Kiekvienas verslas gali būti tvarus, ginčija Gerrit Jan van’t Veen. Tačiau tam, kad kiekviena įmonė imtų veikti atsakingai, pirmiausia turi aukštyn kojomis pasikeisti visuomenės supratimas apie tai, kas yra verslo norma. Pokytis turi įvykti ir pačių verslininkų mąstyme bei požiūryje į pelną. Plačiau apie tai verslų mentorius papasakos rugsėjo 28 d. vyksiančiame „ClimateLaunchpad“ Europos finale, kurį organizuoja Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas.
Kviečia pakeisti požiūrį į pelną
Anot „WorldStartup“ organizacijos, padedančios transformuoti ir kurti atsakingus verslus, įkūrėjo G. Jan, priežasčių, kodėl veikti atsakingai turėtų kiekviena įmonė – daug. Tačiau tam, kad paskatintumėm verslus sparčiau eiti šiuo keliu, būtini pokyčiai visuomenėje.
Pirmiausia, šių dienų visuomenės suvokimas apie tai, kas yra geras, modernus verslas, turėtų apsiversti aukštyn kojom – tvarus verslas turėtų būti laikomas norma, o vis dar įprastas – traktuojamas kaip nesąžiningai besinaudojantis išskirtinėmis privilegijomis.
„Manau, kad verslo vertinimas turėtų būti kardinaliai kitoks. Veiklos tvarumas, darbuotojų lygybė bei pagarba biologinei įvairovei ir aplinkai turėtų būti verslo norma. Ir šiam klausimui net neturėtumėme skirti tiek daug dėmesio, kiek šiandien skiriame. Pats laikas gyventi tokiame pasaulyje, kuriame pirkėjas galėtų pasikliauti verslu ir pirkimo sprendimą priimti žinodamas, kas slypi už įsigyjamo produkto ar paslaugų. Prekiauji produktais, kurių gamybos kaina – nykstantys atogrąžų miškai? Tavo pirkėjai turėtų tai žinoti. Tai privalo būti norma“, – įsitikinęs G. Jan.
Paklaustas, ar tuomet verslas turėtų pamiršti apie pelną ir pagrindiniu savo tikslu iškelti veiklos tvarumą, G. Jan teigia, kad ne. Pelnas būtinas kiekvienai įmonei, tačiau svarbu ne tai, kiek to pelno sugebama sukurti, bet kas su juo yra daroma toliau. Pelnas turėtų būti suprantamas kaip įrankis, leidžiantis vystyti verslą, išvengti ir apsisaugoti nuo rizikų, o ne siekti augimo dėl augimo ar individualių interesų.
„Jeigu generuojate pelną ir vėliau jį tiesiog įnešate į savo banko sąskait1 motyvuodami tuo, kad sukūrėte sprendimą, už kurį tiesiog labai noriai moka klientai, tokiu atveju jūs turėtumėte labai stipriai ir atsakingai pagalvoti, kaip būtų teisinga pasielgti su šiais pinigais. Per pastaruosius 20–30 metų dalis verslų uždirbo pinigus pardavinėdami produktus, kurių gamyboje nepaisyta žalos aplinkai ir visuomenei. O paskutiniaisiais 5 savo gyvenimo metais staiga dalis tokių verslininkų nusprendė – dabar dalį pelno skirs labdarai ar pastatys mokyklą. Visą gyvenimą jie vadovavosi tik rinkos principais, o paskutinėmis gyvenimo akimirkomis tai pamiršo ir nusprendė elgtis kitaip“, – kalbėjo ekspertas.
Nors labdaringa veikla – labai vertingas ir laukiamas poelgis, ja neturėtų būti kompensuojami netvarūs verslo procesai. Pasak specialisto, natūralu, kad siekiant pokyčių, šie pirmiausia turėtų įvykti šiuolaikinių lyderių mąstyme.
„Vis dažniau kalbame apie saikingesnį vartojimą, saiko jausmo poreikį. Manau, kad ir verslo steigėjai turėtų paklausti savęs, kiek jiems visko iš tikrųjų reikia ir užtenka. Reikėtų kalbėti ne apie tai, kaip užsidirbti dar daugiau, pavyzdžiui, trečiam savo namui ar dar vienai jachtai, o apie tai – kiek ir ko man užtenka, o ko galėčiau atsisakyti. Tai – sudėtingas uždavinys, tačiau jo tikslas – sumažinti iššvaistomų išteklių kiekį, tenkantį vienam žmogui“, – pabrėžė jis.
Siekiant tapti atsakingu verslu – reikiamų įgūdžių paieška
Pasak G. Jan, būti tvariu verslu tikrai nėra lengva, todėl natūralu, kad didelė dalis įmonių ir startuolių susiduria su daugybe iššūkių.
„Pirmiausia, tokioms įmonėms išties sunku konkuruoti su „verslu kaip įprasta“: jų gaminami produktai ar teikiamos paslaugos – kur kas pigesnės, todėl bendrovės privestos ieškoti sprendimų, padedančių konkuruoti, ar keisti savo verslo modelius. Antra, tvari veikla reikalauja viešumo: ką darai, kaip darai, kaip tau sekasi. Esi priverstas dalintis ta informacija, kurią tavo konkurentai tiesiog eliminuoja. Tai ypač sudėtinga startuoliams, įpratusiems viską pradėti ir daryti tyliai“, – sakė G. Jan.
Dar vienu nemenku iššūkiu tampa reikiamų įgūdžių stoka. Sėkmingą ir atsakingą verslą siekiantys vystyti verslininkai, ypač pradedantieji, pasižymi atviru mąstymu, domėjimusi ir drąsiai ieško inovatyvių idėjų, tačiau neretai gali pasigirti tik bendrojo pobūdžio įgūdžiais. Pašnekovo teigimu, reikiamų įgūdžių įgijimas paskatintų sėkmingą verslo transformaciją ar vystymąsi.
„Vienas jų – drąsa ir gebėjimas įsiklausyti į klientų, pirkėjų norus ir poreikius. Kiekvienas verslas, tame tarpe ir tvarus, turi parduoti ar teikti tai, kas kuria tikrą vertę jo klientams. Tvaraus verslo skirtumas – tai daryti atsakingai. Deja, jauni verslininkai neretai bijo kalbėtis su savo klientais ir pirkėjais. Tačiau tai daryti būtina. Būtent pirkėjai, o ne investuotojai pirmiausiai parodys, kad jūsų paslaugos ar sprendimai jiems nepatinka, ir bus pirmieji, kurie pražudys jūsų verslą“, – pastebėjo jis.
Ką turi žinoti kuriantys atsakingą verslą?
Savo patirtimi ir patarimais, kaip transformuoti veiklą ar kurti tvarų verslą, Gerrit Jan dalinsis rugsėjo 28 d. vyksiančio „ClimateLaunchpad“ Europos finalo metu.
Didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso Europos finalą pirmą kartą patikėta surengti Lietuvai. Organizatorius Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas į virtualų renginį kviečia visus, besidominčius švariosiomis technologijomis, inovacijomis bei verslo pradžia. Be pranešimų ir diskusijų, renginio ašimi taps žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio metu bus išrinkti geriausi Europos švariųjų technologijų startuoliai. Registracija į renginį – čia.
Kitos naujienos