų, sprendžiančių miesto taršos, automobilių spūsčių, darnios kaimynystės, laisvalaikio planavimo, turizmo ir kitas Vilniaus problemas.

Nuotolinis renginys subūrė daugiau nei 150 dalyvių (programuotojų, verslo vystytojų ir kitų sričių atstovų), kuriems sprendimus plėtoti ir įgyvendinti padėjo 16 įvairių sričių specialistų, rizikos kapitalo fondų ir miesto organizacijų atstovų. Hakatone dalyvavusios komandos visą savaitgalį bandė įveikti inovatyvaus judumo mieste iššūkius, siūlė sumanaus, saugaus ir įtraukiančio miesto aplinkos sprendimus.

Renginio atidarymo metu „Hack4Vilnius“ globėjas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad Vilnius siekia būti radikaliausiai atvirų duomenų politiką įgyvendinančiu miestu, ir hakatono dalyvius ragino naudotis miesto duomenimis ir nebijoti kurti naujus sprendimus, kurie sugriautų net nusistovėjusias tradicijas.

"My Wonder Bird" komanda

Pagrindinį 1500 eurų prizą, įsteigtą „Cognizant Technology Solutions Lithuania“, laimėjo komanda „My Wonder Bird“, pasiūliusi sprendimą, kaip sumaniai, tačiau kartu produktyviai surasti ir apžiūrėti Vilniaus lankytinas vietas. Maršrutą lankytojas susiplanuoja „Tinder“ programėlės principu: patikusios vietos sudėliojamos į planą ir paskirstomos pagal atskiras dienas, nurodant optimalų maršrutą.

"GMA" komanda

Galimybę tris mėnesius toliau plėtoti savo sumanymą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ laimėjo komanda „GMA“, pasiūliusi idėją, kaip paskatinti moksleivius domėtis gamtos mokslais pasitelkiant realius eksperimentus ir taip išplečiant tradicinių mokyklų bendrojo ugdymo programų galimybes.

"ARfilter" komanda

Bilietus į didžiausią Baltijos šalyse vykstančią programuotojų konferenciją „Build Stuff 2020“ iškovojo „Arfilter“ komanda, pateikusi sprendimą, kaip pasitelkus dirbtinį intelektą ir pridėtinę realybę paskatinti žmones aktyviau dalyvauti balsuojant už įvairius projektus mieste.

Kompetencijas ugdys specialistas iš Danijos

,,Hack4Vilnius“ idėjoms padeda virsti realybe

Dalyvių komandoms – vertingi prizai ir kompetencijų ugdymo galimybė

___

Trys komandos, pasiūliusios kaip CO2 mažinimui patalpose efektyviai panaudoti dumblius, „įdarbinti“ žemės ūkio atliekas bei sukurti tvarias, biologiškai skaidomas pakuotes laimėjo pasaulinio žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinę atranką. Renginio metu taip pat vyko verslo, politikos bei mokslininkų diskusija apie būtinybę ir galimybes stabdyti klimato kaitą. 

Pirmoji vieta nacionaliniame konkurse atiteko komandai „Algy“, kuriančiai automatizuotą dumblių auginimo akvariumų tinklą, kuris filtruotų patalpų orą ir pašalintų CO2. Antrąją vietą pelnė „Pack’n GREEN“, siūlanti maistą išsinešti pakuoti į biologinę kompostuojamo popieriaus plaušienos pakuotę. Trečioji vieta atiteko komandai „Sustainline“, kuri rado sprendimą, kaip žemės ūkio atliekas panaudoti iš jų gaminant biologiškai skaidomas pakuotes.

Trys komandos laimėtojos pateko į kitą konkurso etapą ir įgijo galimybę savo idėjas pristatyti Europos finale. Pasiruošti Europos finalui komandoms laimėtojoms padės finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, skyręs laimėtojams mentorystės sesijas.

Konkurso dalyvių idėjos bei kitos žaliosios inovacijos turi potencialo bent iš dalies prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tam, kad būtų išvengta katastrofiškų klimato kaitos padarinių, ypač reikalinga tvari kelių itin taršių sektorių pažanga, tačiau svarbūs visi verslo ir gyventojų žingsniai link tvarumo, konkurso diskusijos „Verslo ir politikos vaidmuo stabdant klimato kaitą“ metu sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys.

„Globaliu mastu didžioji dalis šios taršos ateina iš energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto. Tvari pažanga šiuose sektoriuose duotų didžiausią teigiamą poveikį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Nemažinant taršos vidutinė Žemės temperatūra per ateinančius 80 metų galėtų pakilti 5 °C ir daugiau. Tai lemtų tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, maisto ir geriamo vandens stygių bei socialinių įtampų ir konfliktų didėjimą“, – pažymi J. Kilpys. 

Įmonių ateitis – tvarumas

Pasak programos partnerio banko „Swedbank“ Lietuvoje vadovės Dovilės Grigienės, didėjantis visuomenės sąmoningumas, politiniai sprendimai ir kintantis investuotojų požiūris lemia tai, kad visas ateities verslas privalės būti tvarus. 

„ES reikalavimai verslui dėl CO2 emisijų nuolat griežtėja, o ateityje netvarus verslo veikimas gali ne tik apriboti jo galimybes gauti finansavimą, bet ir tapti griežtų sankcijų objektu. Šiandieną tvarus verslas yra patrauklesnis darbuotojams, klientams ir investuotojams. Taigi, tvarių idėjų tapimo sėkmingais verslais potencialas kasdien auga, o tvarumo elementai versle tampa ne tik socialinės atsakomybės, reputacijos, tačiau ir verslo sėkmės garantu“ – sako D. Grigienė.

Kaip pažymi D. Grigienė, „Swedbank“ turi išsikėlęs aiškius tikslus, kaip sumažinti savo veiklos lemiamas CO2 emisijas – kitąmet beveik 40 proc. CO2 emisijų ketinama sumažinti atsisakant verslo kelionių ir renkantis nuotolinius susitikimus, patalpose bankas naudoja žaliąją energiją, efektyviai mažina atliekų kiekius bei rūšiuoja.

Savo klientus ir partnerius „Swedbank“ taip pat skatina rinktis tvaresnius sprendimus – suteikia palankesnes finansavimo sąlygas mažiau taršiems automobiliams, namų saulės elektrinėms, į tvarumo kriterijus atsižvelgia finansuodamas verslus, investuodamas. Pernai į tvarų verslą „Swedbank“ Lietuvoje nukreipė 370 mln. eurų pensijų fondų lėšų.

Tvarumą dar tik bando prisijaukinti

„Katalista Ventures“ bendraįkūrėja bei vadovė Greta Radzevičiūtė sako, kad nors jauni verslai, startuoliai supranta tvarumo svarbą bei nori prisidėti prie teigiamų pokyčių, žinių, kaip tai gali padaryti, jiems trūksta.

„Nors ir daug startuolių jau kalba apie tvarumą bei suvokia šios temos svarbą, žinių lygis, kas yra tvarumas, kaip sukurti tvarius verslo modelius, kaip matuoti savo poveikį bei jį teisingai iškomunikuoti, vis dar yra gana žemas. Norint kurti iš tiesų tvarius verslus, sprendžiančius opias pasaulines problemas, tvarumas turi tapti ne tik atskiru startuolio departamentu ar strategijos dalimi, ji turi būti integruotas taip, kad tvarumo strategija bei verslo strategija būtų vienas ir tas pats, o visi startuolio komandos nariai remtųsi tais pačiais, pagal verslo strateginius tikslus nustatytais tvarumo prioritetais“, – kalba G. Radzevičiūtė.

Itin svarbus vaidmuo tenka politikai

Savo ruožtu eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovas Marius Vaščega pasakoja apie politikos vaidmenį stabdant klimato kaitą bei ES Žaliąjį kursą, kuriuo Bendrija siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui

„Klimato kaita yra sisteminė krizė, kuri skausmingai ūmėja ir grasina fatališkais padariniais. Ji reikalauja mūsų neatidėliotino dėmesio. Europos žaliasis kursas yra sisteminis atsakas į sisteminę klimato kaitos krizę. Jis susideda iš aiškios žaliosios strategijos visoms sritims nuo energetikos, transporto ir statybų iki išteklių naudojimo, bioįvairovės ir aplinkos apsaugos. Jo tikslas – sukurti naują, tvarią ekonomiką, gerbiančią natūralias pasaulio ribas“, – sako M. Vaščega.

M. Vaščega sako, kad Europos Komisija (EK) stengiasi ir savo pavyzdžiu demonstruoti, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tai – toli pažengusi skaitmenizacija, galimybė darbuotojams gauti kompensacijas viešojo transporto kelinėms, kuriomis naudojasi daugybė EK darbuotojų.  Pasak jo, miestuose viešojo transporto naudojimas ypatingai prisideda prie CO2 emisijų mažinimo.

„Taip pat labai svarbu nepamiršti pandemijos metu išmoktų pamokų. Paaiškėjo, kad nebūtina turėti tiek daug verslo ir kitų kelionių – daugybę klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu, kartais netgi efektyviau ir dalyvaujant daugiau žmonių nei gyvai“, – kalba M. Vaščega.

„ClimateLaunchpad“ konkursas leidžia dalyviams pasitikrinti savo verslo idėjos potencialą, išgirsti naudingų patarimų, o nugalėtojams – patraukti tarptautinių investuotojų ir partnerių dėmesį“, – sako konkurso organizatoriaus – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko – direktorė Laima Kaušpadienė.

„ClimateLaunchpad“ – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio nacionalinę atranką Lietuvoje nuo 2015 metų vykdo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Pagrindiniai 2020 m. programos partneriai – „Swedbank“ Lietuvoje bei finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“.

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/3hvk2iE 

Renginio video: https://bit.ly/3ldDpif

Saulėtekio slėnyje telkiamas skaitmeninių inovacijų kūrimo ir diegimo branduolys – čia 2023 metais iškils naujas Skaitmeninių inovacijų centras. Centro pastato plėtrai numatoma skirti apie 6 mln. eurų, iš kurių iki 30 % sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos, kita dalis – banko paskola. Planuojama, jog Skaitmeninių inovacijų centras per beveik 6 metų laikotarpį įmonėms suteiks paslaugų už beveik 33 mln. Eurų. Numatoma, jog Centro paslaugomis besinaudojančios įmonės sukurs per 450 naujų gaminių, paslaugų ar procesų prototipų.

Naujausia infrastruktūra už beveik 2 mln. eurų

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre veiks 14 įvairaus pobūdžio laboratorijų bei 11 tyrimų, prototipų gamybos, testavimo patalpų. Jose bus įdiegta naujausia, beveik 2 mln. Eur vertės įranga. Centro paslaugomis naudosis skaitmeninius sprendimus kuriančios ir diegiančios įmonės, kurios veikia informacinių technologijų, lazerių ir nanotechnologijų, švariųjų technologijų, gyvybės mokslų ir biotechnologijų, elektroninių prietaisų ir mechatronikos, skaitmeninės statybos ir projektavimo technologijų srityse. Skaitmenizacijos paslaugas Centre teiks plati centro narių grupė, kurią sudaro tokios įmonės, kaip „Femtika“, „CasZyme”, „R and R Technology”, „Prodivi“, „Critical Security“, „SENSmetry“, „Saulės grąža“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, „ECM studija“. Centro veiklą koordinuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.

Prieiga prie visos Saulėtekio slėnio infrastruktūros

Iki 7000 kv. m. dydžio centras iškils greta kitų Saulėtekio slėnyje esančių atviros prieigos centrų – Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gyvybės mokslų centro, Biotechnologijų verslo inkubatoriaus. Saulėtekio slėnyje veikia Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – jų sinergija padės geriau išnaudoti inovacinį, mokslinį bei technologinį potencialą įmonių skaitmeninimui ir spartesniam jų prisitaikymui prie ketvirtosios pramonės revoliucijos. 

Pagalba norintiems skaitmenizuoti savo procesus 

Numatoma, jog naujame Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centre vyks renginiai, mokymai ir kursai, bus teikiamos konsultacinės ir inovacijų paramos paslaugos. Įmonės, ieškančios pagalbos skaitmenizuojant verslo procesus, jau dabar gali kreiptis į Centro komandą. Centro komandą sudaro skaitmeninių inovacijų ekspertai, teikiantys konsultacijas bei atliekantys įmonių technologinius auditus. 

„Skaitmeninės technologijos vystosi labai sparčiai ir verslo skaitmenizacija nebėra tik konkurencingumo rinkoje klausimas, tai – išlikimo klausimas. Šiuo metu gausu kvietimų ir finansavimo galimybių, skirtų verslo procesų skaitmeninimui, todėl labai rekomenduojame jais pasinaudoti. Norintys skaitmenizuoti verslo procesus, bet nežinantys nuo ko pradėti ar stokojantys žinių, gali kreiptis į Centro ekspertus, kurie suteiks reikiamą informaciją ir perduos gerąją patirtį”, – teigia Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, kuris koordinuoja Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centrą, vadovė.

Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centrą 2017 m. įkūrė ir koordinuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Centras vienija Lietuvos skaitmeninių inovacijų lyderius ir bendradarbiauja su daugiau nei 50 partnerių organizacijų visoje Europoje.

Pandemijos kontekste ima ryškėti dar didesnė tvarumo svarba – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas „ClimateLaunchpad“ šįmet pritraukė rekordinį 3 tūkst. dalyvių skaičių iš įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvą. Rugpjūčio 21-ąją 8 lietuvių komandos susitiks nacionaliniame konkurso finale. Tarp pretendentų laimėti nacionalinį konkursą – tvaresnių pakuočių, žemės ūkio veiklos bei inovacijų švaresniam patalpų orui idėjos.

„Kelyje link tvaresnio rytojaus svarbūs trys dalykai – kiekvieno gyventojo indėlis, dabar egzistuojančio verslo pokyčiai ir inovacijos. Pastarųjų atveju konkursas leidžia pasitikrinti savo verslo idėjos potencialą, išgirsti ekspertų patarimus, o nugalėtojams – patraukti tarptautinių investuotojų dėmesį“, – sako konkurso organizatoriaus – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko – direktorė Laima Kaušpadienė.

Savo ruožtu programos partnerio Lietuvoje banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė atkreipia dėmesį į tai, kad šalies visuomenė tvarumo temoje tampa sąmoningesnė. Keičiasi ir reikalavimai verslui, todėl tvarios idėjos ir inovacijos turi didelį potencialą ir yra ypač patrauklios investuotojams. „Kovoje su klimato kaita reikšminga kiekviena inovacija, galinti žmonių ir verslų kasdienybę padaryti draugiškesnę aplinkai. Visuomenei, politikams ir investuotojams vis labiau atsigręžiant į tvarias verslo idėjas, jų potencialas kasdien didėja. Svarbu suprasti, kad tvarumas yra susijęs ne tik su rizikom, bet ir su didžiulėmis verslo plėtros galimybėmis. „Swedbank“ tvarumas yra strateginės svarbos sritis, todėl matome didelę prasmę prisidėti prie žaliųjų verslumo iniciatyvų, tokių kaip „ClimateLaunchpad“, – teigia D. Grigienė.

Ieško sprendimų atliekų, plastiko ir CO2 mažinimui

Nacionalinėje Lietuvos atrankoje šiemet varžosi 8 komandos:

• „Ncellum“ komandos idėja – iš kankorėžių atliekų gaminti nanokristalinę celiuliozę, kuri suformuotų ir stiprintų bioplastiką bei mažintų plastiko kiekį. Šią technologiją galima naudoti maisto ir gėrimų pakuotėms;
• „Sustainline“ atkreipė dėmesį į tai, kad netinkamai tvarkomos žemės ūkio atliekos sukelia didelių ekologinių problemų. Komanda rado sprendimą jas efektyviai panaudoti iš jų gaminant biologiškai skaidomas pakuotes.
• Lietuvoje per metus išmetama apie 100 tūkst. tonų plastiko atliekų, iš jų nemažą dalį sudaro vienkartinio naudojimo gaminiai. Todėl komanda „Pack’n GREEN“ siūlo maistą išsinešti pakuoti į biologinę kompostuojamo popieriaus plaušienos pakuotę.
• „Sweeperly“ siekia surasti sprendimą, kuris skatintų žmones labiau rūpintis savo aplinka ir padėti jai apsivalyti nuo šiukšlių. Komanda kuria skaitmeninę platformą, kuri atliks ne tik motyvacinę funkciją, bet ir pagelbės organizuojant šiukšlių rinkimo akcijas savo gyvenvietėje.
• Komanda „Elertis“ kuria skaitmeninę atsinaujinančios energetikos rinką, kuri sujungtų visus rinkos dalyvius ir leistų tiesiogiai pirkti ir parduoti žaliąją energiją.
• „Algy“ atrado sprendimą, kuris padėtų efektyviau panaudoti pramonei, medicinai ir visai ekosistemai itin svarbų elementą – dumblius. Komanda nori sukurti visiškai automatizuotą dumblių auginimo akvariumų tinklą, kuris filtruotų patalpų orą ir pašalintų CO2.
• Komanda „BGW Direction“ kuria platformą, kuri žemės ūkio įmonėms padėtų lengvai įsivertinti išmetamų teršalų mastą ir gauti rekomendacijas, kaip sumažinti bei valdyti išmetamą CO2 kiekį.
• „GreenerWhileBetter“ siekia teikti asmenines konsultavimo paslaugas, kurios padėtų verslui tapti tvaresniam ir efektyvesniam bei skatintų geriau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

Laimėtojai atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse

Nacionalinio finalo metu komandos pristatys savo idėjas ir varžysis dėl galimybės atstovauti Lietuvai Europos finale. Europos finalo nugalėtojai dalyvaus pasauliniame konkurse bei turės galimybę laimėti kvietimus į Europos inovacijų ir technologijų instituto akceleravimo programą „Climate-KIC“. Į Europos finalą pateks 3 komisijos atrinktos komandos. Pasiruošti tarptautiniam finalui komandoms laimėtojoms padės finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „ROCKIT“, skiriantis laimėtojams mentorystės sesijas. „Lietuva jau dabar yra gerai žinoma visada pasaulyje kaip finansinių technologijų centras. Tikiu, kad ateityje galime tapti ir tvarių inovacijų bei žaliojo verslumo lyderiais. Mes savo ruožtu esame pasiruošę padėti Lietuvos komandoms nustebinti pasaulį,“ – komentuoja „ROCKIT“ vadovė Šarūnė Smalakytė.

Ankstesnių metų konkurso dalyviai sėkmingai vysto idėjas

Lietuva „ClimateLaunchpad“ konkurse dalyvauja nuo 2015 metų. Mūsų šalį atstovavusios komandos didžiajame konkurso finale yra dukart pripažintos kaip vienos geriausiųjų idėjų. Tarp visų laikų TOP 15 konkurso idėjų pateko lietuvių komanda „Black is the new green“, pasiūliusi anglies pluoštą gaminti iš atsinaujinančių išteklių, ir komanda „R-solar“, pristačiusi naują efektyvesnę saulės elektrinių modulių perdirbimo technologiją.

Net kelios ankstesnių metų komandos toliau sėkmingai tęsia savo veiklą: „Biovala“ vysto mobilų bioreaktorių, skirtą užterštų žemės plotų valymui; „Popa Boat“ sukūrė ir Klaipėdoje siūlo išbandyti saulės energija varomą, aplinkai draugišką katamaraną; „HempCup“ kuria vienkartinių ir daugkartinių indų gamybos technologiją, panaudojant kanapių pluoštą bei spalius; o „BalticFreya“ plėtoja vertikalios žemdirbystės sprendimą, papildytą išmania stebėjimo sistema.

Finišavo tris mėnesius trukusi tvaraus verslo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Dėl piniginių premijų, galimybės pristatyti savo startuolio idėją Lenkijoje organizuojamame „Wolves Summit“ konkurse bei gauti 10 nemokamų mentorystės valandų iš ekspertų susirungė 9 komandos. Pirmoji vieta atiteko „Elertis“ komandai, kuri kuria platformą, leisiančią̨ žmonėms pirkti ir parduoti atsinaujinančią̨ energiją saugiai ir greitai.

„Džiaugiamės, kad padėdamas skleistis 10-čiai tvaraus verslo idėjų „Futurepreneurs“ sėkmingai finišavo nepaisant karantino apribojimų. Dar daugiau – virtualūs susitikimai tapo produktyvesni, o į programą tokiomis pačiomis sąlygomis galėjo įsitraukti dalyviai iš kitų miestų ar šalių. Komandas finalinio renginio metu vertino tarptautinė komisija, kurią sudarė verslo ir tvarumo ekspertai iš Lietuvos, Nyderlandų ir Izraelio“, – sako Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio „Futurepreneurs“ programą, vadovė Laima Kaušpadienė.

Pagrindinio programos partnerio banko „Swedbank“ vadovės Dovilės Grigienės teigimu, programos metu vystytos idėjos dar kartą patvirtino, kad ateitis priklauso tvariam verslui

„Tvarumas „Swedbank“ yra strateginės svarbos sritis, todėl siekiame ne tik integruoti jį į savo verslo procesus, bet ir prisidėti prie tvarumo idėjų skatinimo visuomenėje. „Futurepreneurs“ tapo ta prasminga iniciatyva, kurioje išvydome jaunus žmones, būsimus verslininkus, turėjusius galimybę savo vizijoms ir idėjoms suteikti apčiuopiamą formą. Džiugu, kad šios vizijos nuo pat pradžių savyje turėjo tvarumo elementų, o komandos – siekį spręsti visuomenei aktualias problemas“, – teigia D. Grigienė.

Tai, kad tvarumo elementas yra tarp daugelio jaunų ir būsimų verslininkų prioritetų rodo ne tik „Futurepreneurs“ dalyvių idėjos, bet ir „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Net 73 proc. turinčių arba planuojančių savo verslą 18–29 m. šalies gyventojų sako, kad verslo esmė – rasti pusiausvyrą tarp pelno siekimo ir socialinės atsakomybės.

Tarp nugalėtojų - energetikos ir sveikatos apsaugos sričių inovacijos

Pirmąją vietą laimėjusiai „Elertis“ komandai atiteko 1 tūkst. eurų piniginis prizas bei galimybė savo idėją be papildomos atrankos pristatyti projekto partnerių iš Lenkijos organizuojame „Wolves Summit“ konkurse. Komanda siekia transformuoti esamą elektros energijos sistemą, įnešdama į rinką daugiau lankstumo, atvirumo ir inovacijų̨ bei sukurdama platformą prekybai atsinaujinančia energetika.

Savo prizą „Elertis“ taip pat skyrė ir projekto partneriai „Katalista Ventures“. „Elertis“ vystomą produktą jie išskyrė kaip tvariausią projekto idėją ir komandai padovanojo 10 valandų nemokamos savo ekspertų mentorystės.

Antrą ir trečią vietas pasidalijo komandos „Act On Crisis“ bei „Nosticks“. Joms atiteko atitinkamai 600 ir 300 eurų piniginiai prizai bei vietos „Wolves Summit“ konkurse. Komanda „Act On Crisis“ kuria programėlę, padėsiančią rūpintis emocine sveikata. Tuo metu komanda „Nosticks“ kuria medicininį prietaisą̨, kuris padėtų̨ diagnozuoti ligoninės pacientams giliųjų̨ venų̨ trombozę prieš̌ pasirodant simptomams.

Žinios ir patarimai iš sričių lyderių

Prieš tris mėnesius startavusios programos metu dalyviai turėjo galimybę išgirsti savo sričių profesionalų pranešimus bei sudalyvauti praktiniuose mokymuose. Projekto atidarymo metu patirtimi dalijosi „Silicon Vikings“ vadovė Charlotte Danielsson, „Swedbank“ vadovė D. Grigienė, „Katalista Ventures“ ir „Lietuvos verslo angelų tinklo“ atstovai

Vėliau sekė penkios praktinės mokymų sesijos. Jų metu lektoriai dalinosi savo žiniomis apie skirtingus verslo vystymo etapus. Dalyviai išgirdo praktinių patarimų ­– nuo koncepcijos iki galutinės idėjos ir jos pristatymo investuotojams. Tarp šių praktinių sesijų dalyviai dirbo komandose, konsultavosi su mentoriais.

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/34p5pJX 

Renginio video: https://bit.ly/2Qjhecr

Organizatoriai akcentuoja tvarumą, kuris ne tik lems didesnį startuolių, naujų verslų patrauklumą, bet ir tampa būtinybe.

„Pastaraisiais metais tvarumui skiriama vis daugiau dėmesio. Padidėjo ne tik visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys, bet ir investicijos į tvarų, globalias problemas sprendžiantį verslą. Statistika rodo, kad šiuo metu Europoje yra daugiau nei 500 išorės investicijas pritraukusių startuolių, kurių verslo pagrindas – bent vieno iš Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų siekimas“, – pranešime spaudai cituojama Laima Kaušpadienė, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio „Futurepreneurs“ programą, vadovė.

Dovilės Grigienės, pagrindinio „Futurepreneurs“ partnerio banko „Swedbank“ vadovės, teigimu, norint, kad verslo idėja turėtų potencialą, ji nuo pat pradžių privalo būti tvari.

„Pasaulinio tvarių investicijų aljanso duomenimis, nuo 2014 m. iki 2018 m. tvarių investicijų portfelis Europoje išaugo 24%. „Swedbank“ savo veikloje taip pat puoselėja tvarumo idėjas. Manome, kad kiekvieno brandaus verslo pareiga yra šiomis idėjomis įkvėpti pradedančius verslus, dalytis su jais žiniomis“, – nurodo D. Grigienė.

Charlotte Danielsson, „Silicon Vikings“, Šiaurės Europos ir Baltijos šalių tinklo, jungiančio startuolius su Silicio slėniu, vadovė, nurodo, kad visi nauji verslai, Europoje besikuriantys startuoliai, jau skiria didelį dėmesį tvarumui.

„Tvarumo idėjų puoselėjimas kuriant startuolius, vystant verslą neabejotinai yra viena ryškesnių pastarojo meto tendencijų. Europoje darnaus vystymosi tikslai vaidina didesnį vaidmenį visų pradedančių įmonių verslo planuose negu JAV, nepaisant to, kokios srities tai startuoliai. Valstijose atsiranda vis daugiau tvarius produktus kuriančių kompanijų, tačiau jos ne visada siekia, kad jų pačių veikla būtų tvari“, – kalba Ch. Danielsson.

Tarptautinė tvaraus verslo pre-akceleravimo programa „Futurepreneurs“ veikia ketvirtus metus. Orientuota į labai ankstyvos stadijos verslą programa mokymų ir praktinių užduočių pagalba padeda išauginti startuolį nuo idėjos, iki sprendimo, kurį galima pristatyti investuotojams.

Trečiadienį startavusios programos dalyviai dirbs komandomis, savo verslo idėjas jie vystys du mėnesius. Per tą laiką bus surengtos 5-ios mokymų sesijos, kurias ves savo sričių ekspertai. Dalyviai bus supažindinami su verslo pagrindais bei svarbiausiais žingsniais, kuriuos turi atlikti būsimi sėkmingi startuoliai. Savo patirtimi čia dalinsis „Silicon Vikings“, „Swedbank“, „Katalista Ventures“ ir „Lietuvos verslo angelų tinklo“ atstovai.

Renginio video įrašas: https://bit.ly/3lf5gyI

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/2FVLLuZ

Renginio after-movie: https://bit.ly/2EoK20u 

Rugsėjo 20–22 d. vyko antrasis ,,Hack4Vilnius“ hakatonas, kurio metu dalyviai ieškojo inovatyvių sprendimų, kaip Vilniaus miestą paversti sveikesniu, švaresniu, sumanesniu  ir judresniu. ,,Inovacijų savaitę“ užbaigęs renginys susilaukė daugiau nei 150 dalyvių susidomėjimo. Dvi paras trukusiame idėjų generavimo maratone savo jėgas išbandė ne tik įmonių atstovai, studentai, bet ir moksleiviai, kurių jauniausiam buvo vos trylika. 

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sveikindamas hakatono dalyvius džiaugėsi, kad jo globojamas renginys tapo tęstiniu ir pabrėžė, kad šiuolaikiniame ir skaidriame mieste jo administravimas neapsieina be visiems atvirų duomenų. Jis taip pat linkėjo dalyviams, kad jų sukurtos idėjos taptų garsios ir už Lietuvos ribų, kaip kad pernai laimėjusi ,,GetPet“ programėlė, apie kurią rašė The Washington Post“, „The New York Times“, „MailOnline“ bei kiti portalai.

Hakatono metu dalyviai naudodamiesi atvirais Vilniaus miesto duomenimis sprendė tiek savo pačių pastebėtas sostinės problemas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų įstaigų iškeltus uždavinius. Viso renginio metu komandos galėjo konsultuotis su daugiau kaip 20 mentorių iš ,,Trafi“, Turto banko, ,,Susisiekimo paslaugų“, vieno iš pirmaujančių Izraelyje „Inno-Negev“ akseleratoriaus ir kitų įmonių bei organizacijų.  Komandų pasiūlytos idėjos varijavo nuo aplinkos tvarkymo sprendimų, viešų erdvių dalijimosi, demokratijos skatinimo iki Vilnių geriau pažinti leidžiančių programėlių ir savanorystę palengvinančių platformų. 

Sekmadienį iš 23 komandų buvo atrinkti ir paskelbti hakatono nugalėtojai. Pagrindinis prizas, įsteigtas įmonės ,,Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 1500 eurų čekis tolimesniam idėjos vystymui, atiteko komandai ,,RainDrop“, pateikusiai realų prototipą sensoriaus, kuris matuotų dirvožemio drėgmę ir siųstų informaciją į duomenų bazę. Realiuoju laiku drėgmę matuojantis ir informaciją perduodantis sensorius padėtų želdynų priežiūrą vykdančiai įmonei efektyviau vykdyti savo darbą, taip Vilniaus miestą paverčiant žalesniu ir patrauklesniu. 

Bilietai į „Build Stuff 2019“ konferenciją atiteko komandai ,,Vilantis“, pasiūliusiai telefono programėlę, registruojančią vairuotojų vairavimo įgūdžius ir siūliusią nuolaidomis apdovanoti pavyzdingiausius vairuotojus. ,,Lux Express“ įsteigtą prizą – bilietus pirmyn ir atgal pasirinkta kryptimi – laimėjo komanda ,,Pasaka“, pasiūliusi platformą ,,Mano Vilnius“, kuri skatintų demokratiją bei suteiktų galimybę Vilniaus miesto savivaldybei kartu su vilniečiais generuoti idėjas miestui. ,,Trafi“ įsteigtą 300 eurų ,,Amazon“ čekį laimėjo komanda, pasiūliusi geriausią mobilumo sprendimą – SMS žinute gaunamus viešojo transporto tvarkaraščius, neturintiems išmaniojo telefono. 3 mėnesių narystė VGTU ,,Linkmenų fabrike“ atiteko ,,SpaceCam“ komandai, pasiūliusiai dirbtinio intelekto sprendimą kovojant su vandalizmu mieste. 3 mėnesių narystę Saulėtekio slėnio mokslų ir technologijų parko bendradarbystės erdvėje ,,Work Inn“ laimėjo komanda ,,Susitvarkom“, kuri pasiūlė platformą, padedančią organizuotai tvarkyti šiukšlių išvežimą mieste. Code academy prizas atiteko ,,Lituanica X“ komandai, pasiūliusiai sprendimą, kaip dalintis vaikų kuriamais žaidimais interneto portaluose. 

Renginio organizatoriai: Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, „Cognizant Technology Solutions Lithuania“, „Go Vilnius“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, ,,Inovacijų savaitė“. 

Renginio after-movie: https://bit.ly/3hp1Gjh

Pasirašyta Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartis, kurios įgyvendinime dalyvaus 25-ios įmonės, valstybės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos. Kaip skelbiama atsiųstame pranešime spaudai, sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai ketina bendradarbiauti kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus.

„Visame pasaulyje augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir žmogiškos veiklos padarinių aplinkai, švariosios technologijos įgyja vis didesnę reikšmę tiek įmonių veikloje, tiek visų žmonių kasdieniame gyvenime. Įsteigdami švarių technologijų klasterį norime paskatinti skirtingų verslo, mokslo ir viešųjų organizacijų kooperavimą vykdant sprendimų paiešką, kuriant ir diegiant inovacijas, galiausiai, stiprinant visos šalies įvaizdį švariųjų technologijų srityje“, – teigia naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė Laima Kaušpadienė.

Pasak L. Kaušpadienės, švariosios technologijos apima bet kokį procesą, produktą ar paslaugą, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai per energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tvarų resursų naudojimą, aplinkosaugines veiklas. Tai gali būti technologijos, susijusios su antrinių žaliavų perdirbimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ekologišku transportu, taupiaisiais apšvietimo sprendimais, išmaniomis pastatų valdymo sistemomis.

Pereiti prie žaliosios generacijos ir diegti kitus aplinką tausojančius sprendimus yra tarp „Lietuvos energijos“ grupės siekių.
„Lietuvos energijos“ strateginis tikslas – tapti viena inovatyviausių energetikos bendrovių pasaulyje. Be to, siekiame, kad inovacijos ir švariosios technologijos atneštų tiesioginės naudos Lietuvai. Dalyvavimas švariųjų technologijų klasterio steigime ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis bei verslu yra aiškus žingsnis įgyvendinant strategijoje iškeltus tikslus“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, jau ne vienerius metus universitetas skiria daug dėmesio darniosioms statybos, transporto, aplinkos ir energetikos technologijoms

„Mokslo institucijos atlieka svarbų vaidmenį diegiant inovacijas ir skatinant teigiamus pokyčius visuomenėje. Prisidėdami prie švarių technologijų klasterio esame pasirengę dalytis savo sukauptomis žiniomis, mokslinių tyrimų baze ir kompetencijomis sumaniųjų specializacijų srityse“, – teigia prof. A. Daniūnas.

„Mokslas, technologijos ir inovacijos – tai kiekvienos šiuolaikinės valstybės konkurencingumo pagrindas. Pasaulyje šiuo metu vyksta didelio masto klimato pokyčiai, kurie daro didesnį ar mažesnį poveikį visoms šalims, todėl tvaraus vystymosi ir švariųjų technologijų reikšmė tampa vis aktualesnė. Savalaikis šių technologijų įsisavinimas per artimiausią dešimtmetį gali lemti ne tik atskirų įmonių ar organizacijų, bet ir visos valstybės proveržį. Švariųjų technologijų klasteris yra pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo“, – sako Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

Švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį pasirašė 4 klasterio nariai – „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas ir klasterio koordinatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“.

Iš viso klasterio veikloje dalyvauja 25 organizacijos – nuo aukštųjų mokyklų ir tyrimų institucijų, verslo įmonių iki verslo asociacijų. Klasteris yra atviras naujiems nariams, todėl tikimasi, kad ateityje prie jo prisijungs ir kitos organizacijos, norinčios prisidėti kuriant ir plėtojant inovacijas šioje srityje.

Panašūs švariųjų technologijų klasteriai veikia daugelyje pažangių pasaulio šalių. Klasteriu siekiama, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse.

Vykdant klasterio veiklas bus didinama švariųjų technologijų sričių integracija, tarpdiscipliniškumas. Ketinama ieškoti aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų švariųjų technologijų srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o kuriant bei diegiant inovacijas, bus didinamas tiek atskirų klasterio narių, tiek viso švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumas tarptautiniu mastu.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalio pradžioje paragino imtis aktyvių priemonių stabdant pasaulinį klimato šilimą. Siekiant išvengti dar didesnių klimato pokyčių, per artimiausią dešimtmetį į atmosferą išskiriamas anglies dvideginio kiekis, anot mokslininkų, turėtų būti sumažintas beveik du kartus, o 85 proc. visos elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių

Klasterio iniciatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ nuo 2015 m. vykdo nacionalinę pasaulinio konkurso „Climate Launchpad“ atranką. Tai – didžiausias tarptautinis žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio metu ieškoma inovatyvių švariųjų technologijų sumanymų, o geriausiems projektams užtikrinamas palaikymas tolesnei jų plėtrai.

Švariųjų technologijų klasterio nariai: VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų̨ parkas“ (Klasterio koordinatorius), UAB „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Lietuvos energetikos institutas, UAB „Rokvesta“, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Eksponentė“, UAB „Bioversija“, UAB „Ineco“, UAB „Rekin“, UAB „Saulės grąža“, UAB „Super solem“, UAB „Saulės vėjo aruodai“, UAB „Soli Tek cells“, UAB „Solet technics“, UAB „Mes darom“, VšĮ „Susivienijimas ŽALI.LT“, UAB „Insectum“, Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Žaliosios politikos institutas“.