Klimato kaita ne tik kelia iššūkių, bet ir atveria naujų galimybių verslui. Komercinė veikla generuoja didžiąją dalį išmetamo anglies dvideginio, o vien tik 100 didžiausių pasaulio bendrovių sukuria apie 70 proc. šių teršalų. Tad ekologiškų sprendimų vystymas ir žaliosios technologijos verslui atsiveria naujas galimybes, gruodžio pradžioje vykusiame Kalėdiniame Baltijos klasterių forume teigė Laima Kaušpadienė.
„Šiandien įmonėms neužtenka siekti veiklos efektyvumo. Produktai, paslaugos ir veiklos, paliekančios ryškų CO2 pėdsaką, tampa vis mažiau populiarios tarp vartotojų, kurių sąmoningumas aplinkosaugos klausimu sparčiai auga. Tad verslo pasaulis susiduria su vartotojų ir investuotojų spaudimu, skatinančiu pereiti prie tvaresnių verslo modelių“, – sakė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio koordinatorė bei Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė L. Kaušpadienė.
Remiantis gamybinių įmonių Europoje apklausa, įvairios žaliavos ir komponentai sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų gamybos įmonių sąnaudų. Tai diktuoja poreikį ieškoti sprendimų, leidžiančių sumažinti priklausomybę nuo išteklių, švaistymą ir tuo pat metu didinančių išteklių našumą, skatinančių darbo vietų kūrimąsi bei verslo augimą.
Pasak L. Kaušpadienės, žiedinė ekonomika – sritis, kurioje slypi didžiulis naujovių potencialas, mat būtent čia egzistuoja nemažai neišnaudotų galimybių. Ko šiuo klausimu turėtų imtis kiekvienas verslas? Mažiausia, ką bendrovės turėtų padaryti – visoje savo vertės grandinėje patikrinti, ką galima pakartotinai panaudoti, o ką – perdirbti. Tačiau ne mažiau svarbu – daugiau dėmesio skirti savo veiklos efektyvumo didinimui.
„Neefektyvios sistemos ar infrastruktūra švaisto mūsų šaltinius. Tampa svarbu investuoti į sprendimus, kurie efektyviai naudoja energiją, resursus ir atliekas, pavyzdžiui – į žaliąsias technologijas, skatinančias elektrą varomų transporto priemonių plėtrą, plastiko iš atliekų gamybą, statyti ekologiškus namus ir investuoti į pažangų, tvarų žemės ūkį“, – teigė A. Kaušpadienė ir pridūrė, kad šiuo metu vykstančių pokyčių priešakinėse linijose atsidurs verslai, siūlantys tokius sprendimus, ir finansinės institucijos, į juos nukreipiančios kapitalą.
3 didžiausi pokyčiai, skatinantys žaliąsias technologijas
Globalios problemos reikalauja globalių, tvarių sprendimų. Juos įgyvendinti padeda ketvirtoji pramonės revoliucija, skatinanti revoliucinius pokyčius trijose esminėse srityse – ekonomikos, pramonės ir ryšių.
Ekonominiu aspektu vykstantys pokyčiai koncentruojasi į skaitmeninimą. Siekiant daugiausiai CO2 išmetančius pasaulio miestus paversti žalesniais, prireiktų skirti daug finansų – maždaug 2 proc. nuo viso pasaulio BVP. Tačiau tai pakeisti galima didinant našumą bei efektyvumą ne fiziškai, o skaitmeninant įvairius sektorius – nuo sveikatos ar transporto iki energetikos.
„Vienas skaitmeninimo sveikatos sektoriuje pavyzdžių – mūsų parke įsikūrusi įmonė „Oxipit“, kurianti dirbtinio intelekto (DI) sprendimus radiologijai. Jų „ChestEye“ technoligija – tai DI paremtas sprendimas, padedantis sumažinti radiologijos specialistų indėlį, reikalingą diagnozei nustatyti, ir gerinantis gydytojo produktyvumą. Šis sprendimas ypač vertingas tose pasaulio šalyse, kuriose jaučiamas gydytojų-radiologų trūkumas“, – pasakojo L. Kaušpadienė.
Antroji – pramonės srities revoliucija, kuri koncentruojasi į produktyvumo didinimą ir su švaistymu susijusių problemų sprendimą visoje pramonėje. Pavyzdžiui, žemės ūkyje, kur maždaug pusė viso pasaulio maisto užauginama naudojant drėkinimą, o beveik 70 proc. – gėlą vandenį, ketvirtoji pramonės revoliucija leidžia ūkiams vandenį naudoti efektyviai, t. y. tiek, kiek reikia.
„Puikus tokių sprendimų pavyzdys – Lietuvos švariųjų agro technologijų startuolis „Baltic Freya“, kuriantis vertikalaus ūkininkavimo modulines sistemas, kurios maistinių ir medicininių augalų auginimui nenaudoja žemės. Augalai auginami ant specialaus audinio, o jų šaknys kabo rūke, kuris aprūpina juos tiksliu reikalingų maistinių medžiagų kiekiu ir leidžia jiems pasisavinti reikiamą deguonį. Atliekamas stebėjimas ir vertinimas leidžia realiu laiku kontroliuoti reikiamą rūko kiekį ir koncentraciją“, – pabrėžė L. Kaušpadienė.
Paskutinioji, t. y. trečioji, revoliucija, prie kurios pamažu artėjame, yra susijusi su ryšiu bei 5G technologija. Dideliu našumu pasižymintis 5G ryšys – savo prigimtimi yra ekologiškas, nes leidžia stipriai sumažinti energijos suvartojimą. Tai, kartu su kitomis technologijomis – DI ar debesų kompiuterija – sudaro galimybes įvairioms pramonės šakoms efektyviau įgyvendinti naujus projektus. Kuo daugiau įrenginių prisijungia prie tinko, ir kuo spartesnis tampa ryšys, tuo daugiau stebėsenos galimybių atsiveria, pavyzdžiui, kontroliuoti energijos suvartojimą. Pasak L. Kaušpadienės, puikus tokios technologijos pavyzdys – jau kurį laiką Lietuvoje veikiantys išmanieji elektros skaitikliai, leidžiantys žmonės tiksliau stebėti ir kontroliuoti savo energijos suvartojimą, o tiekėjui – nustatyti ir spręsti kylančias problemas.
L. Kaušpadienės teigimu, šią verslo transformaciją lengvina ir skatina Europos Žaliasis kursas, numatantis finansines priemones tvariems projektams.
LT švariųjų technologijų klasteris – pagalba verslui
Lietuvos švariųjų technologijų klasterio koordinatorė Julija Maslinskaitė konferencijos metu pabrėžė, kad Lietuvai siekiant tapti švariųjų technologijų lydere Baltijos šalių regione, poziciją stiprinti padeda Lietuvos švariųjų technologijų klasteris. Jis vienija srityje veikiančias įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitus subjektus.
„Narystė klasteryje kuria pridėtinę vertę įvairioms organizacijoms ir ypač – žaliąsias technologijas vystančiam verslui. Pirmiausia, užtikrinamos puikios bendradarbiavimo galimybės – nariai gali naudotis stipriu švarių technologijų ekspertų tinklu, megzti kontaktus su kitomis šias technologijas vystančiomis kompanijomis Lietuvoje ar už šalies ribų. Jie taip pat gali kooperuotis kurdami įvairius sprendimus ar vystydami produktus, kartu dalyvauti viešuosiuose konkursuose ar tarptautinėse finansavimo programose“, – pabrėžė J. Maslinskaitė.
Klasterio nariai neretai pažymi, kad buvimas organizacijoje leidžia jiems lengviau ir pigiau gauti reikiamą, specializuotą informaciją ar palaikyti ryšius su sprendimų priėmėjais. Klasteris savo ruožtu užtikrina narių atstovavimą įvairiuose renginiuose ir susitikimuose, aktyviai kuria ir plėtoja patį tinklą.
„Lietuvos švariųjų technologijų klasteris skatina naujoves, kuria geresnę aplinką moksliniams tyrimams ir jų plėtrai, lengvina investicijų pritraukimą“, – pažymėjo J. Maslinskaitė.
Šiuo metu klasteris vienija 37 narius, veikiančius įvairiose švariųjų technologijų srityse – nuo atsinaujinančios energetikos iki žemės ūkio.
Kalėdinis Baltijos klasterių forumas – kasmetinis renginys, kurį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šių metų informacinio renginio metu šalies ir užsienio ekspertai pristatė klasterių politikos aktualijas, tendencijas ir plėtros galimybes. Taip pat buvo aptartos Lietuvos klasterių ekosistemos naujienos.
Kitos naujienos