Naujienos

2020-08-21
„ClimateLaunchpad“ nacionalinis finišas: tvariausios idėjos ir diskusijos apie planetos bei verslo ateitį

Trys komandos, pasiūliusios kaip CO2 mažinimui patalpose efektyviai panaudoti dumblius, „įdarbinti“ žemės ūkio atliekas bei sukurti tvarias, biologiškai skaidomas pakuotes laimėjo pasaulinio žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinę atranką. Renginio metu taip pat vyko verslo, politikos bei mokslininkų diskusija apie būtinybę ir galimybes stabdyti klimato kaitą. 

Pirmoji vieta nacionaliniame konkurse atiteko komandai „Algy“, kuriančiai automatizuotą dumblių auginimo akvariumų tinklą, kuris filtruotų patalpų orą ir pašalintų CO2. Antrąją vietą pelnė „Pack’n GREEN“, siūlanti maistą išsinešti pakuoti į biologinę kompostuojamo popieriaus plaušienos pakuotę. Trečioji vieta atiteko komandai „Sustainline“, kuri rado sprendimą, kaip žemės ūkio atliekas panaudoti iš jų gaminant biologiškai skaidomas pakuotes.

Trys komandos laimėtojos pateko į kitą konkurso etapą ir įgijo galimybę savo idėjas pristatyti Europos finale. Pasiruošti Europos finalui komandoms laimėtojoms padės finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, skyręs laimėtojams mentorystės sesijas.

Konkurso dalyvių idėjos bei kitos žaliosios inovacijos turi potencialo bent iš dalies prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tam, kad būtų išvengta katastrofiškų klimato kaitos padarinių, ypač reikalinga tvari kelių itin taršių sektorių pažanga, tačiau svarbūs visi verslo ir gyventojų žingsniai link tvarumo, konkurso diskusijos „Verslo ir politikos vaidmuo stabdant klimato kaitą“ metu sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys.

„Globaliu mastu didžioji dalis šios taršos ateina iš energetikos, žemės ūkio, pramonės ir transporto. Tvari pažanga šiuose sektoriuose duotų didžiausią teigiamą poveikį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Nemažinant taršos vidutinė Žemės temperatūra per ateinančius 80 metų galėtų pakilti 5 °C ir daugiau. Tai lemtų tiesioginį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, maisto ir geriamo vandens stygių bei socialinių įtampų ir konfliktų didėjimą“, – pažymi J. Kilpys. 

Įmonių ateitis – tvarumas

Pasak programos partnerio banko „Swedbank“ Lietuvoje vadovės Dovilės Grigienės, didėjantis visuomenės sąmoningumas, politiniai sprendimai ir kintantis investuotojų požiūris lemia tai, kad visas ateities verslas privalės būti tvarus. 

„ES reikalavimai verslui dėl CO2 emisijų nuolat griežtėja, o ateityje netvarus verslo veikimas gali ne tik apriboti jo galimybes gauti finansavimą, bet ir tapti griežtų sankcijų objektu. Šiandieną tvarus verslas yra patrauklesnis darbuotojams, klientams ir investuotojams. Taigi, tvarių idėjų tapimo sėkmingais verslais potencialas kasdien auga, o tvarumo elementai versle tampa ne tik socialinės atsakomybės, reputacijos, tačiau ir verslo sėkmės garantu“ – sako D. Grigienė.

Kaip pažymi D. Grigienė, „Swedbank“ turi išsikėlęs aiškius tikslus, kaip sumažinti savo veiklos lemiamas CO2 emisijas – kitąmet beveik 40 proc. CO2 emisijų ketinama sumažinti atsisakant verslo kelionių ir renkantis nuotolinius susitikimus, patalpose bankas naudoja žaliąją energiją, efektyviai mažina atliekų kiekius bei rūšiuoja.

Savo klientus ir partnerius „Swedbank“ taip pat skatina rinktis tvaresnius sprendimus – suteikia palankesnes finansavimo sąlygas mažiau taršiems automobiliams, namų saulės elektrinėms, į tvarumo kriterijus atsižvelgia finansuodamas verslus, investuodamas. Pernai į tvarų verslą „Swedbank“ Lietuvoje nukreipė 370 mln. eurų pensijų fondų lėšų.

Tvarumą dar tik bando prisijaukinti

„Katalista Ventures“ bendraįkūrėja bei vadovė Greta Radzevičiūtė sako, kad nors jauni verslai, startuoliai supranta tvarumo svarbą bei nori prisidėti prie teigiamų pokyčių, žinių, kaip tai gali padaryti, jiems trūksta.

„Nors ir daug startuolių jau kalba apie tvarumą bei suvokia šios temos svarbą, žinių lygis, kas yra tvarumas, kaip sukurti tvarius verslo modelius, kaip matuoti savo poveikį bei jį teisingai iškomunikuoti, vis dar yra gana žemas. Norint kurti iš tiesų tvarius verslus, sprendžiančius opias pasaulines problemas, tvarumas turi tapti ne tik atskiru startuolio departamentu ar strategijos dalimi, ji turi būti integruotas taip, kad tvarumo strategija bei verslo strategija būtų vienas ir tas pats, o visi startuolio komandos nariai remtųsi tais pačiais, pagal verslo strateginius tikslus nustatytais tvarumo prioritetais“, – kalba G. Radzevičiūtė.

Itin svarbus vaidmuo tenka politikai

Savo ruožtu eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus kabineto vadovas Marius Vaščega pasakoja apie politikos vaidmenį stabdant klimato kaitą bei ES Žaliąjį kursą, kuriuo Bendrija siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui

„Klimato kaita yra sisteminė krizė, kuri skausmingai ūmėja ir grasina fatališkais padariniais. Ji reikalauja mūsų neatidėliotino dėmesio. Europos žaliasis kursas yra sisteminis atsakas į sisteminę klimato kaitos krizę. Jis susideda iš aiškios žaliosios strategijos visoms sritims nuo energetikos, transporto ir statybų iki išteklių naudojimo, bioįvairovės ir aplinkos apsaugos. Jo tikslas – sukurti naują, tvarią ekonomiką, gerbiančią natūralias pasaulio ribas“, – sako M. Vaščega.

M. Vaščega sako, kad Europos Komisija (EK) stengiasi ir savo pavyzdžiu demonstruoti, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Tai – toli pažengusi skaitmenizacija, galimybė darbuotojams gauti kompensacijas viešojo transporto kelinėms, kuriomis naudojasi daugybė EK darbuotojų.  Pasak jo, miestuose viešojo transporto naudojimas ypatingai prisideda prie CO2 emisijų mažinimo.

„Taip pat labai svarbu nepamiršti pandemijos metu išmoktų pamokų. Paaiškėjo, kad nebūtina turėti tiek daug verslo ir kitų kelionių – daugybę klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu, kartais netgi efektyviau ir dalyvaujant daugiau žmonių nei gyvai“, – kalba M. Vaščega.

„ClimateLaunchpad“ konkursas leidžia dalyviams pasitikrinti savo verslo idėjos potencialą, išgirsti naudingų patarimų, o nugalėtojams – patraukti tarptautinių investuotojų ir partnerių dėmesį“, – sako konkurso organizatoriaus – Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko – direktorė Laima Kaušpadienė.

„ClimateLaunchpad“ – didžiausias pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio nacionalinę atranką Lietuvoje nuo 2015 metų vykdo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Pagrindiniai 2020 m. programos partneriai – „Swedbank“ Lietuvoje bei finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“.

 

Nuotraukų albumas: https://bit.ly/3hvk2iE 

Renginio video: https://bit.ly/3ldDpif

 

 

Kitos naujienos
4640