„Lietuva inovacijų ekosistemos aspektu man primena Izraelį prieš 20 metų. Jūs turite daug potencialo: daug gerų studentų, labai gerų akademinių institucijų. Esu tikras, kad einate teisingu keliu“, – sako Yosef Shavit, aktyvus inovacijų ekosistemų kūrėjas iš Izraelio ir Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko organizuojamo „Futurepreneurs“ pre-akseleratoriaus lektorius.
Pasak Y. Shavit, abi šalys yra tame pačiame kelyje, tačiau skirtingose jo atkarpose: abi puikiai supranta aukštųjų technologijų sektoriaus svarbą, siekia kurti stiprias startuolių ekosistemas, tačiau jei Izraelis – jau pasiekęs brandą, Lietuva vis dar yra ankstyvoje šio proceso stadijoje.
Specialisto įsitikimu, yra daug elementų, kurie ne tik svarbūs statant stiprias inovacijų ekosistemas valstybėse, bet ir padeda jauniems inovatoriams kurti visame pasaulyje paklausias technologijas, jas sėkmingai skleisti ir sulaukti finansavimo. Kovo 24 d., Parko organizuojamos tvaraus verslo pre-akseleravimo programos „Futurepreneurs“ metu, Y. Shavit ves virtualius nemokamus mokymus, kuriuose dalinsis žiniomis, kaip jaunam verslui sėkmingiau pristatyti savo idėją investuotojams.
Su startuolių mentoriumi kalbamės apie tai, kaip Izraeliui pavyko sukurti vieną iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų, ko reikia sėkmingiems jauniems verslininkams ir ko pasisemti galėtų Lietuva.
Izraelio startuolių ekosistema įvardijama viena patraukliausių pasaulyje. Kokie pagrindiniai jos sėkmės elementai?
Kiekviena gera inovacijų ekosistema turi turėti visus reikiamus elementus: tarptautinius investuotojus, verslininkus, paslaugų teikėjus, o šie turi veikti kartu ir darniai. Esu tikras, kad būtent tai yra Izraelio išskirtinumas.
Šalyje kasmet gimsta apie 1300 startuolių, turime daug investavimo galimybių, investuotojai iš kitų šalių investuoja į mūsų startuolius ir neša pinigus į šalį. Izraelyje yra beveik 400 pasaulinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų. Tai reiškia, kad tarptautinės kompanijos tiki, jog Izraelis gali skatinti naujoves, kurti naujas technologijas, kurios vėliau bus pristatytos pasauliui, ir padaryti jas kur kas konkurencingesnes. Izraelyje jaučiama didžiulė Vyriausybės parama. Be to, esame maža šalis, jei skristumėte iš vieno krašto į kitą, tikriausiai užtruktumėte apie valandą, taigi visi svarbiausi dalykai yra arti ir lengvai pasiekiami.
Stiprią inovacijų ekosistemą formavote ilgą laiką. Žvelgiant istoriškai, kas leido jums tapti tokiais inovatoriais?
Tai, jog Izraelis susidūrė su daugybe iššūkių, tikiu, augino mūsų, kaip tautos, inovatoriškumą. Esame labai pavojingoje pasaulio vietoje, už mūsų sienų – daugybė šalių, kurios anksčiau buvo mūsų priešai, todėl nuolat turėjome galvoti, kaip apsiginti. Dėl to kūrėme įvairiausias technologijas, kurios vėliau buvo eksportuojamos į visą pasaulį, o iš to ir nemažai uždirbome.
Žinoma, technologijas kūrėme ne tik tam, kad apsigintume, bet ir kad netrūktų naujų sprendimų medicinoje, žemės ūkio srityje. Nors visuomet jas kūrėme pirmiausiai sau, kažkur pasaulyje būdavo pastebėta, kad šios technologijos yra įdomios ir gali spręsti problemas pasauliniu mastu. Šiandien apie 40 proc. mūsų BVP gaunama eksportuojant technologijas, o tai tokiai mažai šaliai yra nuostabus dalykas. Netgi mano žmona, kuri yra slaugė ir nepriklauso aukštųjų technologijų ekosistemai, tuo džiaugiasi, nes norint gauti visas paslaugas, nereikia mokėti per daug mokesčių – pinigai atkeliauja iš kitų šalių.
Kita labai svarbi priežastis – privaloma tarnyba kariuomenėje, įskaitant ir moteris. Tarnaujant armijoje tenka susidurti su įvairiausiais iššūkiais, reikia bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, tad išmokstama dirbti ir mažose komandose. Žmonės iš kitų šalių su tuo itin dažnai nesusiduria, tačiau būtent mokėjimas dirbti mažose komandose suteikia daugiau gebėjimų kurti mažus startuolius. Dar viena priežastis, susijusi su mūsų tarnyba kariuomenėje, – nemažas skaičius technologinių dalinių. Net nebaigęs universiteto asmuo, išėjęs iš kariuomenės gali turėti tiek patirties, kad gebės kurti technologijas, patrauklias visam pasauliui.
Siekiant kurti pasaulinio lygio technologijas, tikriausiai reikia ne tik nemažai žinių, įgūdžių ar pasiruošimo, bet ir drąsos rizikuoti. Kuo pasižymi jauni verslininkai, startuolių įkūrėjai Izraelyje ir kokių savybių reikia kiekvienam inovatoriui apskritai?
Manau, kad kartais Izraelio inovatoriams kiek labiau sekasi skatinti idėjas ir inovacijas todėl, kad jie pasitiki savimi ir tiki, kad gali padaryti ir sukurti beveik bet ką. Nors nėra, bet tiki, kad yra supermenai. Tai gerai apibūdina hebrajų kalbos žodis „chutzpah“, reiškiantis didžiulį pasitikėjimą: tikėjimą savimi, kai neleidi aplinkiniams sakyti ir įtikinti, jog tau nepavyks ar nepasiseks, kai nepavykus atverti vienų durų, ieškai būdų ir randi kelią pro langą. Tai – izraeliečių mąstysena, kuri tikrai veda į priekį. Pasitikėdami savimi jie geba kurti unikaliausias technologijas. Tuo tarpu dirbdamas su jaunais verslininkais kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, pastebiu, kad jie kur kas santūresni, bijo rizikuoti. Izraelio verslininkai, nors sėkmė jų ir nelydi kiekvieną kartą, per daug nesuka galvos dėl rizikos.
Būtina suprasti, kad tarptautiniams investuotojams reikalingi inžinieriai, kurie nebijo rizikuoti ir gali ateiti su drąsiomis idėjomis, kurios per 3–4 metus turės potencialo išaugti į pasauliniu lygiu pritaikomą technologiją. Nors noras rizikuoti – kultūrinis bruožas, o jo mokytis reikia pamažu ir yra sudėtinga, reikėtų prisiminti, kad kaip inovatorius, tu kreipiesi ne į banką, o į investuotoją, todėl pirmiausia rizikuoja jis.
Lietuvoje lankėtės ne kartą, kur dalyvavote ne viename renginyje. Kokį įspūdį jums paliko mūsų inovacijų ekosistema?
Manau, kad jūs pradedate kurti kažką tikrai unikalaus, tačiau nepamirškite, jog siekiant sukurti stiprią ir brandžią inovacijų ekosistemą, kuri turėtų visus darniai veikiančius elementus, reikia laiko. Kalbėdamas apie konkrečius elementus Lietuvoje, pvz., akademinę bendruomenę, matau, kad jūsų institucijos organizuoja įvairius renginius, kuria įvairius kursus, siekdami didinti studentų susidomėjimą ir skatinti juos kurti naujus verslus. Atrodo, kad ir studentai tampa aktyvia ekosistemos dalimi – noriai dalyvauja renginiuose, kuriuose geba sukurti įdomių idėjų. Netrūksta ir pagalbos įrankių, pavyzdžiui, akseleravimo programų, kurios suteikia galimybę ankstyvosios stadijos inovatoriams pradėti, kurti ir reklamuoti savo idėjas. Visai tai reiškia, kad kuriate derlingą dirvožemį ateities inovacijų ekosistemai. Nors šiuo metu ir neturite daug brandžių startuolių, leidžiate kurtis pagrindiniams žaidėjams ir dedate pagrindą ateičiai.
Priešingai nei Izraelis, kuris yra nutolęs ne tik nuo Europos, bet ir JAV, Lietuva yra pakankamai arti Vokietijos ar kitų šalių, turinčių brandžias ekosistemas. Tai jums atveria daug galimybių bendradarbiauti.
Kokie būtų jūsų patarimai Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrėjams?
Svarbiausia, ką turėtumėte daryti, tai kurti daugiau įvairių, tikrai stiprių verslumo, akseleravimo ir pan. programų su patyrusiais mentoriais, kur jauniems verslininkams atsivertų nemažai galimybių, kur jie išmoktų kurti ir skleisti savo idėjas bei tai daryti teisingai. Daugiau tokių programų reiškia daugiau besikuriančių startuolių, o būtent jų pagrindu į šalį pritraukiami investuotojai. O kai į startuolius bus investuojami nemaži finansiniai ištekliai, savaime pradės vykti dideli pokyčiai – dėmesį atkreips dar stambesni investuotojai, tarptautinės kompanijos ir pan.
Kovo 24 d. Yosef Shavit ves nemokamus virtualius mokymus „Pitch Essentials“, kuriuose atskleis, kaip tinkamai savo verslo idėją pristatyti investuotojams. Į klausimus, susijusius su startuolių finansavimu, atsakys ir Lietuvos verslo angelų tinklo atstovai.
Kitos naujienos