Per paskutinius 6 m. Lietuvos švariųjų technologijų (cleantech) rinka patyrė didėjantį augimą ir bendrai jau pritraukė per 705 mln. Eur investicijų. Daugiausia pokyčių įvyko trijose – energetikos, transporto ir išteklių – srityse. Šiuose sektoriuose šiandien Lietuvoje sėkmingai veikia 48 įvairaus dydžio bendrovės, o per laikotarpį įvyko 50 investicijų raundų, skelbia pirmasis Saulėtekio Tech Parko tyrimas.
Lietuvos cleantech sektorių šiame tyrime atstovauja privataus kapitalo bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra švariųjų technologijų kūrimas. Tai energetikos, mobilumo bei išteklių startuoliai, šiandien įžengiantys į aktyviąją globalios plėtros stadiją. Taip pat rinkoje veikia keletas brandžių inžinerijos bei gamybos įmonių (scaleups), kurios jau kuria pasaulyje pripažįstamus švariųjų technologijų produktus ir paslaugas.
„Lietuvos švariųjų technologijų sektorius pirmauja savo dydžiu ir apimtimis Baltijos šalyse, esame neabejotini lyderiai. Tačiau nepaisant to, sektorius susiduria su problemomis pritraukiant kapitalą ir investicijas, trūksta valstybės dėmesio sudarant palankesnes sąlygas kurtis šios srities bendrovėms, kuriant pritaikytą reguliacinę aplinką ir pan.
Šiuo tyrimu siekiame išryškinti Lietuvos švariųjų technologijų sektoriaus svarbą mūsų ekonomikai ir pozicionuojant Lietuvą globalios ekonomikos kontekste. Į atsinaujinančią energetiką, naujojo mobilumo ir kitus cleantech sektorius ateina didžiosios pasaulio investicijos ir Lietuva šiame judėjime gali ir turi užimti svarbią vietą”, – sako Saulėtekio Tech Parko vadovė Laima Balčiūnė.
Saulėtekio slėnyje jau prieš keletą metų buvo įkurtas Lietuvos švariųjų technologijų klasteris, Saulėtekis šiandien laikomas pagrindiniu Baltijos šalių technologijų parku, kuriame kaupiamos cleantech sektoriaus žinios bei fasilituojami šios srities startuoliai.
Investuotojų vertinimu, išskirtiniu šalies cleantech rinkos žaidėju laikoma prekybos naudotais rūbais platforma „Vinted“, kuri lyderiauja tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek ir pritraukto kapitalo kiekį. Šiame cleantech rinkos tyrime ji įtraukta išteklių kategorijoje, kaip padedanti ženkliai mažinti vieno taršiausių sektorių – tekstilės pramonės – atliekas.
Energetikos sektorius
Šiandien Lietuvoje veikia 16 energetikos startup ir scaleup (startuolių ir brandžių) technologijų įmonių, kurios operuoja atsinaujinančios energetikos ir energijos skaitmenizacijos srityse. Per analizuojamą laikotarpį sektoriaus bendrovės pritraukė 60 mln. Eur investicijų – mažiausiai iš visų ataskaitoje analizuojamų sektorių. Tai parodo, kad energetikos sektoriaus įmonės sugebėjo geriausiai augti pasinaudodamos nuosavu kapitalu.
Kol kas Lietuvos cleantech energetikos branduolį sudaro daugiausiai su saulės energetika susiję startuoliai bei jau pelningai veikiančios saulės technologijų gamybos įmonės, tokios kaip „SoliTek Cells“, „Saulės grąža“, „Green Genius“ ar „Eternia Solar“, taip pat saulės energijos parkų valdymo programinės įrangos gamintojai „PVcase“, „Inion“ ar „Detra Solar“.
Būtent pastarosios kompanijos jau įveikė pradinius patekimo į rinką barjerus ir šioje plėtros stadijoje nepatiria kapitalo stygiaus, nes augimui turi pakankamai kapitalo tiek iš investuotojų, tiek iš savo pajamų.
Tokie smulkesni žaidėjai, kaip inovatyvus nuotolinių saulės elektrinių vystytojas ir platformos operatorius „Solarbank“, vis dar ruošiasi didesniam augimo etapui ir, tikėtina, aktyviai ieško išorinio kapitalo.
Lietuvoje aktyvaus pradinio vystymosi stadijoje yra daugiau cleantech energetikos projektų, kurie bus įtraukti sekančiose Lietuvos švarių technologijų rinkos apžvalgose.
Transporto sektorius
Lietuvoje veikia 17 naujojo mobilumo startup ir scaleup technologijų įmonių, kurios pritraukė 180 mln. Eur investicijų. Šiam segmentui priklausantys automobilių ir viešojo transporto sektoriai tradiciškai yra vieni konservatyviausių verslų, kurių vystymuisi reikia itin didelių kapitalo, talentų ir technologijų resursų.
Naujasis mobilumo ir transporto sektorius yra bene sparčiausiai augantis, palyginti su kitomis Lietuvos cleantech šakomis. Jame susiformavo 3 tarpusavyje susiję sluoksniai, kurie sudaro sąlygas holistiškai transformuoti miesto transporto sistemas: el. transporto ir komponentų gamintojai, įkrovimo infrastruktūros kūrėjai ir multimodalinio mobilumo paslaugų tiekėjai.
Multimodalinis mobilumas sudaro sąlygas miestuose derinti skirtingas transporto rūšis ir priemones. „Trafi“ yra geriausiai žinomas Europos mobilumo platformos kūrėjas, jis jau užima lyderiaujančias pozicijas bent 10 globalių rinkų.
Tokia platforma po vienu stogu sujungia regioninius ir nacionalinius mobilumo išteklius, tokius kaip „Uber“, „Bolt“, „CityBee“, „Spark“ automobilių dalijimosi sistemos, taip pat miesto ir tarpmiestinio transporto sistemas, ateityje – ir privačias el. transporto priemones, kuriomis bus aktyviai dalijamasi. Visos išvardintos bendrovės priklauso šiam segmentui.
Siekiant patenkinti žiedinės ekonomikos poreikius, multimodalinio mobilumo sektorių papildo 100% atsinaujinančios energijos šaltiniai. Šioje srityje Lietuva gali pasigirti gana stipriai išvystyta elektromobilių, EV variklių gamintojų ir įkrovimo infrastruktūros tiekėjų ekosistema.
Lietuva šiuo požiūriu yra išskirtinė Baltijos valstybėse – turime EV automobilių gamybos klasterį, kuris įgalina sklandų viešojo transporto perėjimą nuo vidaus degimo variklių link 100% elektrinių transporto priemonių. Šį klasterį sudaro el. autobusų gamintojai „Altas Auto“ ir „Dancer Bus“, kartu su elektrinių pavarų gamintojais „Elinta Motors“ ir „Arrival LT“.
Trečias svarbus naujojo mobilumo sektoriaus ramstis yra energetikos paskirstymo bendrovės ir įkrovimo sistemų gamintojai – „Elinta Charge“, „Teltonika Energy“, „Inbalance Grid“ ir kiti startuoliai, kurie jau kuria unikalius įkrovimo sprendimus miesto el. transporto sistemoms.
Šiam cleantech segmentui yra itin svarbus kapitalo prieinamumas ir padidintas angelų investuotojų dėmesys, kurie jau aktyviai žvalgosi į srities startuolius.
Išteklių sektorius
Trečias Lietuvos švarių technologijų sektorius daugiausia orientuotas į resursų bei išteklių tausojimą ir novatoriškas tradicinių verslo sektorių, tokių kaip prekyba rūbais ar miško resursais, transformacijas. Iš viso sektoriuje veikia 15 startup ir scaleup kompanijų, kurios per 6 m. pritraukė 468 mln. Eur.
Lietuvos cleantech išteklių segmentas – vienas margiausių. Jame veikia ne viena maisto inovacijų bendrovė – „Cogastro“, „Divaks“, „Leafood“, „art21“, chemijos pramonės startuoliai „Biovala“, „Inobiostar“, „Biomotorai“ ar tvaraus miškų prekybos platforma „Foros“.
Tiesa, liūto dalį šio sektoriaus investicijose atsiriekė „Vinted“ – didžiausia Europos internetinė naudotų rūbų prekyvietė, kuri jau turi 45 mln. vartotojų bazę. Įmonė veikia 15 pasaulio šalių ir yra geriausiai žinomas Lietuvos vienaragis, per veiklos dešimtmetį pritraukęs daugiau nei 480 mln. Eur investicijų.
Daugėja investuotojų
Ne mažiau svarbu, kad Lietuvoje daugėja į tvarumą ir švariąsias technologijas orientuotų investuotojų, tarp kurių geriausiai žinomi rizikos kapitalo fondai „Contrarian Ventures“, „Practica Capital“, „Katalista Ventures“, „Coinvest Capital“.
Trumpai apie Baltijos seses: 2021 m. bendros investicijos į cleantech startuolių augimą visose Baltijos šalyse viršijo 416 mln. Eur. ir pasiekė sumą, kuri prilygsta visoms cleantech 2018–2020 m. investicijoms regione bendrai sudėjus. Švariųjų technologijų investicinių sandorių skaičius didėja ir dabar kasmet regione jau atsiranda bent po dešimt naujų kokybiškų, į ilgalaikį poveikį orientuotų investicijų, taip pat auga ir pačių investicijų dydžiai.
Lietuva gali būti pavyzdžiu Europai
„Šiandien esame vienas įdomiausių Europos regionų. Globaliai vertinant svarbu tai, kad dėl savo geografinės padėties ir ekonomikų smulkumo, Lietuva, Latvija ir Estija jau seniau buvo priverstos aktyviau kurti gyvybingas cleantech inovacijų ekosistemas. Jos padėjo mums auginti savo energetinę nepriklausomybę, leidžia įdarbinti inžinerinę patirtį kuriant tvarius transporto sprendimus, inovuojant maisto pramonėje ir žemės ūkyje.
Ne vienas Vakarų analitikas yra atkreipęs dėmesį būtent į Lietuvos įžvalgumą ir drąsą kuriant nuo Rusijos nepriklausomą energetikos sistemą – pirmieji Europoje sugebėjome 100% atsisakyti Rusijos dujų ir tai pasaulyje kelia didelę susižavėjimo bangą”, – sako Saulėtekio Tech Parko vadovė Laima Balčiūnė.
„Globaliai žvelgiant, Lietuvos startuolių ekosistema yra puiki idėjų testavimo platforma. Stipri mūsų cleantech startuolių kultūra reiškia, kad inovacijos gali būti greitai išbandytos ir patvirtintos, prieš pradedant jas tiražuoti ir pritaikant visoje Europoje. Privalome pasinaudoti šia galimybe tapti globaliais cleantech žaidėjais“, – priduria Laima Balčiūnė.
Saulėtekio Tech Parko tyrimas buvo atliekamas išanalizavus registrų centro duomenis, apklausus Lietuvos rizikos kapitalo investuotojus, Lietuvoje veikiančius startuolius ir susijusias įmones, kurios buvo atrinktos pagal pasaulinę „Cleantech Group“ metodologiją.
Kitos naujienos