Birželio 4 d. Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija „DigiGreen 2026“ subūrė politikos formuotojus, verslo lyderius, mokslininkus, investuotojus ir technologijų ekspertus iš Lietuvos bei užsienio diskusijai apie svarbiausius iššūkius ir galimybes, lemiančius Europos ateitį. Penktą kartą „Saulėtekio Tech Parko“ organizuojamame renginyje daug dėmesio skirta temoms, kurios šiandien formuoja Europos ateitį – nuo energetikos ir dirbtinio intelekto iki investicijų, saugumo, pažangių technologijų ir ateities kompetencijų.
Pastaraisiais metais Europai susiduriant su geopolitiniais, ekonominiais ir klimato iššūkiais, vis dažniau kalbama apie būtinybę stiprinti strateginį savarankiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Būtent šios temos dominavo ir „DigiGreen 2026“ diskusijose. Konferenciją atidarę Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė inovacijų svarbą šalies ekonomikos augimui, o „Saulėtekio Tech Parko“ vadovė Laima Balčiūnė pristatė Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus situaciją bei jo potencialą tarptautinėse rinkose.
Šių metų konferencija išsiskyrė ne tik aktualių temų gausa, bet ir gebėjimu sujungti skirtingų sričių ekspertus į bendrą diskusiją apie Europos ateitį. Nuo energetikos ir dirbtinio intelekto iki investicijų, švietimo, gynybos ir miestų plėtros – visose sesijose buvo ieškoma atsakymų į klausimą, kaip technologijos ir inovacijos gali padėti kurti stipresnę, konkurencingesnę ir atsparesnę Europą.
Konferencijos centre – technologijos, inovacijos ir konkurencingumas
Konferencijos programa apėmė platų spektrą temų – nuo energetikos ir pramonės transformacijos iki dirbtinio intelekto, duomenų ekonomikos, išmaniųjų miestų, ateities technologijų ir naujų kompetencijų ugdymo. Diskusijose buvo ieškoma atsakymų į klausimą, kaip Europa gali išlaikyti konkurencingumą sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.
Vienoje pirmųjų diskusijų „Manufuture LAB“ pramonės projektų vadovė Audronė Janulaitytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, energetikos viceministras Airidas Daukšas ir „N1 Capital“ vadovas Torsten Merkel aptarė Europos galimybes išlaikyti lyderystę švariųjų technologijų srityje didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Diskusijoje daug dėmesio skirta sunkiosios pramonės dekarbonizavimo iššūkiams, energetinės nepriklausomybės stiprinimui, technologinių inovacijų vaidmeniui bei politikos sprendimams, kurie galėtų padėti Europos pramonei išlikti konkurencingai ir sparčiau prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos.
Skaitmeninės transformacijos temai skirtoje diskusijoje „Ignitis Group“ inovacijų vadovas Karolis Mirinavičius, „Hostinger“ tvarumo vadovė Rūta Grigaliūnaitė, „Inion“ vadovas Šarūnas Stanaitis ir EY partneris Linas Dičpetris aptarė, kaip sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą, duomenų infrastruktūrą ir skaitmenines technologijas keičia verslą bei visuomenę. Diskusijoje daug dėmesio skirta klausimui, kaip užtikrinti, kad skaitmeninė transformacija būtų ne tik inovatyvi, bet ir tvari – nuo energiškai efektyvių duomenų centrų ir algoritmų optimizavimo iki atsakingo duomenų naudojimo bei sprendimų, leidžiančių derinti technologinę pažangą su klimato tikslais.
Diskusijose ne kartą akcentuota, kad šiandien technologijų plėtra nebegali būti vertinama atskirai nuo ekonomikos, energetikos ar visuomenės poreikių. Dirbtinis intelektas, duomenų panaudojimas ir skaitmeniniai sprendimai tampa svarbia verslo ir viešojo sektoriaus veiklos dalimi, o gebėjimas juos efektyviai taikyti vis dažniau lemia organizacijų konkurencingumą. Kartu daug dėmesio skirta klausimui, kaip technologiniai pokyčiai veikia darbo rinką ir kokių kompetencijų reikės ateities specialistams.
Ne mažiau aktualios buvo diskusijos apie miestų transformaciją ir tvarią infrastruktūrą. Ekspertai aptarė, kaip duomenimis grįsti sprendimai, išmaniosios technologijos ir tarpsektorinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie patogesnės, efektyvesnės ir gyventojų poreikius atitinkančios aplinkos kūrimo. Diskusijose buvo pabrėžiama, kad miestų ateitis priklauso ne tik nuo technologinių sprendimų, bet ir nuo gebėjimo juos pritaikyti realiems visuomenės poreikiams.
Nuo energetinio saugumo iki geopolitinių sprendimų
Viena ryškiausių šių metų konferencijos temų tapo atsparumas – ekonominis, energetinis, technologinis ir geopolitinis. Investicijų, energetikos ir inovacijų ekspertai diskutavo apie tai, kaip stiprinti Europos gebėjimą reaguoti į krizes, užtikrinti energetinį saugumą ir kurti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Diskusijose buvo pabrėžiama, kad šiandien atsparumas tampa ne mažiau svarbiu veiksniu nei inovacijų tempas ar ekonomikos augimas, o ilgalaikė sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti patikimas sistemas ir užtikrinti jų veikimą įvairių krizių akivaizdoje.
Ypatingo dėmesio sulaukė diskusijos apie švariųjų technologijų vaidmenį saugumo ir gynybos srityje. Diskusijoje, kurią moderavo organizacijos „Transport & Environment“ energetikos ir klimato direktorė Kädi Ristkok, „INERATEC“ strategijos vadovas Mariano Berkenwald ir NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Jungtinės Karalystės atstovas Ben Cook aptarė, kaip geopolitinė įtampa ir pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai išryškino energetinės nepriklausomybės svarbą nacionaliniam bei regioniniam saugumui. Diskusijoje nagrinėtas švariųjų technologijų potencialas stiprinant atsparumą – nuo decentralizuotų atsinaujinančios energijos sistemų ir pažangių energijos kaupimo sprendimų iki dvigubos paskirties inovacijų, galinčių prisidėti tiek prie klimato tikslų įgyvendinimo, tiek prie strateginio autonomiškumo stiprinimo. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad energijos efektyvumas, skaitmeninė infrastruktūra ir atspari logistika tampa vis svarbesniais veiksniais kuriant saugesnę ir konkurencingesnę Europą.
Konferencijos kulminacija tapo žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuojamas pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidente (2009–2019 m.) Dalia Grybauskaite. Vienoje laukiamiausių renginio sesijų daugiausia dėmesio skirta Europos geopolitiniam atsparumui, lyderystei ir gebėjimui veikti augančio neapibrėžtumo sąlygomis. Diskusijoje aptarta, kaip valstybės, institucijos ir verslas gali reaguoti į persidengiančius saugumo, ekonomikos ir energetikos iššūkius, kokių strateginių sprendimų bei partnerysčių reikia siekiant išlaikyti stabilumą ir stiprinti Europos pozicijas vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje. Taip pat diskutuota apie demokratinių vertybių apsaugą, strateginį savarankiškumą ir ilgalaikio atsparumo stiprinimą laikotarpiu, kai pasaulis susiduria su nuolatinėmis krizėmis ir sparčiais pokyčiais. Ši diskusija tapo simboline visos konferencijos ašimi, apjungusia daugelį renginyje nagrinėtų temų – nuo energetinio saugumo ir technologinės pažangos iki konkurencingumo bei Europos ateities vizijos.
Konferencija, kurioje susitinka ekspertai, idėjos ir partnerystės
Šių metų „DigiGreen“ konferencijoje dalyvavo ekspertai ir pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Latvijos ir Estijos. Tarp jų – verslo, investicijų, energetikos, technologijų, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderiai, kurie dalijosi ne tik įžvalgomis, bet ir praktine patirtimi apie tai, kaip spręsti šiandienos iššūkius bei kurti ateities galimybes.
Greta konferencijos programos svarbią renginio dalį sudarė ir tinklaveika. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę užmegzti naujus ryšius, aptarti bendradarbiavimo galimybes ir keistis patirtimi su savo sričių ekspertais bei organizacijų atstovais. Kasmet augantis tarptautinių organizacijų, pranešėjų ir dalyvių įsitraukimas rodo, kad „DigiGreen“ tampa vis svarbesne platforma dialogui apie Europos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos kryptis bei vieta, kur gimsta naujos partnerystės, idėjos ir bendri projektai.
