Tiesiog auginti ir vystyti verslą neužtenka, mat įmonės poveikis aplinkai tampa vis svarbesnis vartotojams, investuotojams ir pasauliui. Netrukus minėsiant Europos žaliąją savaitę, Lietuvos švariųjų technologijų klasterio organizuotame renginyje dėmesys neatsitiktinai skirtas švariosioms technologijoms, kurios padeda mažinti aplinkos taršą ir atveria naujų galimybių verslui, siekiančiam nulinės taršos savo veikloje.
Švariųjų technologijų galimybes skirtinguose sektoriuose pristatė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio, vienijančio šioje srityje veikiančias šalies įmones, mokslo ir studijų institucijas bei kitas organizacijos, nariai. Renginio svečius sveikino klasterį koordinuojančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė bei klasterio valdybos pirmininkas Dainius Diska.
Poveikiu susirūpinti privers tvarus finansavimas
Baltijos aplinkos forumo (BEF) socialinės verslo atsakomybės, darnaus vystymosi politikos ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pastebėjo, kad poveikis nuo šiol taps kertiniu žodžiu kalbant apie verslo atsakomybę.
„Jei ilgą laiką buvo galima veikti nematuojant savo įtakos, buvo galima tiesiog augti, didinti pardavimus ir laikytis minimalių teisinių normų, šiandien žodis „poveikis“ tampa kertiniu kalbant apie verslo vaidmenį visame Europos kurso į klimatui neutralų žemyną ir nulinę taršą kontekste“, – sakė specialistė, tačiau pabrėžė, kad reikėtų kalbėti ne tik ekologinį, bet ir socialinį aspektą, mat tvarus vystymasis reiškia socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų derinimą.
Pasak A. Alijošiutės-Paulauskienės, dabartiniai tvaraus finansavimo ir ES taksonomijos teisiniai aktai tampa pačiais aukščiausiais tvaraus finansavimo standartais pasaulyje, kurie dar stipriau įpareigoja verslą veikti. Jei iki šiol rinka dar neteikia prioriteto atsakingoms įmonėms, šie teisės aktai tampa didele pagalba joms, o kartu ir paskata kitoms įmonėms žengti panašiu keliu. „Tvarumo ataskaitos taps tokios pat reikšmingos kaip ir finansinės. Jų tikslas – patikima, skaidri informacija apie tvarumą investuotojams ir visoms suinteresuotoms grupėms“, – sakė ekspertė.
Net ir geri kvapai gali erzinti bei reikalauja sprendimų
Pasak Kastyčio Trotos, „Airplus1 Lituanica“ komercijos vadovo, pagrindinės problemos, susijusios su kvapais, atsiranda pramonėje, vandenvaloje ar tiesiog miestuose, tačiau nuo 2024 m. sausio mėn. visos pramonės, vandenvalos įmonės bei ūkiai privalės atitikti naujus reikalavimus dėl kvapų kontrolės – užtikrinti, kad iš šiuo metu reglamentuojamų 8 europinių kvapo vienetų, neviršija 5.
Nors siekiant pašalinti nemalonius kvapus reikėtų ieškoti ir spręsti jų atsiradimo priežastį, pasak K. Trotos, egzistuoja ekologiški, išeinančiuose vamzdžiuose diegiami sprendimai, kurie padeda pašalinti nemalonaus kvapo patekimą į aplinką: „Tai – aktyvios kvapų šalinimo sistemos, kurios pasitelkia oksidatorius. Panaudojant energiją, fizinius ar cheminius elementus, yra keičiama kvapo būsena. Šios sistemos kiek brangesnės už pasyvius sprendimus, tačiau jų eksploatacija – daug paprastesnė“.
Pasak K. Trotos, vienas iš stiprių oksidatorių – ozonas, kurį pasitelkus galima kontroliuoti net iki 70–80 proc. kvapų. „Airplus 1“ kuriama ir diegiama ozonavimo technologija leidžia efektyviai pašalinti kvapus iš vandenvalos bendrovių, komercinių virtuvių ir kt. nemalonaus kvapo sukėlėjų. Specialistas pažymi, kad net ir geri kvapai, pvz., iš bandelių kepyklėlės, ilgainiui gali erzinti gyventojus, todėl reikalauja sprendimų iš juos sukeliančių organizacijų.
Degraduojančiam dirvožemiui – švari remediacija
Biotechnologijų įmonės „Biovala“ biotechnologijų specialistė dr. Alfreda Kasiulienė atkreipė dėmesį, kad dirvožemis yra neatsinaujinantis išteklius, kurį būtina tausoti, tačiau daugiau nei 75% viso dirvožemio pasaulyje jau yra arba labai sparčiai degraduoja. Prie to prisideda sparti pramonės, žemės ūkio plėtra, urbanizacija, klimato kaita, užterštumas ir kitos priežastys.
Užterštas dirvožemis kelia maisto saugos problemų, pvz., sumažėja derlius ar užauginti produktai tampa nesaugūs vartoti, taip pat gali iššaukti lėtines ligas ar kelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai, prisidėti prie mikroorganizmų įvairovės mažėjimo ir kitų pasekmių.
Tinkamai pasirūpinti dirvožemiu ir jo užterštumu galima pasitelkiant švariąsias technologijas. „Yra trys švarios dirvožemio remediacijos būdai – fitoremediacija, kai naudojamos augalinės technologijos, vermiremediacija, kai – sliekai, mikroremediacija, kai – mikroorganizmai. Tačiau realybėje yra naudojamos įvairios šių būdų kombinacijos, mat tik taip galima užtikrinti balansą ir sugrąžinti buvusias dirvožemio savybes.
Fitoremediacija remiasi augalų gebėjimu paimti teršalus iš dirvožemio bei kaupti savyje. Tai – didelėms, lengvai ar vidutiniškai užterštoms teritorijoms skirta technologija, tačiau ji taip pat neretai naudojama kaip baigiamasis bet kurios kitos technologijos žingsnis“, – teigė fitoremediacija užsiimančios „Biovala“ specialistė dr. Alfreda Kasiulienė.
Žaliosios energijos pasirinkimai
„Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) – auganti sritis Lietuvoje. 2020 metais iš atsinaujinančių išteklių šalis pasigamino 47 proc. visos elektros energijos. 2021 metai, tikėtina, taps lūžio metais, kai daugiau elektros energijos pasigaminsime iš AEI nei iš įprastų šaltinių“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ inovacijų ekspertas Karolis Mirinavičius.
Pagrindiniai žaliosios energijos šaltiniai – hidroelektrinės, biodujų, biomasės, saulės ir vėjo elektrinės, pagaminančios daugiausiai – apie 30 proc. – visos žalios šalies energijos. Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų eksperto K. Mirinavičiaus, mažinti savo veiklos CO2 emisijas verslas gali pereidamas prie tvaresnės energetikos šiais būdais:
„Žalios energijos naudojimas – paprasčiausias, energetiškai modernus ir taupyti padedantis sprendimas, kartu demonstruojantis ir verslo atsakomybę aplinkos atžvilgiu. Antroji priemonė – saulės energijos sprendimai. Verslas gali įmonei priklausančiame sklype (net ir nutolusiame) ar ant pastato stogo įsirengti saulės elektrinę. Jei rasti tinkamos vietos nepavyksta, galima įsigyti elektrinės dalį nutolusiame saulės parke. Kita priemonė – ESCO apšvietimo modernizavimo sprendimai. Galiausiai – elektromobilių įsigijimas“.
Kelius atveriančio finansavimo galimybės
Jonas Balkevičius, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius, pabrėžė, kad lėšų iniciatyvoms, kurios gali padėti verslui tapti žalesniu ir tvaresniu, šiemet yra numatyta skirti daugiau nei 160 mln. eurų.
„Pagrindinės šių metų investicijų kryptys – transportas ir atsinaujinantys energijos ištekliai. Tarp priemonių transporto sektoriui – tęsiamas elektromobilių įsigijimo juridiniams asmenims, viešojo transporto parkų atnaujinimo ir pan. skatinimas. Pirmosios priemonės atveju šiemet maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui padidinta iki 400 tūkst. eurų, o nauju elektromobiliu bus laikomas automobilis iki 6 mėn. Tai verslui leis įsigyti ir demo automobilius iš salonų“, – vardijo J. Balkevičius.
Tarp priemonių, nukreiptų į atsinaujinančios energijos išteklių skatinimą, – daugiau nei 9 mln. eurų, numatytų skirti įmonių elektros energijos poreikiams tenkinti, įsirengiant saulės arba vėjo elektrines. „Priemonė, kuri pernai nebuvo ypač populiari – finansavimas, skiriamas pagal energijos audito ataskaitas. Įmonė, atlikusi energijos auditą, turinti ataskaitą bei žinanti, ką turi padaryti, kad sutaupytų dalį energijos, pirmiausia turi įgyvendinti numatytas priemones. Tai padariusi gali teikti paraišką kompensacinei išmokai už atliktas investicijas gauti“, – pabrėžė APVA direktorius J. Balkevičius.
Skaitmeninės technologijos – veiklos efektyvumui ir tvarumui
Edgaro Kriukonio, Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro eksperto, teigimu, pramonės skaitmeninimas – ne mažiau svarbus žingsnis siekiant tvarumo veikloje. Jį pradėti įmonėje lengviausia nuo kasdieninių, paprastų, bet svarbių verslo procesų skaitmeninimo.
Iš technologijų, kurios gali auginti verslo našumą, efektyvumą ar tvarumą, ekspertas išskyrė automatizavimo technologijas pramonei, pvz., CNC programavimo stakles.
„Diegiant šias stakles pramonės įmonėse matomas tiesioginis poveikis – sumažėja atliekų kiekis, nes pirminė žaliava panaudojama ypač efektyviai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į įmonės išteklių valdymo sistemas, kurios leidžia valdyti visą informacijos srautą, t. y. vienoje vietoje matyti tai, kas vyksta visoje įmonėje.
Robotikos technologijos – labai populiarios pastaruoju metu. Robotų panaudojimas pramonėje leidžia siekti vieno iš pagrindinių skaitmeninimo tikslų – didinti darbo našumą. Tačiau šiam žingsniui pasiryžusios įmonės turi žinoti, kad tik įdiegti roboto neužtenka – būtina pakeisti ir įmonės veiklos taisykles, kad būtų atskleistas technologijos potencialas ir matoma nauda“, – pastebėjo E. Kriukonis.
Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centras, koordinuojamas Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, padeda šalies įmonėms skaitmenizuoti savo gamybos ir veiklos procesus. Centre dirbantys inovacijų ekspertai atlieka inovacijų auditus ir pateikia skaitmeninimo rekomendacijas, leidžiančias sėkmingai auginti savo verslą.
Lietuvos švariųjų technologijų klasteris siekia skatinti švariąsias technologijos šalyje ir vienija beveik 40 narių – šioje srityje veikiančių organizacijų. Klasterio veikla siekiama didinti Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, o vienas pagrindinių tikslų – padėti Lietuvai tapti švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse. Jeigu turite klausimų ar norėtumėte prisijungti prie klasterio, susisiekite el. paštu info@cleantechlithuania.lt
Kitos naujienos
