Naujienos

2021-05-27
Į universitetus – ieškoti technologijų ir žinių: kaip mažas ir vidutinis verslas gali paspartinti savo augimą?

Šalies universitetuose gimsta išradimai, inovacijos ir kiti pažangūs sprendimai, kurie, su rinkos poreikius jaučiančio verslo pagalba, gali nešti grąžą tiek mokslo, tiek ir verslo bendruomenei. Mažos ir vidutinės įmonės, padedamos specialistų, gali sėkmingiau užmegzti dialogą su mokslo institucijomis ir lengviau siekti bendradarbiavimo.

„Didelę dalį produktų ir pažangių technologijų laikome savaime suprantu dalyku, tačiau neretai tai – bendras mokslo ir verslo rezultatas. Būtent technologijų perdavimas suteikia galimybę mokslo išradimams ir technologiniams laimėjimams virsti produktais, paslaugomis ar procesais, kurie pasiekia visuomenę ir jai pasitarnauja“, – sakė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko (SSMTP), tarpininkaujančio tarp verslo ir mokslo bendruomenių, direktorė Laima Kaušpadienė.

Reikšminga pagalba mažam ir vidutiniam verslui

Naujausi duomenys atskleidžia, kad Lietuvos ir šalies verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) pastaraisiais metais neženkliai augo. Bendrosios Lietuvos išlaidos sudarė 1 proc. BVP, lyginant su 0,94 proc. 2018 m., o verslo sektoriaus – 0,43 proc. BVP, palyginus su 0,39 proc. ankstesniaisiais metais.

Nors šalies verslas kiek labiau gręžiasi į mokslą, bendradarbiavimas galėtų būtų intensyvesnis: Lietuva stipriai atsilieka nuo ES šalių vidurkio – 2,19 proc. BVP. Pasak L. Kaušpadienės, vien tik technologijų perdavimas padėtų ne tik atskleisti šalies mokslininkų potencialą, bet ir atvertų galimybes augti įvairioms industrijoms bei verslams. Tai galėtų tapti ypač reikšminga pagalba mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ).

„Dėl ribotų resursų ir didelės rizikos MVĮ neretai nėra pajėgios investuoti į vidinius mokslinius tyrimus bei plėtrą, todėl bendradarbiavimas su akademinėmis institucijomis padėtų joms sumažinti finansinę riziką bei leistų auginti savo konkurencingumą. Žinių ir technologijų perdavimas suteiktų galimybę MVĮ lengviau inovuotis, reaguoti į iššūkius, įsigyti ir plėtoti rinkai aktualias technologijas ar produktus, auginti verslą“, – klabėjo SSMTP direktorė.

L. Kaušpadienė taip pat pastebėjo, kad neretai gebėjimas užmegzti dialogą, ypač šiuo klausimu patirties dar neturinčiam verslui, gali tapti pagrindiniu sėkmingo bendradarbiavimo iššūkiu. Siekiant palengvinti procesą, universitetuose veikia specialūs žinių ir technologijų perdavimo centrai, tačiau kreiptis pagalbos verslas gali ir į technologine brokeryste užsiimančias institucijas. 

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko specialistai turi tvirtą ryšį su didžiausiais šalies universitetais, naujausių technologijų bei paslaugų tiekėjais, todėl gali palengvinti reikalingų technologijų paiešką bei įsigijimą įmonėms.

Mokslas tampa neatsiejama verslo ekosistemos dalimi

Prof. habil. dr. Antanas Čenys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo ir inovacijų prorektorius, pastebi, kad šalies verslas ir jo požiūris į bendradarbiavimą pastaruoju metu pastebimai keičiasi: „Jaučiame pozityvius pokyčius ir matome, kad šalies verslo struktūra kinta: verslas darosi daug imlesnis naujoms technologijoms ir moksliniams tyrimams. Universitetų kuriami produktai – tiek studentai, tiek tyrimai – tampa būtini verslui ir jo vystymuisi. Galėčiau pastebėti, kad verslas pradeda žiūrėti į universitetą kaip į būtiną, neatsiejamą savo ekosistemos dalį.“

Nors pastaraisiais metais, naudojantis ES fondų parama, buvo pakankamai stipriai skatinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, o universitetas stebi didelę dalį bendrų projektų, pats bendradarbiavimo pobūdis stipriai nepakito. Kaip ir anksčiau, su šalies ir užsienio įmonėmis universitetui tenka bendradarbiauti tiek vykdant užsakomuosius tyrimų, tiek ir bendrus projektus.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius pastebi, kad pastaruoju metu didelei daliai verslų ypatingai reikalingos IT taikymo įvairiose srityse paslaugos, pvz., gamybos, transporto, ar finansų sektoriuose. Prof. habil. dr. A. Čenio teigimu, didžiausias universiteto mokslininkų potencialas ir ateityje koncentruosis šioje srityje.

„Kam mes skiriame ir planuojame skirti didžiausią dėmesį bei investicijas ateityje – tai dirbtinis intelektas (DI), t. y. DI sprendimai transporto, informacinių technologijų, gamybos finansų ir kituose sektoriuose. Tikėtina, kad ateityje dirbtinį intelektą traktuosime kaip matematiką: kaip visiems reikia mokėti skaičiuoti, taip reikės ir mokėti DI sprendimus taikyti skirtingose srityse. Žinoma, daug dėmesio skirsime ir žaliojo transporto bei urbanistikos, logistikos, išmanaus miesto, žaliosios bei žiedinės ekonomikos sprendimams“, – kalbėjo VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius A. Čenys.

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius Antanas Čenys

Partnerystė – investicija į sėkmę ir ateitį

Daiktų interneto sprendimų įmonių grupė „Teltonika“ jau ne vienerius metus intensyviai partneriauja su mokslo institucijomis. Pasak įmonės atstovų, bendradarbiavimas vykdomas dviem pagrindinėmis kryptimis – pirma, siekiama didinti aukštųjų technologijų specialybių patrauklumą bei šių specialistų skaičių, nuo kurio tiesiogiai priklauso bendrovės veikla ateityje, antra, vykdomi bendri projektai, kurių metu vystomi ir komercializuojami inovatyvūs produktai.

„Su mokslininkais iš skirtingų universitetų ar kolegijų bendraujame beveik kasdien, siekdami dalintis technologinėmis žiniomis bei kurti bendrus projektus. Vienas iš tokių sėkmingų projektų buvo pradėtas su Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais. Mokslininkų sukurta prieširdžių virpėjimo atpažinimo technologija bus komercializuota ir įdiegta į „Teltonika Telemedic“ gaminamą išmaniąją medicininę apyrankę“, – patirtimi dalijosi bendrovės koorporatyvinės komunikacijos vadovas Julius Švagžlys.

Nors ieškant naujausių technologijų įmonei teko dirbti ir su užsienio universitetais, pirmiausia siekiama pasitelkti šalies universitetuose slypintį potencialą, kurio, J. Švagžlio teigimu,  netrūksta. 

Įmonės atstovas taip pat pažymi, kad aiškus dialogas ir gebėjimas suprasti abiejų pusių poreikius – raktas į sėkmingą bendradarbiavimą: „Svarbu yra kalbėti ne tik apie verslui kuriamą vertę, bet ir apie aukštųjų mokyklų interesus. Kiekvienas bendradarbiavimas turi būti pagrįstas vieningu tikslu, tad atradus bendras vertes, pavyks užmegzti ir dialogą.“ Tai užtikrinti „Teltonikoje“ padeda atskiri specialistai, jau turintys patirties bendraujant su akademine bendruomene.

Kitos naujienos
5772