Birželio 4 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „DigiGreen 2026“
Tarptautinė konferencija subūrė politikos, verslo, mokslo, investicijų ir technologijų lyderius iš Lietuvos bei užsienio diskusijai apie Europos ateitį. Penktą kartą „Saulėtekio Tech Parko“ organizuotame renginyje aptartos energetikos, dirbtinio intelekto, investicijų, saugumo ir ateities kompetencijų temos.
Europai susiduriant su geopolitiniais, ekonominiais ir klimato iššūkiais, vis svarbesnis tampa strateginis savarankiškumas ir gebėjimas prisitaikyti. Šios temos dominavo ir „DigiGreen 2026“ diskusijose. Konferenciją atidarę ministras Edvinas Grikšas ir Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis pabrėžė inovacijų svarbą ekonomikos augimui. „Saulėtekio Tech Parko“ vadovė Laima Balčiūnė pristatė Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus situaciją ir potencialą tarptautinėse rinkose.
Šių metų tarptautinė konferencija sujungė skirtingų sričių ekspertus bendrai diskusijai apie Europos ateitį. Sesijose aptartos energetikos, dirbtinio intelekto, investicijų, švietimo, gynybos ir miestų plėtros temos. Diskusijose ieškota sprendimų, kaip technologijos ir inovacijos gali padėti kurti stipresnę, konkurencingesnę ir atsparesnę Europą.
Konferencijos centre – technologijos, inovacijos ir konkurencingumas
Konferencijos programa apėmė energetiką, pramonės transformaciją, dirbtinį intelektą, duomenų ekonomiką, išmaniuosius miestus, ateities technologijas ir naujas kompetencijas. Diskusijose nagrinėta, kaip Europa gali išlikti konkurencinga sparčiai kintančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.
Vienoje pirmųjų diskusijų dalyvavo „Manufuture LAB“ projektų vadovė Audronė Janulaitytė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Prie jų prisijungė energetikos viceministras Airidas Daukšas ir „N1 Capital“ vadovas Torsten Merkel. Ekspertai aptarė Europos galimybes išlaikyti lyderystę švariųjų technologijų srityje augant pasaulinei konkurencijai. Daug dėmesio skirta sunkiosios pramonės dekarbonizavimui, energetinei nepriklausomybei ir technologinėms inovacijoms. Taip pat aptarti politiniai sprendimai, galintys stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir spartinti skaitmeninę transformaciją.
Skaitmeninės transformacijos diskusijoje dalyvavo „Ignitis Group“ inovacijų vadovas Karolis Mirinavičius ir „Hostinger“ tvarumo vadovė Rūta Grigaliūnaitė. Kartu diskutavo „Inion“ vadovas Šarūnas Stanaitis ir EY partneris Linas Dičpetris. Ekspertai aptarė, kaip investicijos į dirbtinį intelektą, duomenų infrastruktūrą ir skaitmenines technologijas keičia verslą bei visuomenę. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti inovatyvią ir kartu tvarią skaitmeninę transformaciją. Aptarti efektyvūs duomenų centrai, algoritmų optimizavimas, atsakingas duomenų naudojimas ir technologinės pažangos derinimas su klimato tikslais.
Diskusijose pabrėžta, kad technologijų plėtra nebegali būti vertinama atskirai nuo ekonomikos, energetikos ir visuomenės poreikių. Dirbtinis intelektas, duomenys ir skaitmeniniai sprendimai tampa svarbia verslo bei viešojo sektoriaus veiklos dalimi. Gebėjimas efektyviai taikyti šias technologijas vis dažniau lemia organizacijų konkurencingumą. Taip pat aptarta technologinių pokyčių įtaka darbo rinkai ir ateities specialistams reikalingoms kompetencijoms.
Dėmesio skirta ir miestų transformacijai bei tvariai infrastruktūrai. Ekspertai aptarė duomenimis grįstų sprendimų, išmaniųjų technologijų ir tarpsektorinio bendradarbiavimo reikšmę miestams. Šie sprendimai gali padėti kurti patogesnę, efektyvesnę ir gyventojų poreikius geriau atitinkančią aplinką. Pabrėžta, kad miestų ateitis priklauso ir nuo gebėjimo technologijas pritaikyti realiems visuomenės poreikiams.
Nuo energetinio saugumo iki geopolitinių sprendimų
Viena ryškiausių šių metų tarptautinės konferencijos temų tapo atsparumas – ekonominis, energetinis, technologinis ir geopolitinis. Investicijų, energetikos ir inovacijų ekspertai diskutavo apie tai, kaip stiprinti Europos gebėjimą reaguoti į krizes, užtikrinti energetinį saugumą ir kurti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Diskusijose buvo pabrėžiama, kad šiandien atsparumas tampa ne mažiau svarbiu veiksniu nei inovacijų tempas ar ekonomikos augimas, o ilgalaikė sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti patikimas sistemas ir užtikrinti jų veikimą įvairių krizių akivaizdoje.
Ypatingo dėmesio sulaukė diskusijos apie švariųjų technologijų vaidmenį saugumo ir gynybos srityje. Diskusijoje, kurią moderavo organizacijos „Transport & Environment“ energetikos ir klimato direktorė Kädi Ristkok, „INERATEC“ strategijos vadovas Mariano Berkenwald ir NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Jungtinės Karalystės atstovas Ben Cook aptarė, kaip geopolitinė įtampa ir pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai išryškino energetinės nepriklausomybės svarbą nacionaliniam bei regioniniam saugumui. Diskusijoje nagrinėtas švariųjų technologijų potencialas stiprinant atsparumą – nuo decentralizuotų atsinaujinančios energijos sistemų ir pažangių energijos kaupimo sprendimų iki dvigubos paskirties inovacijų, galinčių prisidėti tiek prie klimato tikslų įgyvendinimo, tiek prie strateginio autonomiškumo stiprinimo. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad energijos efektyvumas, skaitmeninė infrastruktūra ir atspari logistika tampa vis svarbesniais veiksniais kuriant saugesnę ir konkurencingesnę Europą.
Konferencijos kulminacija tapo žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuojamas pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidente (2009–2019 m.) Dalia Grybauskaite. Vienoje laukiamiausių renginio sesijų daugiausia dėmesio skirta Europos geopolitiniam atsparumui, lyderystei ir gebėjimui veikti augančio neapibrėžtumo sąlygomis. Diskusijoje aptarta, kaip valstybės, institucijos ir verslas gali reaguoti į persidengiančius saugumo, ekonomikos ir energetikos iššūkius, kokių strateginių sprendimų bei partnerysčių reikia siekiant išlaikyti stabilumą ir stiprinti Europos pozicijas vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje. Taip pat diskutuota apie demokratinių vertybių apsaugą, strateginį savarankiškumą ir ilgalaikio atsparumo stiprinimą laikotarpiu, kai pasaulis susiduria su nuolatinėmis krizėmis ir sparčiais pokyčiais. Ši diskusija tapo simboline visos konferencijos ašimi, apjungusia daugelį renginyje nagrinėtų temų – nuo energetinio saugumo ir technologinės pažangos iki konkurencingumo bei Europos ateities vizijos.
Tarptautinė Konferencija, kurioje susitinka ekspertai, idėjos ir partnerystės
Šių metų „DigiGreen“ konferencijoje dalyvavo ekspertai ir pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Latvijos ir Estijos. Tarp jų – verslo, investicijų, energetikos, technologijų, mokslo ir viešojo sektoriaus lyderiai, kurie dalijosi ne tik įžvalgomis, bet ir praktine patirtimi apie tai, kaip spręsti šiandienos iššūkius bei kurti ateities galimybes.
Greta konferencijos programos svarbią renginio dalį sudarė ir tinklaveika. Renginio metu dalyviai turėjo galimybę užmegzti naujus ryšius, aptarti bendradarbiavimo galimybes ir keistis patirtimi su savo sričių ekspertais bei organizacijų atstovais. Kasmet augantis tarptautinių organizacijų, pranešėjų ir dalyvių įsitraukimas rodo, kad „DigiGreen“ tampa vis svarbesne platforma dialogui apie Europos žaliosios ir skaitmeninės transformacijos kryptis bei vieta, kur gimsta naujos partnerystės, idėjos ir bendri projektai.
