Vasario 10 d. jau penktus metus iš eilės startavo tvaraus verslo pre-akseleratorius „Futurepreneurs“. Daugiau nei 20 komandų pradėjo du mėnesius truksiantį verslo vystymo projektą. Atidarymo renginio metu šalies ir užsienio investuotojai, verslo atstovai bei ekspertai ne tik atskleidė, kodėl ateitis priklauso tvarioms idėjoms, bet ir parodė, kokiame pasaulyje gyvensime, jei tvarumą integruosime į savo verslą bei gyvenimą.

Suteikė galimybę dalyviams iš užsienio

„Futurepreneurs“ alumnai šią programą apibūdina kaip galimybę auginti žinias, komandą, motyvaciją ar verslo idėjas, progą pasisemti patirties ir gebėjimo dirbti komandose. Tačiau pačiame programos centre slypi tvarumo aspektas – darnaus vystymosi tikslai, iškelti Jungtinių Tautų ir skirti įveikti šiuo metu kylančius socialinius aplinkos ir kitus iššūkius. Man smagu, jog šiemet daugiau nei 230 žmonių parodė norą dalyvauti programoje ir spręsti šias pasaulinio masto problemas, vystydami tvarias verslo idėjas“, – sveikino Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, organizuojančio programą, direktorė Laima Kaušpadienė.

Programos koordinatorė Julija Maslinskaitė džiaugėsi, kad šiemet virtualiai organizuojamas renginys atvėrė galimybes dalyvauti ir pokyčių siekti dar didesniam ratui žmonių, esančių bet kurioje šalies ar pasaulio vietoje. „Į šių metų programą užsiregistravo beveik pustrečio šimto dalyvių, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 60 metų. Net 56 proc. jų – moterys, pasiryžusios vystyti tvaraus verslo idėjas. Labai smagu žinoti, kad tarp šių metų „Futurepreneurs“ dalyvių – žmonės iš įvairiausių Lietuvos bei pasaulio kampelių, nuo Kužių miestelio Šiaulių raj. iki Delio Indijoje“, – vardijo J. Maslinskaitė. 

2050-aisiais – kvėpuosime švariai ir gyvensime žaliai

Renginį savo pranešimu atidaręs Matthew Wallace Green, įmonių konsultantas inovacijų klausimais, drąsiai žvelgė į ateitį – į tai, kaip atrodys gyvenimas 2050 metais. Pasak pranešėjo, šiandien vis plačiau suprantama, kad žmogaus veikla daro neigiamą poveikį aplinkai, todėl pokyčiai yra būtini. Juos aktyviai skatina ir ES, šiam tikslui skirdama didelius finansinius resursus, tad iki 2050 metų, kai Sąjunga siekia tapti klimatui neutraliu regionu, pasaulis transformuosis neatpažįstamai.

„Štai kaip atrodys mano diena 2050 m. balandžio 22-ąją, kai minėsime Žemės dieną. Tądien, kaip ir iki tol, išbėgsiu pabėgioti, nors būsiu jau beveik 82 m. amžiaus. Vos išbėgęs pro duris galėsiu giliai įkvėpti švaraus oro. Kodėl oras bus švarus? Nes naudosime tik žalią energiją. Bėgdamas matysiu daug medžių, kurie nebus tiesiog gražus intarpas mieste, o atliks svarbią rolę – bus vieni svarbiausių CO2 sugėrėjų. Žinoma, juos būsime pasodinę anksčiau, nes per tuos trisdešimt metų nuo šiandien iki 2050-ųjų stipriai dirbsime stengdamiesi kuo daugiau vietų miestuose paversti žalesnėmis. 

Iš kur miestuose atsiras tiek vietos žalioms zonoms? Tądien turėsime daug elektra varomų automobilių, o poreikis turėti nuosavą elektromobilį iki tol ištirps. Kai mums reikės transporto priemonės, ši tiesiog pas mus atvažiuos. Su vairuotoju? Žinoma, kad be jo, nes tai bus autonominiai elektromobiliai. Taip atsilaisvins daug parkavimo vietų, kurios bus apsodintos medžiais. Galiausiai, į medžius po truputį sugrįš paukščiai. 

Energija bus svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jos nematysime, nes kiekviena pastato plytelė, apdailos detalė ar langas gers saulės energiją ir kaups ją baterijose. Gatvėmis važinės autonominiai, tylūs elektromobiliai, tad miestai bus saugūs ir švarūs. Prie žmogaus artės miškai ir gamta. Galėsime mėgautis maistu, kuriame gausu maistingų, naudingų medžiagų, nes pakeisime savo santykį su dirvožemiu. Jį saugosime, tad maistą auginsime nebe nualintoje ar užterštoje, o gyvybingoje ir sveikoje žemėje“, – „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje progozavo M. Wallace Green.

Pasak pranešėjo, pavieniai sprendimai ar iniciatyvos šių pokyčių padaryti nepajėgs. Tačiau kartu su palankiu bendru visuomenės požiūriu ir pastangomis iš vyriausybių, toks scenarijus gali būti įgyvendintas. Vis tik prie to prisidėti gali ir turėtų visi – nuo muzikos mokytojų ar ekonomistų iki slaugytojų ar jaunųjų verslininkų.

Kaip prisidėti gali verslas

Apie tvarumo svarbą versle „Futurepreneurs“ renginyje kalbėjusi Sigita Žvirblytė, „Vinted“ tvarumo vadovė, akcentavo, jog tekstilės industrijoje, vis dar išliekančioje viena taršiausių industrijų pasaulyje, būtini sprendimai, padedantys mažinti jos neigiamą įtaką aplinkai bei visuomenei.

Internetinė dėvėtų drabužių platforma „Vinted“ – vienas tokių sprendimų. Skatinant žiedinę ekonomiką per pakartotinį drabužių naudojimą, prisidedama ir prie tekstilės industrijos padarinių mažinimo.

„Žiedinė ekonomika – mūsų verslo ašis. Visai neseniai atlikome apklausą, siekdami suprasti mūsų įmonės kuriamą teigiamą bei neigiamą įtaką aplinkai. Jos metu išsiaiškinome, kad vieno apsipirkimo mūsų platformoje metu išsaugome apie 1600 l. vandens bei sukuriame 7 kg. mažiau CO2. Taip pat, prailginame esamų drabužių gyvavimo trukmę ir taip mažiname sąvartynuose nugulamų tekstilės atliekų kiekį“, – pastebėjo S. Žvirblytė. 

Finansavimo (ne)problema 

„CoInvest Capital“ organizuotos diskusijos apie finansavimo galimybes tvariam verslui metu, šalies investuotojai teigė, kad pasaulinė pandemija neapsunkino ir neužvėrė kelių startuoliams bei verslams sulaukti finansavimo. Nepaisant iššūkių, nepasikeitė tai, kaip, kodėl ir kokius startuolius linkę finansuoti investuotojai.

„Tvarumas tampa vienu iš investuotojų prioritetų, tačiau tvari verslo idėja nėra vienintelis finansavimo sprendimą nulemiantis faktorius. Jei startuolio idėja tvari, o jo įkūrėjai geba investuotojus įtikinti savo idėjos poreikiu rinkai, tokio verslo šansai sulaukti finansavimo yra didesni“, – kalbėjo verslo angelų tinklo „LitBAN“ valdybos narė Rita Sakus. Ji pridūrė, kad priimdami sprendimą, investuotojai ir toliau tikisi, jog startuolių įkūrėjai bus atsidavę savo idėjai bei jos vystymui, puikiai išmanys savo rinką, turės strategiją ir gebės jos siekti. Taip pat – bus subūrę stiprią komandą ir pan.

Diskusijos dalyviai vieningai tikino, kad būtent stipri, atsidavusi ir reikiamais įgūdžiais apsišarvavusi komanda yra vienas svarbiausių startuolio sėkmės faktorių. Sandra Pangonytė, viena iš „The Knotty Ones“ įkūrėjų, atskleidė, kad turima komanda buvo tai, ką kaip startuolio stiprybę išskyrė investuotojai, priimdami teigiamą sprendimą.

 

Visus pranešimus ir diskusijas žiūrėkite ČIA. 

 

Kitos naujienos