Startuolio kūrimas ir auginimas neretai primena rimtą galvosūkį, žongliravimą ar kliūčių ruožą, reikalaujantį ne tik visapusiškų žinių, finansų ar stiprios komandos, bet ir ilgo, tikslingo darbo. Akceleravimo programos, ypač orientuotos į konkrečias technologijas ar sritis, tampa rimta pagalba tokiems startuoliams sėkmingai vystytis. Aplinkai draugiškus sprendimus kuriantys startuoliai į tvaraus verslo akceleravimo programą pasuko net turėdami stiprų mokslinį pagrindą.
Tvarumą „įvilko“ į multifunkcinį rūbą
Startuolis „Jūros draugas“ „Maramiko“ vardu vartotojams ruošiasi pasiūlyti multifunkcinius, iš perdirbto jūrinio plastiko ar perdirbtų žvejybos tinklų pagamintus produktus, skirtus laisvalaikiui prie jūros ar gamtoje.
Startuolio vadovės ir ISM universiteto docentės Ievos Augutytės-Kvedaravičienės teigimu, gaminiais siekiama ne tik prisidėti prie kovos su klimato kaita, žiedinės ekonomikos skatinimo, bet ir spręsti vartotojų problemas.
Vis tik nuo pavasario brandintą verslo idėją išgryninti ir auginti startuoliui padėjo akceleravimo programa – „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“, kurią organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su partneriais iš Estijos, Latvijos bei Slovakijos. Inovatyvios įmonės, dirbančios su verslo modeliais ir siekiančios juos patikrinti rinkoje, be tvaraus verslo vystymui skirtų mokymų bei konsultacijų galėjo sulaukti iki 10 000 Eur siekiančio finansavimo.
„Jūros draugui“ skirta 4000 eurų parama leido įsigyti inovatyvių audinių bei kitų priemonių ir palengvino tinkamiausio audinio paiešką.
„Be finansinės paramos, pirmiausia, programa mums tapo patvirtinimu, kad judame teisingu keliu. Jos metu perdėliojome akcentus ir išgryninome vertės pasiūlymą klientams, prekės ženklą bei atsirinkome medžiagų gamintojus, sukūrėme prototipą. Tai – nelengvas etapas, nes norėdami gauti iš jūrinio plastiko pagamintą medžiagą turėjome tapti pasaulinės iniciatyvos „Seaqual“ dalimi. Taip pat mums buvo suteikta pagalba steigiant įmonę bei puikus „Climate Impact Forecast“ įrankis ir mokymai, leidžiantys apskaičiuoti produkto poveikį aplinkai“, – tikino startuolio vadovė ir pasidalijo skaičiavimais, kad vieno tokio krepšio-pledo nauda mažinant CO2 prilygsta 16 medžių kuriamai naudai.
Nors pirmieji produktai bus pagaminti iš portugališkos medžiagos, startuolis ieško galimybių gamybą lokalizuoti Lietuvoje, o ateityje planuotų naudoti iš Baltijos jūroje surenkamo plastiko gaminamą medžiagą. „Norime, kad produktai būtų siuvami mūsų šalyje, dar tikslingiau – regionuose, kuriuose kurtų naujas darbo vietas. Keletą variantų jau esame numatę“, – dalijosi I. Augutytė-Kvedaravičienė.
Sukūrė aerogelį – it kempinė surenka naftą
„Inobiostar“ – Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė – siekia komercializuoti universiteto mokslininkų sukurtą inovaciją – aerogelį, – tvarų produktą naftos teršalų likvidavimui.
Pasak dr. Tatjanos Paulauskienės, KU mokslininkės ir MB „Inobiostar“ vadovės, šiuo metu rinkoje dominuoja sintetiniai sorbentai, kurie nėra draugiški aplinkai. Priešingai nei pastarieji, aerogelis yra gaminamas tik iš celiuliozės, gali būti naudojamas pakartotinai, o jo gamybos metu vengiama kenksmingų komponentų.
„Norėjome naudoti antrines žaliavas, tad aerogelį gaminame iš popieriaus atliekų ar cigarečių filtrų, kurių dideli kiekiai egzistuoja tiek paplūdimiuose, tiek ir gamyklose. Lyginant su analogais rinkoje, aerogelis yra dvigubai efektyvesnis, dvigubai lengvesnis ir gali būti naudojamas kelis kartus. Pavyzdžiui, laive įvykus išsiliejimui, aerogeliu galime naudotis kaip kempine – panaudoti, išgręžti ir vėl naudoti. Išgręžus, naftą galime grąžinti į perdirbimą ar gamybą, nes ši nebus užteršta“, – pasakojo dr. T. Paulauskienė.
Vis tik inovatyviausia produkto dalis – jame integruoti mikroorganizmai iš Baltijos jūros, galintys skaidyti naftą. „Tik išsiliejus naftai, pradeda garuoti lakūs, toksiški naftos komponentai, kuriuos būtina sugaudyti ir neutralizuoti. Aerogelis, veikdamas kaip sorbentas-kempinė, siurbia naftą bet neabsorbuoja vandens. Nafta užrakinama viduje, o greitai auganti mikroorganizmų populiacija pradeda ją „valgyti“, – nurodė mokslininkė.
Tik mokslinių žinių verslui vystyti neužteko
Nors „Inobiostar“ komandoje – mokslininkai, nusprendus aerogelio idėją licencijuoti, pasak dr. T. Paulauskienės, pritrūkta verslumo žinių. Tai bendrovę paskatino finansinių resursų ir reikiamų įgūdžių ieškoti verslumo programose.
„Universitetuose turime labai daug idėjų, bet mums trūksta verslumo žinių. Mokslininkams eiti į akceleravimo programas – įprasta praktika, nes jų metu organizuojami mokymai su lektoriais, vyksta konsultacijos su mentoriais ir su idėja dirbama per verslo prizmę. Tad ir mus paskatino ieškoti atitinkamų programų“, – pastebėjo pašnekovė.
Šį rudenį komanda taip pat dalyvavo du mėnesius trukusioje tvaraus verslo akceleravimo programoje „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“, kurią palaiko „EIT Climate-KIC“.
„Finansavimas mums leido užsakyti aerogelio gamyklos projektavimo paslaugas. Tai – svarbus žingsnis, leidžiantis geriau pažinti projekto finansinę pusę. Šiuo metu intensyviai dirbame su projektuotojais – projektuojame gamyklą, todėl galime suprasti, kaip visi laboratoriniai etapai išdėliojami gamyboje. Būtent šios informacijos labai laukė investuotojai. Tačiau tiems investuotojams, kurie domisi tvariais startuoliais, ypač aktualus ir produkto poveikis aplinkai. Gilintis ir jį apskaičiuoti galėjome programos organizuotų mokymų ir suteikto įrankio pagalba“, – vardijo dr. T. Paulauskienė.
Nišinės akceleravimo programos – geras ženklas startuoliams ir ekosistemai
Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Balčiūnė pastebi, kad nišinių, į konkrečias sritis orientuotų verslumo programų skaičiai pastaraisiais metais pradėjo augti, o tai – gera žinia ne tik startuoliams, bet ir pačiai ekosistemai.
„Besikuriančioje startuolių ekosistemoje dažniausiai dominuoja bendrojo pobūdžio akceleravimo programos. Taip yra todėl, kad pradžioje reikia daugiau švietimo verslumo tema, daugiau investuojama į ekosistemos kūrimą, partnerystes su investuotojais. Ekosistemai kiek ūgtelėjus, atsiranda poreikis nišinėms programoms, pavyzdžiui, į atskiras technologijas ar pramonės šakas orientuotiems akceleratoriams, auginantiems startuolius, kurie sprendžia aktualiausias problemas“, – kalbėjo L. Balčiūnė.
Nors „Baltics & Slovakia ClimAccelerator“ – ne vienintelė tvarius sprendimus skatinanti verslumo programa, jis išsiskyrė stipriu tarptautinių mokymų, įrankių ir investuotojų tinklu, o visi į programą atrinkti startuoliai, priklausomai nuo jų vystymosi etapo, sulaukė iki 10 000 Eur finansinės paramos, kurią su mentorių pagalba tikslingai investavo dar programos metu.
„Švariųjų technologijų vystymas yra ilgas ir finansiniams resursams imlus procesas. Norint, kad Lietuvoje ši technologijų sritis plėtotųsi sparčiau, būtina investuoti į klimatui draugiškus sprendimus kuriančius startuolius. Matėme, kad ansktyvos stadijos komandoms reikia kompleksinės pagalbos, tad pasiūlėme joms koncentruotą akseleravimo programą – verslumo mokymus, konsultacijas tvaraus verslo steigimo ir plėtros klausimais ir finansinę pagalbą jų sprendimų testavimui bei tobulinimui“, – sakė Julija Maslinskaitė, „Baltics & Slovakia ClimAccelerator” projekto koordinatorė.
Kitos naujienos