Naujienos

2021-01-29
 Žmonės nebesigėdija dėvėtų drabužių ir naudotų daiktų: kas iš to verslui?

Lietuviai vis drąsiau perka dėvėtus drabužius ir naudotus daiktus. Anksčiau vyravusį požiūrį jog tai – sunkiau besiverčiančių žmonių pasirinkimas, keičia supratimas, kad naudotas daiktas – ne mažiau geras, o toks pirkinys – pigesnis ir atsakingesnis. Pasak specialistų, antrinę daiktų rinką augina didėjantis žmonių ir pačių įmonių sąmoningumas, o tai atveria galimybes kurtis naujiems, tvariems verslams.

Nebėra gėda ar „dėmė“

Sigita Žvirblytė, tvarumo specialistė ir dabartinė „Vinted“ tvarumo vadovė, pasakoja, kad žmonių požiūris į dėvėtus drabužius keičiasi, pirmiausia dėl to, jog antrinėje rinkoje atsiranda vis daugiau geros kokybės rūbų ir namų dekoro daiktų. Anksčiau drabužiai atkeliaudavo iš geriau gyvenančių šalių ir buvo matomi kaip daug prastesnė alternatyva naujiems daiktams. Tačiau šiandien dėvėtų drabužių pasiūlos srautas visai kitoks – tai geri, gražūs, madingi ir geros kokybės rūbai, kurie parduodami nenudėvėti ir neatitarnavę savo gyvavimo laiko.

„Dabar ši rinka – visiškai normali apsipirkimo alternatyva. Žmonės noriai pardavinėja savo drabužius, namų dekoro daiktus, o tai savaime skatina juos pačius įsigyti naudotą daiktą. Pirkti dėvėtus rūbus tampa paprasčiau, kai supranti, kad jie atkeliauja iš tokių pat žmonių kaip tu. Tuo pat metu tai ir protingas žingsnis – neužkraunamos spintos ir namai, atgaunama dalis daikto vertės, naujieną įsigyti pigiau ir neprisidedama prie ekologinės krizės. Tad vakarietiškas požiūris išties skverbiasi – tai nebėra gėda ar „dėmė“, – įsitikinusi specialistė.

Kas galbūt vis dar stabdo žmones? Pasak S. Žvirblytės, dalis žmonių vis dar nėra iki galo susitaikę, kad drabužį prieš tai dėvėjo kitas asmuo, tačiau užtikrinus visus higienos standartus, ši problema taip pat išnyksta.

Vis tik specialistė pažymi, kad įvairių kartų požiūriai šiuo klausimu skiriasi. „Z karta –  jauni, skaitmeniniame amžiuje užaugę ir kitokį požiūrį į vartojimą turintys asmenys: jie labiau sąmoningi tvarumo klausimu, mažiau lojalūs prekių ženklams, jiems ne taip svarbu, ar rūbą parduoda didelė kompanija, ar mažas startuolis, ar jis dėvėtas, ar naujas. Jiems labiau rūpi, kad drabužis juos visapusiškai reprezentuotų: būtų ne tik gražus, bet ir pati kompanija komunikuotų kažkokią žinutę apie juos.

Tuo tarpu tūkstantmečio karta – žmonės, šiuo metu turintys didžiausią perkamąją galią, į pirkimo sprendimus vis labiau įtraukiantys tvarumo aspektą, tačiau dar nelinkę įdėti daug pastangų ir laiko į visapusiškai geriausio pasirinkimo ieškojimą. Vyresnių kartų atstovų vartojimo įpročiai yra jau susiformavę, tad mažiau paliesti šio judėjimo. Tarp šių žmonių vis dar gali vyrauti požiūris, kad į dėvėtų drabužių parduotuvę einama dėl to, jog finansinės galimybės yra ribotos, o ne dėl to, kad tai – alternatyvi apsipirkimo galimybė“, – pasakoja dėvėtų drabužių platformos atstovė.

Drabužiai ant pakabų parduotuvėje

Antrinė rinka auga kaip atsakingas pasirinkimas

Pasak S. Žvirblytės, antrinė, t. y. naudotų daiktų rinka, šiuo metu auga, o ypač – Vakarų pasaulio šalyse. Ne vienerius metus Švedijoje gyvenusi ir dirbusi specialistė pasakoja, kad naudotų daiktų, pavyzdžiui, baldų, pasirinkimas yra ne tik normalus, bet ir ypač populiarus.

„Švedijoje įprasta iš pradžių nusipirkti nedidelį butą, o po to, augant galimybėms, įsigyti vis didesnį. Taip ten susikūrė ypač didelė naudotų baldų rinka, o tokį pasirinkimą žmonės laiko „protingu sprendimu“. Tokiu žingsniu jie siekia galvoti plačiau ir būti ne tik sąmoningesni, tvarūs, įsigyti pigiau, bet ir atspindėti savo vertybes“, – sako specialistė ir priduria, kad panašiai yra ir su dviračiais, drabužiais bei kitais daiktais.

Pasak jos, tokius pokyčius lemia augantis žmonių sąmoningumas ir susirūpinimas aplinkosaugos klausimais. Nors Švedijoje tvarumo klausimas plačiai integruotas į švietimo sistemą, visuomenės sąmoningumas, ypač ekologiniu aspektu, stipriai nesiskiria ir Europoje.

Specialistė pastebi, kad ne tik drabužių, daiktų, bet ir paties verslo atsakomybė bei tvarumas tampa vis svarbesni vartotojams, ypač jauniausiajai kartai, kuriai viešojoje erdvėje pasirodę su įmone susiję skandalai gali tapti svarbiu argumentu priimant pirkimo sprendimą.

Tekstilės rinka atveria galimybes naujiems verslams

S. Žvirblytės teigimu, viena taršiausių – tekstilės – industrija imasi pokyčių, siekdama mažinti savo neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenėms. Nors šioje srityje veikiančios įmonės įgyvendina įvairias iniciatyvas, siekia sumažinti taršą ir įsitraukti į žiedinę ekonomiką, ryškūs pokyčiai vis dar nėra pastebimi. 

„Tai – vis dar didelė problema, t. y. vis dar daug resursų yra naudojama, vis dar kuriama nemaža tarša, egzistuoja socialinės problemos. Pavyzdžiui, mados industrija atsakinga už 4–10 proc. pasaulyje sukuriamo CO2, 20 proc. pasaulio nuotekų, kurios susidaro tekstilės dažymo ir apdirbimo metu, bei 87 proc. drabužių pluošto, kuris yra arba sudeginamas, arba nugula sąvartynuose. Nors daug kompanijų viešai kalba, kiek daug ir puikių iniciatyvų daro, pasakyti, kad industrija tampa labiau tvaria  – dar sunku“, – kalba S. Žvirblytė.

Pasak specialistės, ši situacija atveria galimybes kurtis įvairiems verslams, kurių sprendimai padėtų mažinti neigiamus rinkos padarinius aplinkai, auginti antrinės rinkos patrauklumą ir kt.

„Vinted“ atstovė pabrėžia, kad pati drabužių rinka ir tai, kaip žmonės juos pasiekia, keičiasi. „Žmogaus drabužių dėvėjimo laikas yra stipriai sutrumpėjęs, tačiau į prieš dvidešimt metų buvusį lygį vargu ar kada sugrįš. Pati rinka juda prie visiškai kitokio modelio, nes keičiasi žmonių santykis su apranga. Tikėtina, kad ateityje dalį drabužių asmuo ilgą laiką turės savo spintoje, tačiau visais kitais rūbais dalinsis su skirtingais žmonėmis, pavyzdžiui, įsigydamas dėvėtus drabužius, juos nuomodamasis, jais dalindamasis susikurtose nedidelėse drabužių dalijimosi grupėse ir pan.“, – tendencijas pabrėžia ji.

Vasario 10 d., tvaraus verslo pre-akseleravimo programos „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje „Launch Day“ S. Žvirblytė plačiau kalbės apie tvarias idėjas, galimybes naujai besikuriantiems verslams ir iniciatyvas, kurias įgyvendina „Vinted“. Tvariu verslu ne tik besidomintys, bet ir jį vystyti svajojantys asmenys kviečiami dalyvauti dviejų mėnesių programoje, suburti komandą, mokytis iš profesionalų ir įgyti reikiamų žinių sėkmingam startuolio vystymui. Nemokamas renginys vyks internetu. Registruotis galima čia: https://futurepreneurs.eu/registration-form-lithuania/ 

Kitos naujienos
5405